Trečiadienis, 24 Rugpjūtis 2011 22:04

Parašė Marijus

Turbūt kiekvienas, dar mažas būdamas yra gaudęs karosus.. Atrodo viskas labai paprasta su jais, imi pludę iš kamščio, dedi kablį ir eini i prudelį. Kaimuose, manau daug kas taip ir gaudo, o aš pabandysiu paaiškinti šiektiek kitokią ju gaudymo sistemą.

Visų pirma, karosų gaudymui reikia pasirinkti tam tinkamą laika, iš patirties sakau, kad didieji karosai geriausia kimba švintant arba saulei leidžiantis.

Sistemele kurią as naudoju jų gaudymui:

Imu paprastą iki 3,6m meskerykotį, galima naudoti ir spiningą, priklauso ar krantas švarus, aš naudoju 3,6m ilgio meškerę. Ritei specialaus dėmesio neskiriu, kokią turiu, tokią dedu, ant mano karosinės meškerės uždėta Mangan RDS, kuri kainuoja vos ~20lt. Meškerykotis, taipat panašios kainos. Valas - pagrindinis iki 0,22mm, pavadelis iki 0,16mm. storesnį pavadelį dedu tik jei karosai buna jau daugiau nei geras delnas. Kabliukus naudoju Gamakatsu - LS 1050 16dydžio kabliukus, jie ploni, taigi mažą karosą bus lengva paleisti, jį mažai sužeisim. Pludę taipat naudojų pagal krantą, jei žolės ir reikia toliau užmesti, dedu didesnę, jei nera žolių puikiai tinka ir maža.

Sekmadienis, 24 Liepa 2011 11:23

Parašė Vacys Paulauskas

Kai prasideda alinantys karščiai, sėdėti saulėkaitoje su meškere visą dieną – tikras vargas. Visai kas kita vos brėkštantys ankstyvi rytai, kai bunda diena, o ant vandens ryškios plūdžių antenėlės dar sunkiai įžiūrimos. Norintiems ilgiau pasilepinti saldžiu rytmečio miegu, graužtis neverta. Saulei pasukus vakarop, gęstanti diena ir dvelkianti vėsa kompensuos prasnaustą rytinę žūklę bei dovanos tai, dėl ko meškeriotojas ištisas valandas rymo prie vandens ir laukia paslaptingo plūdžiukės virptelėjimo. Pagaliau... ji vos pastebimai atgijo ir palengva siūbuodama paniro po vandeniu. Pakirtęs laimikį, žvejys pajuto stiprų pasipriešinimą. Užkibo ilgai lauktas lynas.

Raudonakis stipruolis

Pirmadienis, 04 Liepa 2011 19:50

Parašė V. Luškov

Neseniai žodis “kamčiatkiniai krabai” man asocijavosi su konservuota krabų mėsa mažoje skardinėje dėžutėje, kurią galima buvo gauti tiktai turint didelius ryšius. Bet mano tėvai neturėjo ryšių nei valdžioje, nei prekyboje, todėl teko pasitenkinti žiniomis, kad Tolimųjų Rytų jūrose gyvena šie gigantiški vėžiai. Kelis kartus net mačiau juos per televizorių, stebėdamasis žmonių, užsiimančių šiuo verslu, narsumu, nebijančių šių stambių spygliuotų “vorų”. Vėliau dar sužinojau, kad kamčiatkinius žieduotuosius krabus labai myli japonai ir su malonumu pas mūsų brakonierius keičia į juos savo dėvėtas mašinas, tuo pačiu atsikratydami būtinumu jas utilizuoti.
Porą metų atgal, išvažiavęs į komandiruotę į garsų Murmansko miestą, sužinojau, kad kamčiatkiniai krabai, dar keletą dešimčių metų atgal, buvo čia atvežti veisimui ir visai neblogai įsikūrė užpoliaratyje.

Šeštadienis, 02 Liepa 2011 23:24

Parašė zvejams.lt

Didelė, baikšti, įnoringa ir stipri žuvis yra karpis. Maitinasi jis dažniausiai ryte ir vakare, tik rudenį — popiečio valandomis. Vidurdienį, kai vanduo sušyla, karpis laikosi gelmėje ar duobėse. Maitindamasis rausia dumblą. Geriausias šios žuvies apetitas esti tada, kai vanduo sušyla iki 20—25°. Karpis ryja viską, ką randa dugne, taigi neatsisako nė masalo. Juo gali būti sliekas ar kitas žuvies gardumynas, prie kurio ji įpratinta jaukinimu. Masalas leidžiamas į dugną plūdine, dugnine ar pusdugnine meškere. Kai kurie meškeriotojai karpius vilioja su augaliniu masalu, skrituliais. Skrituliai, nuleidus masalą ant dugno, paliekami. Nematydamas žmogaus, meškerykočio, karpis mėgaujasi masalu ir užkimba ant kabliuko. Lieka, priplaukus laiveliu, jį su skrituliu surasti.
Žuvaujant plūdine meškere, meškerykotis turi būti stiprus. Valas — iki 0,3 mm storio, su plonesnių, bet stipriu, 50 cm ilgio pavadėliu. Valas ir pavadėlis tinka dugno spalvos. Taigi jie dažomi anilino dažais. Prie plūdinės meškerės valas imamas šviesiai žydras, rusvas arba žalsvas, prie dugninės — tamsiai rudas arba juodas. Meškerė turi būti su rite. Dirbant su pusdugnine meškere, reikia turėti svarmenį "ėdžias". Užkibęs didelis karpis netraukiamas iš karto j krantą — gali trūkti valas ar pavadėlis. Atsargiai nuvyniojama nuo ritės po truputį valo, ir einama krantu ta pačia kryptimi, kur plaukia žuvis (reikia sekti, kad ji aštriu nugariniu peleku nenupjautų valo). Paskiau žuvis iš lėto graibšteliu ištraukiama.

Ketvirtadienis, 30 Birželis 2011 18:46

Parašė grynas.lt

Žvejai nebegalės masalui naudoti baltos duonos ir kitų baltų miltų kepinių, nes toks maistas nutukina žuvis.

Tokį sprendimą pirmieji šalyje paskelbė vienas iš britų žuvininkystės ūkių, kuriuose galima įmerkti meškerę už tam tikrą mokestį, rašo „The Telegraph“.

Žvejai paraginti žuvis masinti neapdorotų, neskaldytų grūdų duona. Specialistų tvirtinimu, baltoje duonoje trūksta baltymų ir per daug jos prarijusios žuvys apsunksta, tampa mieguistos. Žvejai baltą duoną mėto ir į vandenį, ir mauna ant kabliukų. Didžiojoje Britanijoje toks masalas - populiarus, naudotas šimtmečius ir net minimas žvejo knygoje, išleistoje 1653 metais.