Kokių spalvų spiningo masalus naudoti. Čia pateiksiu pagrindines taisykles, kaip ir kokias spalvas mato žuvys.
Šias taisykles galima pritaikyti visiems masalams – sukrėms, vobleriams, guminukams ar vartiklėms.

Kokių spalvų spiningo masalus naudoti. Čia pateiksiu pagrindines taisykles, kaip ir kokias spalvas mato žuvys. Šias taisykles galima pritaikyti visiems masalams – sukrėms, vobleriams, guminukams ar vartiklėms.

Skirtingos žuvys mato skirtingas spalvas. Dugninės žuvys (šamai) gali matyti tik pilkus atspalvius – jos gali atskirti objekto šviesumą, bet ne jo spalvą. Daugelis seklių vandenų ar paviršinių žuvų (upėtakiai, aukšlės, karpiai) gali matyti visą spalvų spektrą, net ir ultravioletines spalvas, kurių nemato žmogus. Kitų žuvų spalvų matymas ribojamas iki juodos, rudos, žalios ir raudonos ir geltonos. Nors žuvys sugeba skirti kai kuriuos atspalvius, tai labai neįtakoja kibimo, nes jas vienodai traukia raudonas ir tamsiai raudonas masalas. Jei renkatės dviejų spalvų masalą, reikia kreipti dėmesį ne į spalvas, o į jų kontrastą. 1 pav. pateikiamas pavyzdys, kaip skirtingos žuvys mato raudonos ir mėlynos spalvos masalą.

Ką daryti, kai žuvys nekimba, yra vangios, nenoriai maitinasi; kai vanduo pernelyg šaltas, o atmosferos sąlygos nepalankios? Kaip vėlyvą rudenį spiningu suvilioti ešerį, jei jis laikosi prisispaudęs prie dugno ir mieliau griebia uodo trūklio lervą, nei pro šalį plaukiantį tvisterį ar blizgutę? Ką daryti, kai ešerių pilvus spaudžia ikrai, ir jie retai težiūri į didesnius kąsnelius? Atsakymas vienas: reikia naudoti labai mažus tvisterius, užmautus ant 1-2 gramų galvutės. Žodžiu, tinka masalai, kurie yra ne tik mikroskopiniai, bet ir juda vandenyje lėtai, tarsi sklęsdami lyg koks natūralus nedidelis vandens gyvis. Patys mažiausi tvisteriai dažniausiai ir gelbsti spiningautojus lapkričio pabaigoje — gruodžio pradžioje, tačiau toks masalas sukelia ne tik džiaugsmo, bet ir problemų, dėl kurių ešerių žūklės vėlyvą rudenį tiesiog atsisakoma. Jei pasirinkę tinkamus žūklės įrankius (labai lengvos klasės meškerykotis, ypač plonas valas) tokį mikromasalą dar galime užmesti į norimą žūklės vietą, tai žvejodami net ir labai lėtos tėkmės upėje ne visada pasiekiame reikiamą gylį ar dugną. Galima pasunkinti masalą, parenkant jam sunkesnę galvutę ar užkabinant papildomą švino svarelį, bet dažnai ir tai negelbėja: tvisteris į dugną nusileidžia, tačiau ešeriai į jį net nebežiūri. Mūsų masalas pernelyg greitas, pernelyg agresyvus ir nenatūralus. Ir vėl—amžinoji dilema: žuvims po nosimi nepavyksta pakišti tinkamo masalo, o tas, kuris atsiduria jų akiratyje, ešeriams jau nebeįdomus. Problemą vis dėlto galima išspręsti, ir tai bene pats geriausias variantas, kokį tokiu atveju galima sugalvoti.

Žvejojantys plūdine meškere į rites kartais nekreipia visiškai jokio dėmesio. Be abejo, plūdinė meškerė tai ne spiningas, kur ritė dirba nesiilsėdama. Tačiau net ir plūdinės meškerės ritei keliami tam tikri reikalavimai, ypač jei masalą reikia užmesti toli, jei gaudoma “Match” meškerėmis bei “Wagler” plūdėmis.
Kai masalas metamas apie 50 m atstumu, labai svarbu turėti tokią ritę, kuri nuskraidintų masalą į reikiamą vietą ir kurios pagalba būtų galima greitai suvynioti valą. Apie tai, kad tolimo užmetimo meškerei naudojamos ritės su dideliu perdavimo skaičiumi (6:1 ir daugiau) bei su “Long Cast” būgneliais, žino visi. Tačiau tikrai ne visi žino, kad užmetimo nuotoliui ir valo suvyniojimo greičiui didelės įtakos turi ritės dydis, o tiksliau, būgnelio skersmuo. Būgnelio valas nuo didelio skermens lengviau nuslenka, todėl metimai būna tolimesni. Būgnelio skersmuo turi įtakos valo suvyniojimo greičiui: kuo jis didesnis, tuo daugiau vienu rotoriaus apsisukimu suvyniojama valo. Pavyzdžiui, ant 3 cm skersmens būgnelio vienu rotoriaus apsisukimu gula 9,4 cm ilgio valo atkarpa.