Sekmadienis, 04 Gruodis 2011 21:53
Parašė zvejams.lt

Nors manoma, kad rudenį karpiai nekimba, tačiau šiais laikais prisiekę karpininkai žvejoja juos ne tik spalį, bet ir lapkritį, kai vanduo visai atšąla. Vakarų Europoje, kur klimatas šiltesnis, šios žuvys upėse gaudomos net žiemą. Spalį, pučiant šiltesniems vakarų, pietvakarių vėjams, dar turime nemažai galimybių susikauti su didžiaisiais karpiais. Neaišku, kodėl taip yra. Galima manyti, kad šiaurės ir rytų vėjai labai greitai atšaldo vandenį ir dėl to žuvys ilgam nustoja maitintis. Pradėjus pūsti šiltesniam vėjui, jos vėl sujuda, vėl ieško maisto. Žinoma, tik ne taip intensyviai kaip šiltuoju metu laiku.
Žymus anglų karpininkas Simonas Krau ( Simon Crow), dažnai žvejojantis karpius net vėlyvą rudenį, teigia, kad kai nuo medžių nukritę lapai nusileidžia į nedidelio negilaus vandens telkinio dugną, žuvims prasideda nelabai linksmi laikai. Lapai pūva, išsiskiria anglies dvideginis ir vandenyje gerokai sumažėja deguonies. Karpiai , o ir kitos žuvys , vengia tokių vietų, kur dugnas nuklotas lapų, ieško plotų, kur būtų palankesnės gyvenimo sąlygos.
Neretai rudenį meškeriotojai susiduria su viena problema – kur ieškoti karpių. Dažnai šių žuvų neranda , nes jos paprastai susirenka žvejui sunkiausiai pasiekiamose vietose, kur daug įvairiausių kliuvinių. Tokiose vietose, pasak anglo, karpiams saugu. Rudens gale, kai baigiasi šių žuvų maitinimosi laikas, ten gali susirinkti visi didieji vandens telkinio karpiai.
Meškeriojant rudenį, labai daug lemia orai. Dėl netikėtos šalnos sumažėja karpių maisto. Kadangi žuvys prieš žiemą turi sukaupti atitinkamą kiekį riebalų, todėl pagal S. Krau, po tokių šalnų jos visada ieško maisto ir dažnai užkimba.