Pasiklydėlis ...
Antradienis, 07 Vasaris 2012 21:20
Parašė Paulius Banys
...dedu nedrąsius pirmuosius žingsnius ant ledo. Aplink ramu, nei gyvos dvasios nėra, tik aš ir ežeras... Ledo danga padengta plona puria sniego paklote. Einu, ir bumbsenu peikena į ledą, kol netikėtai ledas sutraška ir pajuntu, kaip į mano kūna tarsi susminga tūkstančiai peilių... Kiekviena akimirka darosi vis skaudesnė, sunkesnė. Aplink pagalbos nėra... sukaupęs paskutines jėgas išsiropščiuant ledo, tačiau negaliu pajudėti... Kūnas iš šalčio sustingęs, o lauke spaudžiantis šaltukas jį dar labiau kietina... Begulėdamas ant ledo nepajuntu, kaip prišąla kairiosios rankos pirštai prie ledo... Suprantu, jog pagalbos sulaukti beprasmiška, tad su laisvąja ranka išsitraukiu iš kišenės peilį ir...
Pabundu išpiltas šalto prakaito... Prireikia keletos akimirkų,kol suprantu, jog visa tai buvo tik sapnas. Tačiau savo kairiosios rankos pirštus vistiek gerai apžiurių ir džiaugiuosi, kad visi jie savo vietose. Žvilgteliu į laikorodį- puse septynių ryto... Miegoti nebeverta, vistiek užmigti nebeišeis, o ir keltis reiks apie aštuonias... Nerimui numalšinti, išeinu į balkoną ir užsirūkau. Lauke tylu, tamsu. Išpūsti dūmai niekur nesisklaido, lieka čia pat, sukurdami lengvą miglą. Oras geras, kaip tik žvejybai,- pamanau, tačiau darbas verčia mane laukti savaitgalio, per kurį, kaip ir visada, atsiras nenumatytų reikalų, tad žvejyba teks užmiršti...
Darbe sužinau, jog šiandien dirbti reikės tik iki pietų. Mintyse iškart suveikia mintis:važiuok žvejoti, negali žinoti, galbūt pasiseks... Atėjus 12-tai valandai nieko nelaukdamas bėgu pro duris, sėdu į automobilį ir lekiu į artimiausią žuklės parduotuvę. Deja, masalinių žuvelių jau neberandu... Gaila, bet nieko nepadrysi. Teks ,,žibsiukus“ vietoje gaudyti. Tad nusipirkęs porciją uodo trūklio lervų kone išbėgu pro duris. Reikia skubėti. Gruodžio mėnesį dienos trumpos, tad ir po piet žvejoti nėra per daugiausiai laiko.