Trečiadienis, 19 Spalis 2011 21:18

Parašė Žvejas

Užmauti ant kabliuko lervą ar avižėlę spiginant kad ir nedideliam šalčiui – ne pati lengviausia užduotis. Pradursi ne toje vietoje, ir iš trūklio lervos liks tik kiautas..
Uodų trūklių lervas patyrę meškeriotojai pataria perdurti kabliuko smaigaliu skersai antrojo narelio skaičiuojant nuo juodos lervos galvutės. Paskui jau galimi du variantai, kaip kuriam žvejui labiau patinka: arba užmauti lervą iki pat kabliuko kotelio kaip kojinaitę, arba palikti kyboti ant kabliuko galo. Geriausia, jog abiem atvejais lerva laikysis kuo tvirčiausiai.

Lygiai taip pat ant kabliuko galima užmauti kelias (dažniausias variantas – trys) trūklio lervas ir padaryti savotišką „šepetėlį“.

Gaudant žuvį ant trūklio lervos kabliukai turi būti mažyčiai, plonyčiai ir aštrūs kaip vapsvos geluonis.

Kiekvienas žieminės žūklės gerbėjas turi „brangenybių skrynelę“, kurioje laiko atsarginę žvejybos įrangą: blizges, kabliukus, dirbtinį jauką ir t.t., ir pan. Tačiau keliaujant iš vienos žūklės vietos į kitą visos tos „brangenybės“ gerokai pakratomos, nuo ko kabliukai labai greitai atšimpa, o jaukas susiveja į vieną gumulą taip, kad paskui reikiamos avižėlės ir su žiburiu nesurasi. Bet jeigu kabliukus, blizges ir avižėles prisegti prie plonų porolono juostelių – visai kaip moteriškus papuošalus, – tai visos žvejiškos gėrybės bus kaip ant delno: niekas nepasimes, niekas nesusipainios. Reikiama avižėlė lengvai išsisegs iš porėtos medžiagos, o keli lašai mašinų alyvos, užlašintos ant porolono, patikimai apsaugos kabliukus nuo rūdžių.