Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Stebina kovo sausra, balandžio sniegas ir nuslūgusios marios

Du mėnesius užtrukęs žiemos potvynis, stingdantys kovo šalčiai, balandžio pūgos, užpusčiusios ir tik ką gimtinėn parskristi spėjusius gandrus, iki neįtikėtinos ribos - lyg karštą vasarą - nukritęs Kuršių marių vanduo, o Velykų rytą vietoje sprogstančių berželių - kalėdinė baltuma ir pasveikinimai vieni kitiems: „su šventom Kalėdom“...

IMG 6941 V.Jusys

Kas tai - bauginančios gamtos anomalijos ar normalūs, nors ir ne kasmet besikartojantys reiškiniai?..

Meteorologai tokiose gamtos išdaigose neįžvelgia nieko naujo ir baugaus, o besistebinčius vadina užuomaršomis: štai kaip greit mes pamiršome ankstesniųjų metų pavasarius...

Marios nuslūgo lyg sausą vasarą

Prie Kuršių marių gyvenantys Kintų seniūnijos Ventės ir Šturmų kaimų žmonės šiemet stebisi ne tiek atšiauraus pavasario žvarba, kiek neregėtai žemai nukritusiu Kuršių marių vandens lygiu.

Paprastai kovo - balandžio mėnesiais marių bangos vietomis lipdavo ir per Ventės rago molo viršų. Per ledonešį ant jo virsdavo kalnai lyčių. Iš toli atrodydavo, jog gamta stato stiklo piramides.

IMG 6947 V.Jusys

„Net jei tirpsmo vandens ir būdavo mažiau, Kuršių marių vandens paviršius visada siekdavo molo viršutines briaunas. O dabar iki jų nuo vandnes paviršiaus - net 1,2 metro atstumas. Priekrantės vandens linija nutolo nuo kranto, atsivėrė dugno seklumos, iškilo įspūdingo dydžio riedulys. Tokios seklumos tik sausomis vasaromis čia būdavo“, - kalba vietiniai žmonės.

Šilutės hidrometeorologijos tarnybos orų stebėtojai sako, kad Kuršių marių baseino spartus slūgimas yra dėsningas.

Beje, nuo kovo 10 iki 30 dienos maždaug po metrą ir daugiau nukrito vandens lygiai Vakarų Lietuvos upėse - Nemune, Minijoje, Danėje, Leitėje, Gėgėje, Veivirže, Šyšoje. Tad prietaka į marias buvo labai nedidelė. Nebuvo nei atlydžių, nei kritulių, visą mėnesį pūtė rytų vėjas, nestatęs Baltijos jūros bangų užtvarų, kaip būdinga vakarų krypčių vėtroms, srovės ištekėjimui per Kuršių marių žiotis.

Potvynis „nukeliamas“ į balandį

Dabar hidrologai tikslina anksčiau skelbtą prognozę dėl pavasarinio potvynio pradžios Šilutės rajone. Anksčiau minėję kovo 22-25 dienas, dabar linkę manyti, kad gal tik balandžio vidury upės liesis iš krantų.

Potvynis Kuršių marių ledą laužys ir stums į Baltiją nesunkiai, nes jis jau antra savaitė intensyviai vėtrų plėšomas, smulkinamas, yra pristumtas prie vakarinių krantų. Priešalas ties Rusnės sala labai silpnas, išvagotas plyšių ir kanalų. Kasdien atskyla įvairaus dydžio lytys, ant jų lieka ir šaukia pagalbos nutrūktgalviai žvejai.

Hidrologai perspėja, jog ties Nida plyti smulkiau ir stambiau laužyto ir sustumto ledo laukas. Tokia ledo sangrūda yra pavojinga, bet kuriuo metu gali išretėti ir prasiverti. Užlipus tikimybė įsmukti ir nugarmėti su visa žvejybine manta - labai didelė.

Kovo šalčiai ir balandžio sniegas - ne naujiena

Šilutės hidrometeorologai tvirtina, jog šiųmetis kovo paskutinis dešimtadienis buvo keliais laipsniais šaltesnis už daugiamečių stebėjimų klimatinę normą, o šilumos sulaukti tikimasi tik balandžio antroje pusėje.

Šilutės hidrometeorologijos stoties vyr. stebėtojos Onos Bubulienės surinkti duomenys rodo, jog nei šiemetinio kovo šalčiai, nei balandžio sniegas nėra išskirtiniai reiškiniai. Šių metų kovas išsiskyrė tik sausra.

Daugiametė vidutinė kovo temperatūra yra 0,3 laipsniai šilumos ir 39 mm kritulių. Tuo tarpu šiemet pirmojo pavasario mėnesio temperatūros vidurkis buvo 2,9 laipsniai šalčio ir iškrito tik 6,5 mm kritulių.  

Kovo 30-ąją iškrito apie 4 cm sniego, bet jis greit ištirpo. Balandžio pradžioje sniego dribtelėjo itin žiemiškai: antradienio rytą Šilutėje jau buvo prisnigę 11 cm.

Beje, sniegas balandį kelias dienas Pamarį buvo nuklojęs ir 2003-aisiais, vieną dieną balandį pasnigo ir pernai.

Nuo antrosios kovo dekados labai atšalo naktimis ir įšalas žemėje pasiekė 32 cm gylį. Įšalo priežastis aiški - žemė buvo be sniego.

Šilutėje šiemet šalčiausia buvo kovo 23-ąją, kai termometrų stulpeliai nukrito iki minus 15,3 laipsnių. Prie žemės, pasak O.Bubulienės, tuomet buvo minus 19,5 laipsnio.

Šalčiausias kovas mūsų krašte buvo 1965 metais, kai temperatūra krito net iki minus 25,1 laipsnio. O po trejų metų - 1968-aisiais šis mėnuo sumušė karščio rekordą - oras Šilutėje sušilo net iki plius 20,5 laipsnio.

Tai, kad šiemet ir balandis dar nežada šilumos, irgi ne naujiena: 1955-ųjų metų balandį Pamaryje buvo užfiksuotas 12,9 laipsnių šaltis.

A.Galvonaitė atkerta bambekliams

O štai klimatologė, mokslų daktarė Audronė Galvonaitė pateikia dar įdomesnius duomenis. 1958 metų balandžio 8-ąją Lietuvoje buvo ne keli laipsniai šilumos kaip šiomis dienomis, o beveik 10 laipsnių šalčio. 1963 metų balandžio 4-ąją termometras kai kur rodė net 23 laipsnius šalčio. 1977 metų balandžio viduryje ledas buvo sukaustęs visą Lietuvą - lūžinėjo medžių šakos, trūkinėjo elektros laidai, virto stulpai - va tada tai katastrofą turėjome!

„Ką, jau spėjome pamiršti, kad minusinės temperatūros balandžio mėnesį vyravo ir 2002, 2003 ar 2004 metais, arba kai 1995 metų lapkritį užsnigo ir užšalo, sniegas nutirpo ir šaltis atslūgo tik kitų metų balandžio pabaigoje? O dabar tik truputį pasnigo, truputį pašalo - ir jau negerai?“ - pašiepia bambeklius klimatologė.

Pasak A.Galvonaitės, jokių anomalijų ar neįtikėtinų gamtos reiškinių šiemet nėra. Tiesiog Lietuvą, kaip tokį metą neretai nutinka, pasiekė šalto oro masės iš Šiaurės Atlanto.

Šilutės naujienos

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea