Sekmadienis, 18 Kovas 2012 22:37

Parašė Raimondas Jablonskas

Tad balandžio 15 dieną po pietų su išsinuomotu autobusiuku atbilda draugai pas mane į Marijampolę ir mes draugiškai vėl perkraudinėjame krepšius bagažinėje, šiaip ne taip užtrenkiame bagažo skyriaus duris, sušokam į saloną ir metamės Lenkijos sienos link. Lenkiją prariedame be nuotykių, Vokietijoje truputėlį užtrunkame kamštyje, nes autobane buvo avarija. Austrijoje seka tik vienas sustojimas degalinėje vinjetės pirkimui, o štai per Italiją teko ilgiau pakeliauti, netgi šiek tiek atsibodo vienodas peizažas, bet tik iki tol, kol pasiekėme Viduržemio jūrą. Greitkelis tęsėsi jūros pakrante vis pamalonindamas mūsų akis nuostabiais vaizdais. Diena prabėgo greitai ir Prancūzijos sieną kirtome jau tamsoje. Artėjant ežerui visi pradėjom spirgėti, kaip lašiniai keptuvėje. Skambinam Ovidijui, jis mums nupasakoja, kur nusileisti prie ežero ir pats atplaukia mūsų pasitikti. Taip pat, į mūsų sutiktuves iš savo sektoriaus atplaukia ir Alfredas Macenka. Pasisveikinimai, susipažinimai, trumpas pašnekesys ir mes jau pučiamės valtis, kraunamės į jas daiktus. Trumpai pasitarę, nusprendžiame, kad Audrius su Nerijumi plauks pernakvoti į Alfredo sektorių, o mane bei Ernestą su Gintu paglobos Ovidijus. Jis palydėjo mus į išrinktą gerą sektorių greta savojo, kuriame ir apsistojo Ernestas su Gintu. Tą naktį ir aš pas juos pernakvojau ant gulto po atviru dangumi. Meškerių dar nemetėme, nes neturėjome licencijų, o pirmalaikė pažintis su vietiniais gamtos apsaugos funkcionieriais mūsų tikrai neviliojo. Kadangi buvome po kelionės pavargę, tai be ilgu debatų ir kalbų, Gintui su Ernestui įsikūrus sektoriuje, nuėjome miegoti.

Šeštadienis, 17 Kovas 2012 18:12

Parašė Zanelis

Taigi buvo pats vasaros vidurys. Gražu, šilta, gera.  Ir tame vidurvasaryje gražiame mylimame ežeriuke -  aš ir mano švogeriukas (su kuo daugiau švogerių krašte), pasiruošę velkiauti (taip žvejoti mėgstame pakrantėse). Tiesa nepaminėjau, kad tas gražusis ežeriukas toks nepaprastas, netgi specifinis – jame nepaprastai daug  salų.   Taigi mes ruoštis į pakrantę, bet žiūrim, kad kažkas tolumoje iš žemyno į salą  plaukia į mus! Ne ne, ne koks žvejys netyčia įkritęs vandenyn, o kažin koks neatpažintas plaukiojantis objektas!  Žiūronų neturėjom, taigi kritiškai nužvelgę NPO (neatpažintą plaukiojantį objektą), nubalsavome, kad tai bebras su šakų krūva dantyse.

Na mums labai parūpo pažiūrėt kaip tas gyvūnėlis su tiek šakų bandys panerti , taigi nusprendėm priplaukti prie jo greitai greitai ir pasižiūrėti. Su savo dar tada 4AG yamaha varikliuku nesunkiai išlaužėm „gaziuko“ ir po kokių  5-7 min. plaukimo kelio pamatėme norimą objektą.  Tik,deja deja, jis į kuklų su šakomis  tempiantį bebriuką nebuvo panašus... Niekada nebūtumę pagalvoję, kad ten gali būti ne bebras, o visas galingas briedis su savo  didžiuliais ragais, plaukiantis i salą! Po tokių metamarfozių, žinoma, noras plaukt prie jo visai išgaravo, taigi sustabdėm valtį  ir tyliai tyliai stebėjom jo plaukimo įgūdžius.  Nuplaukęs į salą, jis dar ilgai tą dieną baubė, matyt, širdies draugės ieškojo, o gal džiaugėsi, kad maisto ten jam vienam į valias.  Na mes ne gamtininkai, tai jau nebesigilinom į šį faktą, labiau džiaugėmės, kad nesusidūrėm su raguočiu akis į akį.

Trečiadienis, 14 Kovas 2012 09:45

Parašė Xarunas

Tik girdžiu – šakos lūžta. Ir ne šiaip šakelės, o didelės šakos, sprendžiant pagal garsą. Trauktis nėra kur: tamsu nors į akį durk. Susiėmiau už galvos, nusimoviau greit kelnes ir strykt - įšokau į ežerą tik su apatiniais. Laukiu... Po kelių sekundžių pušis, sulyg penkiaaukščiu namu, nuvirto šalia manęs.

Pasirodo – bebrai. Išlindau iš ežero, kai jau truputį prašvito. Visos kojos buvo aplipusios dėlėmis. Jas nusigramdžiau, susiviniojau meškeres ir namo. Tą kart – nei žvyno, nei uodegos.

Nuo to laiko daugiau vienas į naktinę žvejybą nebevažiuoju. Nejauku, manau, būtų ir vėl tai patirti. Aišku, dabar ima juokas, tačiau tada buvo tikrai nejuokinga. Bet dabar turiu nuotykį visam gyvenimui.

Antradienis, 07 Vasaris 2012 21:20

Parašė Paulius Banys

Pabundu išpiltas šalto prakaito... Prireikia keletos akimirkų,kol suprantu, jog visa tai buvo tik sapnas. Tačiau savo kairiosios rankos pirštus vistiek gerai apžiurių ir džiaugiuosi, kad visi jie savo vietose. Žvilgteliu į laikorodį- puse septynių ryto... Miegoti nebeverta, vistiek užmigti nebeišeis, o ir keltis reiks apie aštuonias... Nerimui numalšinti, išeinu į balkoną ir užsirūkau. Lauke tylu, tamsu. Išpūsti dūmai niekur nesisklaido, lieka čia pat, sukurdami lengvą miglą. Oras geras, kaip tik žvejybai,- pamanau, tačiau darbas verčia mane laukti savaitgalio, per kurį, kaip ir visada, atsiras nenumatytų reikalų, tad žvejyba teks užmiršti...

Darbe sužinau, jog šiandien dirbti reikės tik iki pietų. Mintyse iškart suveikia mintis:važiuok žvejoti, negali žinoti, galbūt pasiseks... Atėjus 12-tai valandai nieko nelaukdamas bėgu pro duris, sėdu į automobilį ir lekiu į artimiausią žuklės parduotuvę. Deja, masalinių žuvelių jau neberandu... Gaila, bet nieko nepadrysi. Teks ,,žibsiukus“ vietoje gaudyti. Tad nusipirkęs porciją uodo trūklio lervų kone išbėgu pro duris. Reikia skubėti. Gruodžio mėnesį dienos trumpos, tad ir po piet žvejoti nėra per daugiausiai laiko.

Sekmadienis, 29 Sausis 2012 21:37

Parašė Meistras

Belaukiant kol išauš, pasirodė ir pats Preilos šeimininkas - Saulius ( juokauju žinoma ). Pasilabinome ir peržiūrėję vakarykštes fotografijas, kur Saulius gaudė stintas, bei pasidomėję į kurią vietą geriau būtu eiti žvejoti, susiruošėm savo mantą ir išėjome žvejoti.

Atėję prie marių kranto, mus aplenkė keturatis, traukdamas roges su žvejais . Kadangi keturatis per ledą važiavo drąsiai, tai ir mes, nebebijodami patraukėme toliau nuo kranto. Nutolė nuo kranto ledu, apie 400 metrų, išgrežėm lede eketes ir pradėjome žvejoti. Ledo storis buvo apie 10-12cm , gylis kuriame gaudėme 1,5 metro. Tik įleidus stintines sistemėles, ant kurių kabliukų buvo sukabinta smulkiai pjaustyta karpio filė, iškarto prasidėjo kibimas. Sistemas rišau ant 0.30 mm storio valo , blizgutės pirktinės - “fosforinės”. Turėjau pasiėmęs 2 meškerėles ant kurių sistemoje buvo po 4 blizgutes. Vėjas kaip minėjau pūtė labai stiprus, bet nusisukus nugara į jį ir apsivilkus gerus rūbus, bei apsiavus tinkamą avalynę, šalčio beveik nesijuto. Pradėjome žvejoti apie 8 .30 val ir 10 valandai, beveik visi turėjome po 3 kilogramus stintų. Žvejojome iki 17 valandos ir visi draugai sugavo dienos žuvies normą. Na , o vakare nutarėm nevažiuoti namo ir pasilikome pas draugą Preiloje svečiuose. Vakare, susėdę prie stalo, aptarinėjome žūklės subtilybes ir dalinomės žūklės patirtimi. Sekmadienį, apie tris, grįžau į namus.

Sekmadienis, 22 Sausis 2012 14:39

Parašė Meistras

Kaip beveik visi žvejai žino ši savaitė nelabai gausi buvo žvejams Klaipėdoje – stintų laimikiais.

Sekdami visą savaitę informacija apie stintų kibimą Klaipėdoje ir Liepojoje , kaip ir daugelis žvejų informaciją įvairiose žvejų forumuose , vis galvojome ar ryžtis penktadienį važiuoti gaudyti stintų.

Na nebutumem žvejai su draugais jei pradėtumem žvejoti vien tik iš išskaičiavimų. Susiskambinę su Šiaulių miesto kolegomis 15val pejudėjome link Klaipėdos . Važiuodami keliu skambindavome Šiaulių kolegoms ir vis klausinėdavome ar yra vietų mūsų pamėgtoje vietoje ar kimba. Sakydavo , kad po truputi kimba , bet vietų deja jau nebėra. Vistiek nenusiminę judėjome link Klaipėdos juk Smiltynė didelė ir tikraiprie kokios krantinės rasim laisvos vietelės. Štai ir Klaipėda ir 17.10 pajudam link Smiltynės su keltu. Persikėlę iš karto pasukome link senosios perkėlos kur draugai jau žvejavo. Tikrai žmonių būvo gal koks 30 , o krantinė toje vietoje tikrai trumpa ir vietos nematėme, bet draugai nebūtu draugais jei vienas kitam nepadėtu ir truputi susipaudę gavome ir męs vietų kur įmerkti meškerę.