Ketvirtadienis, 15 Gruodis 2011 22:29

Parašė zvejams.lt

Vėgėlės sovietmečiu Nemuno žemupyje tradiciškai būdavo gaudomos nuo gruodžio 20 d. iki sausio 5 d. Vėgėlių nerštavietės ties Molyne, Viešvile, Karališkais ir kitur būdavo nusėtos 1X0,5 metro dydžio eketėmis.

Iki antrojo pasaulinio karo vėgėlės būdavo badomos vėgėliniais žeberklais, kurie po karo buvo uždrausti. Vėgėliniai žeberklai nelegaliai vėgėlių žvejybai galbūt būtų naudojami ir dabar, tačiau juos prieš maždaug 30 metų išstūmė vėgėliniai kabliai.

Vėgėliniai žeberklai buvo 50-70 cm. pločio su 16-20 ir daugiau 15-20 centimetrų nagų, sukaltų kas 3-4 cm, su „barzdikėmis“ ir labai aštrūs. Žeberklo koto ilgis, kad smeigiant pasiektų dugną, būdavo 5-6 metrų ilgio.

Maždaug 1975 – 1978 metais Nemuno ir Jūros upių žemupiuose brakonieriai vėgėlinius žeberklus ėmė keisti kabliais. Kablys trumpu spiningu ant virvutės arba valo leidžiamas į vandenį, kurio greitis 0,7 -1 m per sekundę, todėl kablys nunešamas 10-15 metrų. Traukiamas atgal, kablys užkabina pasitaikančias žuvis. dažniausiai buvo naudojami dvišakiai (ilgis 7,5-20 cm, plotis 13,5-35,5), trišakiai (ilgis 13-30 cm., plotis 21-46 cm.),keturšakiai kabliai. (ilgis 26-29 cm, plotis 21-46 cm). Rečiau pasitaikydavo  penkiašakiai ar šešiašakiai kabliai.

Pirmadienis, 27 Birželis 2011 22:18

Parašė Romualdas Žilinskas

Kur karosas – ten bala dumblas, maurai. Nė neįtartum, kad šis bepelkėjančių vandenų plebėjas galėjo užkariausi senojo pasaulio kilmingųjų širdis. Ir jokiu būdu ne per skrandį, kaip tai padarė lašišos ar erškėtai, o savo… grožiu. Ir “kalta” dėl viso to religija bei moterys. Norėdami tai suprasti pabandykime nusikelti keletą tūkstantmečių atgal I Rytų civilizacijos lopšį- senovės Kiniją.
Kinijos gėluosiuose vandenyse nuo neatmenamų laikų gyveno trijų rūšių karosai: kurodzi (juodieji), gindzi (amūriniai) ir dzi (sidabriniai). Tarp karosų dzi, gyvenančių Pietų Kinijos upėse, kartais pasitaikydavo oranžinės spalvos individų. Pagal to meto tradicijas šias išskirtines spalvos žuvis (jas kinai vadino Či) dovanodavo budistų šventykloms. Budistų dvasininkai pastebėjo, kad karosai – labai ištvermingos, plastiškos žuvys. Jas galima auginti ir veisti namų sąlygomis nedideliuose baseinuose ir net mediniuose bei keramikiniuose induose. Iš kiekvienos naujos žuvelių kartos buvo atrenkami ryškiausių spalvų ir nenatūralių kūno formų egzemplioriai. Taip selekcionuodami žuvis kinų vienuoliai per keletą šimtmečių užaugino “auksinę žuvelę”, kurios proproanūkius mes matome savo akvariumuose.

Šeštadienis, 18 Birželis 2011 15:53

Parašė Agneška Godlijevska

Lietuvos mėgėjiškos žūklės palyginimas su Europos mėgėjiškos žūklės pradininke – Didžiaja Britanija

Žvejybinio turizmo (tai labai svarbi rekreacinės žuvininkystės dalis) užuomazgų galima aptikti jau XIX amžiuje. Nenuostabu, kad pirmieji šios veiklos daigai aptinkami Didžiojoje Britanijoje. Ne veltui ši šalis laikoma giliausių mėgėjiškos žvejybos tradicijų pradininke.

Žvejybinis turizmas labai ilgą laiką buvo tiktai turtingesniųjų sluoksnių privilegija, paprastam piliečiui tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose šalyse šis malonumas buvo mažai prieinamas. Todėl tikroji jo plėtra pasauliniu mastu prasidėjo tiktai praėjus keliolikai metų po II-ojo Pasaulinio karo, t. y. apie šeštojo dešimtmečio vidurį, kai, susidarius palankioms ekonominėms sąlygoms, šimtai tūkstančių ir netgi milijonai žmonių pradėjo aktyviai keliauti po pasaulį, pasiekdami atokiausius mūsų planetos kampelius. Taip atsirado poreikis patenkinti vieną seniausių aistrų – žvejoti.

Didžioji Britanija, ko gero, turi giliausius ir seniausius mėgėjiškos žvejybos papročius. Dar 20–30-ais praėjusio amžiaus metais elitinė britų žvejų

Antradienis, 14 Birželis 2011 21:13

Parašė Meškeriotojo užrašai

Kokių margašonių yra sugauta Lietuvos vandenyse? Siūlome šiokią tokią anaiptol nepilną statistiką.

1924 metais Tauragno ežere Mamertas Šimkūnas žeberklu įveikė 32 kg lydeką.

1930 metais salakietis Juozapas Šeduikis upelyje, įtekančiame į Luodį, sugavo 30 kg margašonę.

34 kg Tauragno karalienę 1940 – ųjų balandį sužvejojo Antanas Pakalnis nuo Minčios.

1948 metais broliai Eustafijus ir Karpas Dolotovai pievoje netoli Plaitiškių ežero aptiko pusantro metro ir 32 kg svorio lydį.