Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Ar nyksta stintos?

stinta„Klaipėdos“ laikraštyje atspausdintame straipsnyje „Baigiame sunaikinti stintas“ nuogąstaujama dėl sparčiai nykstančių stintų išteklių ir teigiama, kad nesustabdžius tokios grobikiškos stintų žūklės, šios žuvys greitai liks tik prisiminimuose.

Remdamiesi mokslinių tyrimų ir žvejybos statistikos duomenimis, pasistengsime atsakyti, ar tikrai šioms žuvims gresia išnykimas.

Stintos yra pačios gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jos turi nemažą aplinkosauginę, ūkinę, rekreacinę reikšmę, todėl šiai žuvų rūšiai skiriamas ypatingas visuomenės, žvejybą reglamentuojančių ir mokslo institucijų dėmesys. Kasmet vykdomas šių žuvų monitoringas, įvertinamas jų gausumas ir atitinkamai reglamentuojama žvejyba.

Iki 1990 m. stintų verslinė žvejyba jūroje nebuvo vykdoma. Pastaruoju dešimtmečiu ši žvejyba tampa vis intensyvesnė: 1993 m. sužvejota 16,16 t, 1994 m. – 20,51 t, 1998 m. – 134 t , 1999 m. – net 216 t stintų. Tačiau, sprendžiant iš mokslinių tyrimų duomenų („Praeivių žuvų (lašišų, šlakių, stintų, žiobrių ir perpelių) gausumo ir verslinės žvejybos verslo įvertinimas”, 2005 m. ir kt.) bei žvejų verslininkų sugavimų (1 pav.), tai neturėjo didelės įtakos šių žuvų ištekliams. 2005 m. Baltijos jūroje stintų laimikiai siekė 165,3 t, o Kuršių mariose ir Nemuno deltoje laimikiai buvo taip pat labai dideli - 206 t. Tokio didelio stintų žvejybos efektyvumo kaip praėjusiais metais nebuvo jau kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, balandžio 6-8 d. kiekvienos žvejybos grandies paros laimikis Nemuno deltoje siekė po kelias tonas stintų. Keletas įmonių sugavo net po 10 t ir daugiau.

stinta.grafikas

Stintų gausumo svyravimai daugiau priklauso nuo natūralių gamtinių, hidrologinių sąlygų nei nuo žvejybos intensyvumo. („Pradinių reprodukcijos sąlygų įvertinimas pagrindinių verslinių žuvų neršto metu“ A. Švagždys, 2005). Vykdant monitoringo tyrimus Baltijos jūros priekrantėje 2005 m., stebėtas santykinai didelis stintų šiųmetukų gausumas, tačiau jis buvo mažesnis nei paskutinius trejus metus (2 pav.). Tokiam tyrimų rezultatui, mokslininkų nuomone, galėjo turėti įtakos šiltesnis nei įprasta tam laikotarpiui vanduo, todėl tyrimų metu stintų šiųmetukai laikėsi didesniame gylyje ir į mokslininkų žvejybos įrankius nepakliuvo.

stinta.grafikas1

Prieš keletą metų, pastebėjus nežymią stintų gausumo mažėjimo tendenciją, mokslininkai rekomendavo nutraukti verslinę stintų žvejybą Kuršių mariose ponerštiniu laikotarpiu, nebedidinti žvejybos intensyvumo Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose ir Nemuno deltoje.

Atsižvelgiant į tai, nuo 2003 m. uždrausta po neršto grįžtančių stintų žvejyba (prasidėjus masiniam stintų nerštui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu stintų žvejyba nutraukiama), nustatytas stintinių gaudyklių limitas ir stintų sugavimo limitas Kuršių mariose, nustatytas stintų žvejybos vietų ir įrankių limitas Nemuno žemupyje, apribotas Baltijos jūros priekrantėje stintas žvejojančių žvejybos grandžių skaičius ir žvejybos įrankių kiekis. Šie stintų žvejybos apribojimai galioja iki šiol.

Vadovaujantis susitarimu tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, yra sudaryta bendra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos komisija žuvininkystės klausimais. Ši komisija, vadovaudamasi abiejų šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais bei jų rekomendacijomis, kasmet nustato pagrindinių verslinių žuvų sugavimo Kuršių mariose limitus. Praėjusių metų lapkričio 24-25 d. Kaliningrade vyko šios komisijos šeštoji sesija, kurioje Lietuvai 2006 m. skirtas 470 t stintų sugavimo limitas, Rusijos Federacijai – 260 t.

Stintos yra trumpaamžės žuvys, kurių ištekliams net ir didelis žvejybos intensyvumas nėra toks pavojingas, kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, be žalos stintų ištekliams leistina sužvejoti iki 50% jų išteklių. Nemuno populiacijos stintų ištekliai, mokslininkų skaičiavimais (Repečka, 1998; 2002; Statkus, 2002 ir kt.), siekia 1,5–2,7 tūkstančių tonų.

Eilę metų stintų išteklius tyrinėjantis Klaipėdos universiteto doktorantas A. Švagždys pastebėjo, kad stintų kartos gausumas daugiau priklauso nuo tais metais buvusių neršto ir jauniklių augimo sąlygų nei nuo neršiančių stintų kiekio. Stintų sugavimus taip pat žymiai įtakoja gamtinės sąlygos, todėl žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikro išteklių dydžio.

Uždraudus verslinę stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, žvejų mėgėjų laimikiai Kuršių mariose padidėtų, tačiau būtų nuskriausti vartotojai. Iki 1990 m., kai verslinė žvejyba priekrantėje nevyko, stintų parduotuvėse atsirasdavo tik kovo-balandžio mėn., kai prasidėdavo šių žuvų verslinė žvejyba Nemune. Dabar šių žuvų galima nusipirkti jau nuo lapkričio mėnesio, jūroje sugautos stintos yra geresnės maistinės vertės nei sužvejotos prieš nerštą. Žvejojant ilgesnį laikotarpį, išlaikomos pastovesnės šių žuvų supirkimo kainos ir žvejų verslininkų pajamos. Uždraudus stintų žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno deltoje būtų prarasta unikali tik šiam kraštui būdinga kultūros paveldo dalis, šimtametės stintų žvejybos tradicijos. Manome, kad dabar vykdoma stintų žvejyba atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principus – žvejyba reglamentuojama atsižvelgiant į aplinkosauginius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius prioritetus.

Daugelyje didesnių, gilių Lietuvos ežerų gyvena ežerinės stintelės, kurių ištekliai šiuo metu taip padidėjo, kad mokslininkai siekdami apsaugoti dar vertingesnių žuvų – seliavų išteklius, rekomenduoja skatinti specializuotą ežerinių stintelių žvejybą. Šią žiemą buvo išduoti specialios žvejybos leidimai ežerinių stintelių žvejybai Zaraso, Baltųjų Lakajų, Siesarties ir Lūšių ežeruose.

LR Aplinkos Ministerija

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea