Orai Vilnius
baldai

Jaukai

Masalas rudeniniams karpiams

karpis6Nors manoma, kad rudenį karpiai nekimba, tačiau šiais laikais prisiekę karpininkai žvejoja juos ne tik spalį, bet ir lapkritį, kai vanduo visai atšąla. Vakarų Europoje, kur klimatas šiltesnis, šios žuvys upėse gaudomos net žiemą. Spalį, pučiant šiltesniems vakarų, pietvakarių vėjams, dar turime nemažai galimybių susikauti su didžiaisiais karpiais. Neaišku, kodėl taip yra. Galima manyti, kad šiaurės ir rytų vėjai labai greitai atšaldo vandenį ir dėl to žuvys ilgam nustoja maitintis. Pradėjus pūsti šiltesniam vėjui, jos vėl sujuda, vėl ieško maisto. Žinoma, tik ne taip intensyviai kaip šiltuoju metu laiku.
Žymus anglų karpininkas Simonas Krau ( Simon Crow), dažnai žvejojantis karpius net vėlyvą rudenį, teigia, kad kai nuo medžių nukritę lapai nusileidžia į nedidelio negilaus vandens telkinio dugną, žuvims prasideda nelabai linksmi laikai. Lapai pūva, išsiskiria anglies dvideginis ir vandenyje gerokai sumažėja deguonies. Karpiai , o ir kitos žuvys , vengia tokių vietų, kur dugnas nuklotas lapų, ieško plotų, kur būtų palankesnės gyvenimo sąlygos.
Neretai rudenį meškeriotojai susiduria su viena problema – kur ieškoti karpių. Dažnai šių žuvų neranda , nes jos paprastai susirenka žvejui sunkiausiai pasiekiamose vietose, kur daug įvairiausių kliuvinių. Tokiose vietose, pasak anglo, karpiams saugu. Rudens gale, kai baigiasi šių žuvų maitinimosi laikas, ten gali susirinkti visi didieji vandens telkinio karpiai.
Meškeriojant rudenį, labai daug lemia orai. Dėl netikėtos šalnos sumažėja karpių maisto. Kadangi žuvys prieš žiemą turi sukaupti atitinkamą kiekį riebalų, todėl pagal S. Krau, po tokių šalnų jos visada ieško maisto ir dažnai užkimba.

Priedai ir paviršiniai jaukai

jaukas4Gyvuliniai ar augaliniai priedai
Musės lervos, kapoti sliekai, kukurūzų grūdai – dedami tik persijojus jauką per sietelį. Jokiu būdu ne anksčiau. Labai sunku jauke išmaišyti uodo trūklio lervas, nes jos sulimpa, be to, lengvai susitraiško. Todėl kai kurie jaukinimo specialistai, prieš dėdami uodo trūklio lervas į jauką, jas apvolioja sausu maltu moliu ar durpėmis tokiu santykiu – viena dalis molio ir trys dalys lervų. Kai kurios firmos gamina tiek smulkintą molį, tiek durpes, abi šios medžiagos yra skirtos uodo trūklio lervoms apvolioti. Iš bėdos lervas galima apibarstyti sausu smėliu, kuris taip pat palengvina jų maišymą jauke.
Uodo trūklio lervos į jauką paprastai dedamos prieš pat formuojant jauko rutulius. Tai delikatus masalas ir su juo reikia elgtis atsargiai. Musės lervas galima dėti kur kas anksčiau, jos jauke gali išbūti ilgą laiką. Be to, pačios musės lervos prisigeria jauko kvapo ir tampa efektyvesnės ir žuviai įdomesnės. Musės lervos yra pakankamai judrios.

Paviršiniai ir išsisklaidantys jaukai

jauko_kam_1Paviršiniuose jaukuose taip pat būna nemažai įvairiausių kvapniųjų medžiagų, nuo kurių labai priklauso jauko efektyvumas.
Pateikiame keletą paviršinių jaukų receptų, kuriuos rekomenduoja užsienio meškeriotojai:
1. Paprastas pigus paviršinis jaukas. Vienam sauso mišinio kilogramui pagaminti reikia: 0,5 kg labai smulkiai sutarkuoti ir persijoto batono, 0,5 kg kukurūzų miltų, kvapniųjų prieskoninių priedų, pvz., migdolų, žemės riešutų aliejaus ar pan.
2. Labai efektyvus, tačiau brangus ir pakankamai sudėtingas jaukas. Vienam sauso mišinio kilogramui pagaminti reikia: 0,3 kg gerai iškaitinto biskvito, 0,3 kg kukurūzų miltų, 0,25 kg gerai iškaitinto tarkuoto batono, 0,1 kg smulkiai maltų ir iškaitintų sėmenų, 0,05 kg kakavos.
Be abejo, parduotuvėse galima nusipirkti it gatavų paviršinių jaukų. Jei tai itališkas jaukas, ant jo bus užrašas “Alborella”, jei prancūziškas – “Alblettes” arba “Friture”, ant jauko gali būti ir angliškas užrašas “Bleak” (t.y. aukšlė). Visi šiais žodžiais pažymėti jaukai yra skirti aukšlių ir kitų vandens paviršiuje besimaitinančių žuvų žūklei.

Jaukinimas

jauko_kam2Ne visi meškeriotojai teisingai jaukina, tinkamai ruošia mišinius, formuoja jauko rutulius. Jaukinant padarytos klaidos turi įtakos laimikiams. Jei rezultatai nekokie, dažnai kaltinamas jaukas, jį gaminusi firma. Labai retai pagalvojama, ar iš tiesų viskas buvo daroma teisingai.
Meškeriotojams, jaukinantiems gatavais jaukais, nelabai rūpi, iš ko jie pagaminti. Nė viena jaukus gaminanti firma savo receptų neatskleidžia ir niekada neatskleis. Tačiau verta žinoti, kokios yra pagrindinės jaukų sudedamosios dalys, nes tada galima vienu ar kitu būdu pagerinti jauką, pridėti kokių nors komponentų, kad jis puikiai atitiktų žūklės sąlygas.
Pagrindinė bet kokio jauko sudedamoji dalis yra vadinama baze. Bazę sudaro ne vienas, o keli produktai. Ją galima pasidaryti pačiam arba įsigyti parduotuvėse. Jaukai, pagaminti tik iš bazės, vadinami baziniais jaukais. Jaukinti galima ir vien tik baziniais jaukais. Tačiau dažniausiai į tokius jaukus dedami kiti – maistingesni, kvapnesni ir brangesni jaukai.

Jaukinimas upėje

upes_dugnasUpių dugnas labai įvairus – čia galima rasti visko. Pačios įdomiausios vietos yra dugno nelygumai, susiformavę skersai upės srovės. Kiekviename dugno pagilėjime srovė sulėtėja, o žuvys tokiose vietose mielai lankosi. Jaukas metamas ne į pačią duobę, bet prieš ją, kad srovė plautų jauko rutulį ir neštų maistą žuvims tiesiai į žiomenis (2 schema). Daug žadinti upės vieta yra nedidelis sėklius arba vadinamoji kupra. Seklesnėje vietoje srovė yra greitesnė nei prieš tai esančiame ruože, todėl žuvys mieliau būriuojasi prie pat dugno, kupros papėdėje. Tokiu atveju jauką reiktų užmesti 1 – 2 m prieš sėklių (3 schema). Srovės sulėtėjimai, taip patinkantys žuvims, atsiranda ir už įvairiausių kliuvinių (akmenų, kelmų ir pan.). Paprastai prieš kliuvinį užmestas jaukas neduoda jokio efekto. Jauko rutulį reikia užmesti tuoj už kliuvinio, o žvejoti – keletą metrų toliau (4 schema).
Didelėse upėse yra įlankų, kur vanduo ramus. Vietose, kur įlankos vanduo susiduria su pagrindine srove, susidaro sūkuriai, įvairios grįžtamosios srovės. Tai gera jaukinimo vieta, nors joje ne visada patogu žvejoti. Jei sūkurys stiprus, vos ne putojantis, ir yra toliau nei 15 m nuo kranto, tai geriau jaukinti ne sūkuryje, o 1 – 2 metrais toliau, ten, kur teka nors greita, bet tolygi srovė. Žvejoti jau teks boloniška meškere. Jei sūkurys nutolęs nuo kranto 10 – 12 m ir nėra labai didelis, jauko rutulius galima mesti tiesiai į sūkurį. Be abejo, tokiose vietose reikia patikrinti dugną, gal pavyks surasti staigų dugno nuolydį ir jauką užmesti tiesiai į jį. Jei upės išoriniame posūkyje yra status paplautas krantas, tai pačios giliausios vietos ir būna prie pat kranto. Tokiose vietose lankosi didžiosios žuvys – ūsoriai, šapalai, karšiai, menkės, todėl čia ir reikia jaukinti.

Dugninis jaukas

Jaukas_rutuliukaiJei vandens telkinio dugnas kietas, švarus ir žuvys maitinasi prie dugno, jaukinama vadinamaisiais dugniniais jaukais. Tokio jauko rutulys, nusileidęs ant dugno, po truputį skleisdamasis, vilioja žuvis ilgiau nei prieš tai minėti jaukai. Dugninio jauko rutulio tankis turi būti toks, kad rutulys suirtų tik pasiekęs dugną, o ne anksčiau.
Į jauką galim apridėti priedų, pavyzdžiui, kanapių, nes dažnai žuvis vilioja ne tik skonis, kvapas, bet ir judančios jauko dalelės. Šio jauko komponentai turėtų būti smulkesni nei išsisklaidančio jauko.
Žvejojant stovinčiame vandenyje, kur nėra povandeninių srovių, paprastai jaukas nesunkinamas, tik pridedama medžiagų, labiau išsklaidančių jauko rutulį. Toks jauko rutulys, nusileidęs ant dugno, veikia efektyviau.
Jei vanduo nežymiai teka, į jauką reikia pridėti klijuojamųjų medžiagų (molio, klijų). Jų turi būti tuo daugiau, kuo didesnė srovė ir kuo gilesnė žūklės vieta. Jauke neturi būti per daug rutulį sklaidančių medžiagų, pvz., aliejinių augalų grūdų, nes srovė išnešios, ir žuvys gali pasitraukti iš žūklės vietos.

Jaukinimo vietos parinkimas. Ežerai ir kanalai

JaukaiMeškeriotojui, tūnančiam ant kranto ar sėdinčiam valtyje, visada iškyla klausimas, kurioje vietoje jaukinti ir žvejoti. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia žinoti ne tik žuvų įpročius, bet ir pažinti vandens žoles, įvertinti srovę ir panašiai.
Ežerai.
Dauguma žuvų, gyvenančių ežeruose, laikose litoralėje. Augalai žuvis saugo nuo priešų, be to, juose visada gausu maisto. Vandens telkinio augalija iš tiesų daug ką gali pasakyti meškeriotojui, besirenkančiam žūklės ir jaukinimo vietą.
Visada neblogos žūklės vietos yra nendrių linijos pakraštys ar atviro vandens akutė aklinoje nendrių sienoje, plotai, kuriuose matyti plūdenos, plunksnalapės ar lelijos. Verta gerai ištyrinėti dugną, rasti augalų kilimo pabaigą ir švaraus dugno pradžią. Tokiose vietose ir turi būti jaukas. Jauką galima guldyti ir tarp žolių atsiradusiose švaraus dugno akutėse.
Jei ežero vanduo skaidrus, tai turint valtį galima pasižiūrėti, ar žuvys jauką suėda, kiek jauko lieka, kokia turi būti porcija. Geros vietos, kur nusėtas moliuskų kriauklėmis. Ypač praverčia echolotas. Juo galima nustatyti, kur baigiasi status skardis ir dugnas pasidaro plokščias. Tokiose vietose, kartais net ir dideliame gylyje, mėgsta lankytis žuvys. Be abejo, pats dugnas turėtų būti kietas. Jei dugnas dumblėtas, žuvys vengia gilesnių vietų, nes jose gali būti per mažai deguonies.

Ilgalaikis jaukinimas

jaukas_kibireIlgalaikiu jaukinimu žuvys jaukinamos ten, kur trumpalaikis, vienadienis, nespėja privilioti pageidaujamų žuvų. Be kelių dienų jaukinimo labai sunku pagauti didelį karpį, įspūdingą lyną ar karšį, motininę kuoją ar karosą. Ilgalaikis jaukinimas labai sėkmingas stovinčio vandens telkiniuose ir retai naudojamas tekančiuose vandenyse. Taip jaukinant birūs mišiniai į jauką dedami retai, nes jie į žūklės vietą dažnai privilioja įvairiausią smulkmę. Dažniausiai jaukinama stambesniais produktais – baltyminiais kukuliais, kukurūzais, žirniais, kviečiais, bulvėmis ar naktiniais sliekais.
Paprastai žūklės vietoje jaukinti užtenka vieną kartą per dieną. Dauguma meškeriotojų įsitikinę, kad jaukinti geriausia visada tuo pačiu laiku. Jaukinimo laikas turėtų sutapti su žuvų aktyvumo padidėjimu arba planuojamu žūklės laiku (pavyzdžiui, anksti rytą). Tačiau žuvų aktyvumas tame pačiame vandens telkinyje gali keistis. Kita vertus, nustatyti žuvų aktyvumą galima tiktai žvejojant, todėl kai kurie meškeriotojai teigia, jog jaukinimo laikas neturi jokios įtakos žūklės efektyvumui. Jie tvirtina, kad galima keletą dienų jaukinti vakarais, o žvejoti rytais.

Trumpalaikis jaukinimas

virtualus_jaukasGerai parinktu jauku žuvis galima privilioti ir išlaikyti žūklės vietoje. Tačiau to dar negana. Reikia pasirinkti tinkamą jauko kiekį, jaukinimo intensyvumą ir vietą, kurioje jis turi būti užmestas. Žuvų negalim peršerti, tačiau jei jauko pritrūks, sėkminga žūklė gali netikėtai baigtis. Be to, jaukas kur kas efektyvesnis, jei jis guli ten, kur maitinasi žuvys, o ne tose vietose, kur jos apsilanko gana retai.
Jaukinimą būtų galima skirstyti į ilgalaikį ir trumpalaikį. Trumpalaikis jaukinimas yra toks, kai mes atvažiuojame į žūklę ir iš karto pradedame šerti žuvis. Taip paprastai būna, jei žvejybai skiriame vieną dieną. Ilgalaikiu jaukinimu žūklės vieta ruošiama prieš keletą dienų tam, kad žuvys priprastų ir laikytųsi jaukinimo vietoje. Abu šie jaukinimo būdai skiriasi, todėl reiktų juos aptarti išsamiau.
Trumpalaikis jaukinimas
trumpalaikio jaukinimo tikslas yra greitai privilioti žuvis į jaukinimo vietą, sulaikyti jas toje vietoje arba pažadinti ten esančių žuvų aktyvumą. Be abejo, visą dieną išlaikyti žuvų būrį vienoje vietoje nepavyks. Kai žuvys aktyvios, jos gali kibti keletą valandų, kai maitinasi vangiai, žūklės vietoje žuvys išbūna labai neilgai, o kartais kimba visai trumpai su ilgomis pertraukomis. Būna ir taip, kad žuvys pasirodo jaukinimo vietoje, tačiau masalo net nepajudina.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Prisijunkite su facebook
Svetainių kūrimas Via leaurea