Penktadienis, 11 Lapkritis 2011 20:29

Parašė am.lt

„Klaipėdos“ laikraštyje atspausdintame straipsnyje „Baigiame sunaikinti stintas“ nuogąstaujama dėl sparčiai nykstančių stintų išteklių ir teigiama, kad nesustabdžius tokios grobikiškos stintų žūklės, šios žuvys greitai liks tik prisiminimuose.

Remdamiesi mokslinių tyrimų ir žvejybos statistikos duomenimis, pasistengsime atsakyti, ar tikrai šioms žuvims gresia išnykimas.

Stintos yra pačios gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jos turi nemažą aplinkosauginę, ūkinę, rekreacinę reikšmę, todėl šiai žuvų rūšiai skiriamas ypatingas visuomenės, žvejybą reglamentuojančių ir mokslo institucijų dėmesys. Kasmet vykdomas šių žuvų monitoringas, įvertinamas jų gausumas ir atitinkamai reglamentuojama žvejyba.

Iki 1990 m. stintų verslinė žvejyba jūroje nebuvo vykdoma. Pastaruoju dešimtmečiu ši žvejyba tampa vis intensyvesnė: 1993 m. sužvejota 16,16 t, 1994 m. – 20,51 t, 1998 m. – 134 t , 1999 m. – net 216 t stintų. Tačiau, sprendžiant iš mokslinių tyrimų duomenų („Praeivių žuvų (lašišų, šlakių, stintų, žiobrių ir perpelių) gausumo ir verslinės žvejybos verslo įvertinimas”, 2005 m. ir kt.) bei žvejų verslininkų sugavimų (1 pav.), tai neturėjo didelės įtakos šių žuvų ištekliams. 2005 m. Baltijos jūroje stintų laimikiai siekė 165,3 t, o Kuršių mariose ir Nemuno deltoje laimikiai buvo taip pat labai dideli - 206 t. Tokio didelio stintų žvejybos efektyvumo kaip praėjusiais metais nebuvo jau kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, balandžio 6-8 d. kiekvienos žvejybos grandies paros laimikis Nemuno deltoje siekė po kelias tonas stintų. Keletas įmonių sugavo net po 10 t ir daugiau.

Ketvirtadienis, 28 Liepa 2011 19:11

Parašė grynas

Keturakėmis vadinamos žuvys iš tiesų turi dvi akis, tačiau plaukioja taip, kad jos vienu metu būna ir vandenyje, ir virš jo. Nauja studija aiškinosi, kaip žuvis gali vienu metu matyti dviejose tokiose skirtingose aplinkose.

Keturakinių šeimai priklausanti brazilinė keturakė ir jai giminingos rūšys turi po dvi dideles akis. „Pavadinimas „keturakė“ kyla dėl to, kad kiekvienas vyzdys iš tiesų pasidalija į dvi dalis – virš vandens ir po juo“, – „Discovery“ sakė Grogory'is Owensas, vadovavęs studijai, kurios rezultatai publikuojami žurnale „Royal Society Biology Letters“.

Atlikdami tyrimą, G. Owensas su kolegomis susitelkė į akyse esančius šviesai jautrius baltymus, vadinamus opsinais. Kiekvienas jų yra jautriausi tam tikro ilgio šviesos bangoms. Pavyzdžiui, žmonės turi opsinus, jautrius mėlynai, žaliai ir raudonai šviesai, ir dėl to gali matyti šias bei kitas spalvas.