Žvejui sportininkui svarbu gerai išstudijuoti jam žinomų upių bei upelių vietas, kuriose žuvis laikosi. Nuo to priklauso meškeriojimo sėkmė.

Ilgų metų meškeriojimo praktika parodė, kad lašišinių veislės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ir kiršliai, vasaros metu laikosi srauniuose ir šaltuose upeliuose, kurių vandenyse yra daugiau deguonies. Šių žuvų reikia ieškoti prie upės slenksčių, kur akmenuotas ar žvirgždėtas dugnas. Tik rugsėjo mėnesio pradžioje, kai vanduo visur atvėsta, jos plaukia į didėsnes upes ir laikosi srauniose vietose prie slenksčių. Meškeriotojas šias vietas turi gerai išbandyti ir pasižymėti savo užrašų knygelėje. Rugsėjo mėnesį museline geriausia yra gaudyti kiršlius, nes šiuo metu jie yra labai rajūs ir azartiškai ima masalą.

Vasaros metu, kai vanduo upėse sušyla ir jose maudosi žmonės, kiršliai pereina į mažesnius, ramesnius upelius, kuriuose šaltesnis vanduo; todėl šiltomis vasaros dienomis jų reikia ieškoti mažose upėse, ištekančiose iš ežerų, apaugusių miškais bei krūmais. Upės gilumas kiršliams neturi reikšmės, nes praktika parodė, kad mažuose upeliuose prie slenksčių, kur vandens gylis ne didesnis kaip 25—30 cm, labai gausu kiršlių. Bet prie šių vietų reikia labai atsargiai prieiti, kad žuvis nepastebėtų.