Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Stauridė - žvitri ir plėšri žuvis

Antradienis, 22 Sausis 2013 15:43

Parašė Neringa Stančikienė

staurid Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) – žvitri ir plėšri žuvis, viena iš pagrindinių Atlanto vandenyne bei Viduržemio ir Juodojoje jūrose gaudomų žuvų. Užauga stauridės iki 50 cm ilgio, gerai kimba visą vasarą ir rudenį. Gaudomos iš valties arba dugninėmis bei plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. Masalas – išlukštentos krevetės, šviežios žuvies gabaliukai.

Lietuvos jūrų muziejaus archyve radome Vakarų žuvies realizavimo valdybos 1987 metais parengtų stauridės receptų, kuriais norime pasidalinti.

Namų sąlygomis iš stauridės galima paruošti įvairius šaltus ir karštus patiekalus. Svarbu tik tinkamai apdoroti žuvį: atšildykite, neleisdami jai visiškai atitirpti, taip pavyksta išlaikyti mėsos sultingumą, ir pasūdykite prieš pradėdami ją ruošti. Sėkmės ir skanaus!

Stauridės salotos su obuoliais

300 g žuvies filė, 2 šaukštai miltų, 1 svogūnas, 2 antaniniai obuoliai, pusė stiklinės grietinės, 1 šaukštas acto, augalinis aliejus. Druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų – pagal skonį.

Žuvį pasūdykite, apvoliokite miltuose, pakepinkite, atšaldykite, supjaustykite smulkiais gabalėliais, aplaistykite actu ir palaikykite 20–30 minučių. Pridėkite susmulkinto svogūno, kubeliais supjaustytų obuolių, pipirų, cukraus. Viską sumaišykite ir pagardinkite grietine. Paruoštas salotas sudėkite į salotinę ir papuoškite žalumynais.

Kepta stauridė su ryžiais

500 g žuvies, 2 šaukštai augalinio aliejaus, 2 šaukštai kvietinių miltų, pusė stiklinės ryžių, malti pipirai, druska.

Paruoštą, išskrostą žuvį supjaustykite porcijomis, apibarstykite pipirais, apvoliokite miltais ir truputį pakepinkite. Išvirkite ryžius, pagardinkite juos sviestu, pasūdykite.

Paruoškite padažą: tam reikia paimti 1 šaukštą kvietinių miltų, padžiovinti juos karštoje keptuvėje, atskiesti puse stiklinės sultinio arba vandens, pridėti pusę stiklinės grietinės, druskos, 50 g tarkuoto sūrio, sumaišyti ir užvirinti.

Į indą, išteptą taukais, sudėkite ryžius, žuvį, užpilkite padažu, aplaistykite aliejumi ir dėkite į orkaitę. Patiekalą papuoškite marinuotų daržovių gabalėliais ir žaliaisiais žirneliais.

Po Muziejaus Burėmis

Vis dar žvėjojama gyva žuvele

Antradienis, 22 Sausis 2013 07:39

Parašė ard.am.lt

Šiemet sausio 12 d. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Lazdijų r. agentūros aplinkos apsaugos inspektoriai bendro reido metu tikrino žvejus mėgėjus kaip laikomasi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Buvo patikrinti žvejai mėgėjai prie Bagdanonių, Sparto, Vernijo, Šlavantėlio, Paliūnų, Veisiejo, Rimviečio ir kitų ežerų Lazdijų rajone.

ziema13

Patikrinimo metu išaiškinti 7 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimai. Buvo kreipiamas dėmesys į žvejus mėgėjus, kurie žvejybos metu naudojo gyvą žuvelę.

Šią savaitę bus tikrinami žvejai mėgėjai ar, vykdydami mėgėjišką žūklę, turi žvejo mėgėjo bilietus ir smaigus, kurių pagalba žvejyba yra saugesnė.

Žvejų mėgėjų dėmesiui: pamačius asmenis žvejojančius lydekas, naudojant masalui gyvą žuvelę, skambinkite tel. 8-686-59494; 8-686-09771; 8-686-76005; 8; 8-698-10899; 8-686-76006. Už sutektą informaciją iš anksto dėkojame.

Jonas Jarmalavičius, GGAI vyr. specialistas.

Apie skėtines sistemėles

Pirmadienis, 21 Sausis 2013 06:06

Parašė ŽvejOK

Sistemėlės. Naujas požiūris į spiningavimą ar dar viena vienadienė sensacija ?

Apie skėtines sistemėles jau esame rašę naujienų puslapiuose pristatinėdami naujus žūklės masalus, įrankius ar kitus žūklės reikmenis. Tačiau pastaruoju metu stebint šių masalų, o gal tiksliau – šio žūklės metodo populiarėjimą už Atlanto nori nenori tenka pripažinti, kad, matyt, jis anksčiau ar vėliau ateis ir pas mus, ir todėl verta apie jį pakalbėti plačiau. Iškart apsidrausdamas pasakysiu, kad pats skėtinėmis sistemomis negaudau – abejoju, ar bent viena jų pasiekė Europą, nekalbant apie mūsų nedidelę šalį, todėl visa informacija yra teorinė – surinkta iš rimtesnių JAV žvejybinių tinklalapių ir žvejų forumų. Juk būtent iš ten į senąją Europą, o paskui ir pas mus ateina dauguma žūklės naujienų, tad gal geriau užbėgti įvykiams už akių.

Kas yra skėtinė sistemėlė?

Pats skėtinės sistemėlės pavadinimas (išvertus iš anglų kalbos Amerikos meškeriotojų vartojamą žodžių junginį „umbrella rig“) gana gerai nusako jos esmę: tai pusiau išskleisto skėčio pavidalo, iš vielos ar kitų standesnių medžiagų greta vienas kito surištų pavadėlių „puokštė“. Kad visą šią sistemą pavyktų užmesti ar ji pasiektų norimą gylį, jos priekyje tvirtinama švininė galvutė.

Privalumai

Kokia nauda iš tokio styrančio masalų „ežio“? Ogi ta, kad masalai plaukia šalia vienas kito ir sukuriama judančio nedidelių žuvyčių būrio iliuzija, kuri, pasak šių masalų kūrėjų ir bandytojų, keleriopai geriau vilioja plėšrūnes nei pavienis masalas. Turbūt ne vienas mūsų meškeriotojas iškart paklaus – o kuo gi šis masalų „ežys“ geresnis už neblogai mums pažįstamą „girliandos“ principą, kai daugybė masalų su kabliukais trumpais pavadėliais pririšami prie pagrindinio valo? Juk gaudydamas mikromasalais arba žvejodamas menkes ar strimeles jūroje, dažnas meškeriotojas įsigudrina ant vienos meškerės susiverti visą žūklės taisyklių leidžiamą kabliukų skaičių...

Mano galva, skėtinės sistemos privalumas tas, kad visi masalai juda šalia vienas kito ir iš tikrųjų daug tiksliau imituoja judantį žuvelių būrį. Galbūt tai veikia žuvų šoninę liniją daug stipriau ir plėšrūnė jį pajunta iš toliau. Variantų gali būti ir daugiau, bet šiuo atveju jie ne tokie svarbūs, nes stipriausias ir nenuginčijamas argumentas šių masalų naudai – gausūs laimikiai. Būtent jie ir, žinoma, Jos Didenybė Reklama prisidėjo prie to, kad šios sistemos populiarumas auga kaip ant mielių. Prieš sėsdamas rašyti šį straipsnį, gana daug laiko praleidau naršydamas internete. Nemanau, kad tai atsitiktinumas, jog daugiausia filmuotos medžiagos, kaip gaudyti skėtinėmis sistemėlėmis, radau... minkštųjų masalų gamintojų puslapiuose. Tiek „Rains“, tiek „Yum“ „valgomų“ minkštųjų masalų gamybos „grandai“ nepagailėjo nei laiko, nei pinigų vaizdo klipams šia tema, ir tai nieko stebėtino. Gaudant vienu guminuku poreikis vienoks, o renkantis sistemėlę iš 5–7 kabliukų – atitinkamai kitoks.

Prie masalo privalumų galima priskirti ir galimybę vienu metu pagauti 2 ar 3, o gal net ir daugiau žuvų.

Trūkumai

Skėtinė sistema, be abejo, turi ir nemažai trūkumų. Tai nesunku pamatyti stebint filmuotą medžiagą ir turint šiek tiek žvejybinės patirties. Visų pirma akivaizdu, kad tokia sistema anaiptol negarsėja kaip gera skrajūnė. Kelių masalų ir pavadėlių junginys kelia nemažą oro pasipriešinimą, kurį ne taip lengvai nugali net ir priekyje pritvirtinta švininė galvutė, todėl jos reikia ganėtinai masyvios. O tai verčia rinktis ir galingus įrankius, gaudymas kuriais neteikia tiek malonumo... Kuo daugiau masalų – tuo prasčiau sistema skrenda, todėl daugiausia masalų ir ilgiausius pavadėlius turinčios sistemos skirtos tik velkiauti.

Kompaktiškesnes sistemėles galima svaidyti ir spiningu, tačiau prireiks ilgesnio ir šmaikštesnio, pakankamos galios įnagio bei ne pačio lengviausios ritės. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad amerikiečių meškeriotojai švaistosi ne trumpesniais kaip 8 pėdų ilgio (244 cm) spiningais, o žinant amerikiečių nenorą imti į rankas ilgesnį kaip 210 cm įrankį, tai tikrai nemažai pasako. Kitas dalykas – apylaisviai plazdantis masalų ir kablių kuokštas visada linkęs už ko nors kliūti, todėl spiningaujant skėtinėmis sistemėlėmis pageidautina valtyje būti vienam. Net vienas rimtas JAV spiningavimo asas, reklamuodamas šias sistemėles, patarė gaudant „umbrella rig“ pamiršti metimą per galvą ir apsiriboti metimu iš šono. Kad kepurės sau nenumuštum, kaip sakė jis.

sketines1

Panašių problemų kyla ir transportuojant šias sistemėles – ypač norint motorine valtimi didesniu greičiu nuplaukti iš vienos vietos į kitą. Tam gamintojai šiais metais sugalvojo specialų dėkliuką – įmautę, į kurią galima surinkti ir paslėpti visus masalų kablius.

Tačiau pagrindinis šių sistemų minusas tas, kad dėl jų inertiškumo neįmanoma efektyviai išnaudoti daugelio aktyvių veiksmų spiningu, prie kurių esame įpratę žvejodami, pavyzdžiui, kad ir vobleriais. Sunkiai įsivaizduoju ir žūklę skėtine sistema kokiuose nors žolynuose, vietose, kuriose daug kerplėšų ar kuriose masalo traukimo galimybes apriboja kokios nors kliūtys. Nors nuo kliuvinių šiek tiek turėtų gelbėti masalo rėmelis – abejoju, ar visais 100 proc.

Kainos

Skėtinės sistemėlės, kaip jau minėjau, gana naujas produktas, jas gamina tik kelios kompanijos ir, kiek pavyko sužinoti, kainuoja jos ne taip jau pigiai – 20–50 ar net daugiau dolerių, nelygu dydis, sudedamųjų dalių kokybė ir pavadėlių skaičius. Jei šios sistemėlės išpopuliarės – neabejoju, kad pradėjus jas masiškai „kepti“ Rytuose, jų kainos tikrai kris, nes, atvirai pasakius, nieko labai stebuklingo jose lyg ir nėra.

sketines4

Skėtinių sistemėlių perspektyvos mūsų vandenyse

Kalbėdamas apie masalų ar sistemėlių panaudojimo perspektyvas mūsų šalyje, visada esi priverstas būti šokiu tokiu žyniu Lizdeika... Mat teorija ne visada sutampa su praktika, be to, egzistuoja dar ir toks dalykas kaip žvejų konservatyvumas ir išankstinė nuomonė. Prieš gerą dešimtmetį buvau vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris garsino džerkbaitus ir pranašavo jiems didžią ateitį, tačiau tik prieš kelerius metus jie šiek tiek išpopuliarėjo, ir tai tik santykinai. Todėl teatleidžia skaitytojas, jei nepataikysiu – tokia jau tų novatorių dalia.

Mano galva, skėtinės sistemos perspektyvios žvejojant dideliuose ežeruose, Kuršių mariose ir Baltijoje, kur plėšrūnės dideliame plote persekioja gausius aukšlių, stintelių, strimelių ar kitų smulkių žuvelių būrius. Turbūt pirmiausia norėtųsi svarstyti apie didelių ešerių, o gal ir sterkų žūklę ežeruose ir Kuršių mariose ir lašišų velkiavimą Baltijoje, galbūt – seliavinių lydekų žvejybą didžiuosiuose ežeruose.

Teoriškai toks metodas turėtų tikti ir Kauno marių ar kitų stovinčių vandenų salačiams gaudyti.

sketines3

Kas toliau?

Skėtinės sistemos tik pradeda žengti savo pirmuosius žingsnius ir jų perspektyvos toli gražu nėra aiškios. Šiandien, bent jau Amerikoje, tai sensacingas išradimas, skinantis laurus ir pelnantis vis didesnį žvejų pripažinimą. Tačiau galbūt rytoj, kaip ir daugelis naujienų, jis užleis vietą kitai, dar sensacingesnei. Arba visgi prigis ir užims rimtesnes pozicijas žvejojant tam tikromis specifinėmis sąlygomis ir prilygs tokiems išradimams kaip „Drop shot“, „Texas“ ar „Carolina“ sistemėlės.

Skėtinės sistemėlės ir toliau tobulinamos: tiek jų konstrukcija, tiek proporcijos, dydžiai ar gamybos medžiagos. Teko matyti skėtinę sistemėlę su priekyje pritaisytais „spinerbaito“ lapeliais, kitų įdomių modifikacijų naudojant kitokius masalus. Kas jau kas, o žūklės įrangos gamybos pramonė nemiega, dieną naktį ieškodama naujų būdų, kaip čia dar apgauti tas žuvis, ir ypač – kaip pasiimti jas gaudančių žvejų pinigus. Tai vienas iš technikos progreso variklių, todėl tikėtina – naujovių žvejybos srityje vis daugės.

Svarbiausia – kad būtų galima visas jas pamatyti, o norint ir išbandyti mūsų šalyje. Gerbiami prekybininkai – čia jau žodis jums.

Zvejok 10 01-virselis

Savaitgalį žvejus tikrins aplinkosaugininkai

Pirmadienis, 21 Sausis 2013 12:25

Parašė am.lt

Ateinantį savaitgalį visoje šalyje bus tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, aplinkosaugininkai tikrins, ar žvejai yra įsigiję žvejybos leidimus, taip pat – ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi. Įlūžus šių smaigų pagalba galima išlipti ant ledo.

zvejai.ant.ledo

„Mūsų prioritetas šiemet – žuvų išteklių naudojimo kontrolė. Tad jeigu yra žmonių, kurie žvejoja jau daug metų ir dar nė karto nematė tikrintojų, didelė tikimybė, kad leidimo žvejoti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovai paprašys būtent šiemet“, – sako Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerija primena, kad leidimus mėgėjiškai žūklei galima patogiai, paprastai ir greitai įsigyti prisijungus prie Aplinkosaugos leidimų išdavimų sistemos (ALIS)

Vabalių ežere gausu stambių laimikių

Sekmadienis, 20 Sausis 2013 05:40

Parašė Audrius Blinstrubas

002 Jotvingių istorijoje žinomas Merkinės apylinkių vardas – Svaitingis. Šis ežeras yra Pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, tarp Merkinės ir Nemunaičio, netoli Vabalių kaimo, todėl žmonių dažnai vadinamas Vabalių ežeru. Jotvingiškasis ežero vardas Lietuvių kalbos instituto kartotekoje nebuvo užrašytas, tik vėliau hidronimų žinovas Aleksandras Vanagas Svaitingio ežerą įtraukė į savo tyrinėjimus. Dzūkiškai – Svaicingis.

Vabalių ežeras arba Svaicingis – ežeras Pietų Lietuvoje, Alytaus rajone apie 6 km. į rytus nuo Nemunaičio, 1 km. į vakarus nuo Meškasalio. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,9 km.,plotis iki 0,5 km. Giliausia ežero vieta – 20,5 m. Centrinėje dalyje ežeras susiaurėja, šiaurinėje dalyje yra sala. Krantai vidutinio aukščio, šiaurės vakaruose aukšti. Iš pietų prisišlieja Vabalių miškas. Prie Vabalių ežero yra Valėniškių ir Vabalių kaimai. Plotas - 57,8 ha. Vidutinis gylis - 4,49 m. Didžiausias gylis - 20,5 m.( 22,4 m.) Kilmė – ledyninis. Sala - 0,06 ha.

Šiame „Meškeriotojo“ numeryje pradėsime pasa-kojimus apie licencinį statusą turinčius Lietuvos vandens telkinius. Pirmasis vandens telkinys, apie kurį pakalbėsime šiame numeryje, – Vabalių ežeras. Praūžus perestroikos uraganams ir subyrėjus kolūkinei santvarkai, šalia Vabalių kaimelio telkšančiu ežerėliu neatsitiktinai susidomėjo Virginijus Lukoševičius. Virginijus nuo 2004 m. vadovauja didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos žūklės įrankiais įmonei UAB „Fanatikai“. Jau įmonės pavadinimas išduoda Virginijaus Lukoševičiaus laisvalaikio pomėgį meškerioti, o hobis, laikui bėgant, peraugo į šiuo metu klestinčią prekybinę įmonę, kuri, be kitų žūklės būdų, specializavosi didžiųjų laukinių karpių žūklės įrangos prekyboje. Pasak Virginijaus, Vilniuje veikiančios žūklės įrankių parduotuvės „Fanatikai“ klientai dažnai klausdavo, kur galima būtų pameškerioti, ir tikėdavosi gauti patikimų rekomendacijų. Taip Virginijui kilo mintis pasidomėti natūraliu vandens telkiniu, kuriuo galėtų rūpintis ir prižiūrėti, užveisti didelių karpių, kurie svertų ne vieną kitą kilogramą, o pasiektų vieno ar net kelių dešimčių kilogramų svorį. Tokios didelės žuvys turi būti saugomos, o sugautos vėl paleidžiamos atgal į ežerą. Taigi neatsitiktinai nuo 2006 m. savo gimtajame krašte, iš kur kilęs ir užaugęs, Virginijus ryžosi nuomoti Vabalių ežerą ir organizuoti jame licencinę žūklę. DzūkiškasisSvaicingis ypač tiko didžiųjų karpių veisimui, nes buvo tinkamo dydžio, toks, kokio Virginijus jau kurį laiką žvalgėsi, – nesinorėjo labai didelio, nes ne tik sunku prižiūrėti, bet didelį ežerą daug sudėtingiau būtų tinkamai įžuvinti. Ežeras tarsi iš dviejų dalių, kurias skiria sąsiauryje iškilusi sala, viena visa dalis sekli, o kita – gili.

Virginijus pasakojo, jog išsinuomavus Vabalių ežerą pirmieji tyrimai parodė, kad žvejoti kurį laiką reiktų uždrausti visiškai. Sunkiausia Virginijui buvo pažaboti vietinių gyventojų brakonieriavimą tinklais, ši problema buvo opi pirmuosius porą metų. Dabar dar pasitaiko vienas ar du kartai per metus, tačiau brakonieriavimas Vabalių ežere yra griežtai netoleruojamas ir, atrodo, kad ši problema jau nyksta.

003

Pasak Virginijaus, paprastą ežerą, skirtą ne licencinei žūklei, įžuvinti būtų daug lengviau, pvz., per metus pakaktų įžuvinti 2870 vnt. karpiukų ir 1720 vnt. lynukų. Tačiau licencinį statusą turinčiam ežerui reikalaujama, kad karpių tankumas būtų ne mažiau kaip 200 vnt. viename hektare. Be abejo, padidintomis įžuvinimo normomis Virginijus neapsiribojo, žuvino papildomai ne kartą. Du kartus buvo papildomai įžuvinta lydekomis po 1500 vnt. (300-500 g dydžio) ir vieną kartą lydekomis 3370 vnt. (80-150 g.) Papildomai Vinginijus žuvino ir kitomis rūšimis: buvo suleista 1 tona 300-500 g dydžio plačiakakčių, o 300-500 g dydžio amūrų buvo įleistos net 2 tonos. Kadaise Vabalių ežeras buvo turtingas vėžių, todėl Virginijus pasirūpino, kad jų taip pat nestigtų, ir papildomai įleido per 1000 vnt. plačiažnyplių vėžių.

Apsaugojus Vabalių ežerą nuo savivalės reikėjo pasirūpinti efektyviu įžuvinimu, tinkamu licencinės žūklės organizavimui.

2007 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2008 m. 17 250 vnt. dvivasariais lynais

2009 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2011 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2012 m. 17 250 vnt. dvivasariais lynais

2013 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

Šiandien Vabalių ežeras pastebimai atsigavęs. Žuvų čia apstu, o svarbiausia, kad sugauti didelių per 10 kg sveriančių karpių gali kiekvienas karpininkas. Todėl Vabalių ežere pradėta organizuoti karpininkų asociacijos varžybas, kuriose apsilanko ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš kaimyninių šalių. Vabaliuose galima ne tik karpiauti, bet ir gaudyti karšius ar kitaip leisti laisvalaikį, nes ežeras dabar turtingas ir lydekų, tad Virgis mielai kviečia visus meškeriotojus apsilankyti Vabaliuose. Licencinės žūklės para karpininkams kainuoja 50 Lt, spiningauti leidžiama rudenį ir pavasarį, o pažvejoti nuo ledo bus leidžiama visiškai nemokamai. Svarbiausia, kad meškeriotojai informuotų Vabalių ežero prižiūrėtojus apie savo ketinimus meškerioti ir laikytųsi Mėgėjų taisyklėse skelbiamų apribojimų, nenaudotų draudžiamų įrankių ir būdų bei elgtųsi kultūringai ir neniokotų gamtos, vietos gyventojų statinių, pievų. Visiems meškeriotojams yra numatyti ir su vietos gyventojais suderinti privažiavimai prie vandens, taip pat įrengti sektoriai karpininkams, o artimiausioje ateityje Virginijus užsibrėžęs tikslą sutvarkyti aplink ežerą esančią apsauginę juostą, t. y. pagal suderintą ir patvirtintą planą numatyta apsauginėje juostoje sutvarkyti krūmynus, panaikinant šabakštynus, bei išpjauti beverčius alksnius, kurie tik teršia ežero vandenį ir gadina bendrą ežero vaizdą. Taip pat numatyta modernizuoti žūklavietes bei prieigas iki jų, kad visiems norintiems pameškerioti būtų aiškios sektorių ribos ir, be abejo, iš visų atvykstančių bus reikalaujama laikytis švaros bei tvarkos.

Artimiausius užsibrėžtus tikslus prie Vabalio ežero Virginijus Lukoševičius citavo remdamasis specialistų rekomendacija: „Mažinti viršvandeninės vandens telkinio augalijos kiekį, žiemos periodu išpjaunant ir pašalinant priekrantės augaliją (nendrių stiebus ir pan.). Iškirsti pakrantėje šalia vandens esančius krūmus ir menkaverčius medžius, ypatingai alksnius, ir juos pašalinti iš ežero apsauginės zonos. Manome, kad tokio pobūdžio darbai leistų ženkliai sumažinti augalų liekanų kiekį dugno nuosėdose, kartu ir laisvų biogenų kiekį vandenyje, bei gerintų rekreacinį ežero įvaizdį.“

Lankydamiesi rudeniniuose Vabalių vandenyse, netikėtai sutikome dažnai čia atvykstantį paspiningauti alytiškį Juozą Muzikevičių. Kadangi Vabaliai garsėjo dideliais karpiais, o apie juos tiek iš šeimininko pusės, tiek iš karpininkų teigiamų atsiliepimų netrūko, todėl labai rūpėjo bešališka spiningautojo nuomonė ne kiek apie didžiąsias lydekas, bet labiau apie patį ežerą, kokie pastarųjų metų pasikeitimai džiugina, kokie liūdina. Pakalbintas Juozas iškart mielai prisistatė kas esąs, aš iškart supratau, kad jis čia ne naujokas, o puikiai pažįstantis visas ežero lydekų spiningavimo gudrybes, tačiau visai perprasti didžiųjų Svaicingio lydekų elgsenos ypatumų dar nepavyko ir pačiam Juozui, nors ežerą gerai pažįsta dar nuo tarybinės santvarkos laikų. Paklaustas apie dabartinius Vabalius, Juozas teigiamai atsiliepė apie Virginijaus pastangas atkurti ežero išteklius, nors pradžioje buvo nusiteikęs skeptiškai dėl čia atvykstančių meškeriotojų kultūros. Pats Juozas ne vienerius metus buvo užkietėjęs karpininkas, daug laiko praleidžiantis prie vandens, tačiau niekaip negalėjo susitaikyti su atvykstančių prie ežero kai kurių karpininkų vandališku elgesiu. Juozas toliau pasakojo, kaip po nakties Vabaliuose vienam kaimynui buvo sukūrentas lieptas, o kitam – supjaustyta ir sukūrenta pavėsinė. Džiugu, kad visa tai Juozas prisiminė kaip apie karčią praeitį, dabar tokių atvejų jau nebepasitaiko, pasak Juozo, Vabaliuose dabar jaučiamos ežero šeimininko pastangos įvesti tvarką, o svarbiausia, jaučiamas sutarimas tarp pakrantės sodybų kaimynų ir tolimesnis bendras gerovės prie puikaus Vabalių ežero puoselėjimas.

grožis

Didžiausia Vabaliuose Juozo sugauta lydeka– 1983 m. birželio 1 d., ji svėrė 11,5 kg. Didelių egzempliorių Juozas Vabaliuose sugauna kasmet, tačiau tokio dydžio daugiau nebepasitaikė. Pastaruoju metu tiek spiningavimui, tiek valkiavimui Juozo mėgstamiausias masalas – lengva vos 8 g Kuusamo firmos vartiklė su papuošimu per vidurį – Svarovskio kristalu. Lengva blizgutė giliai nenuskęsta, mažai kabinasi už aukštų povandeninių vandenžolių ir puikiai suveikia tiek mėtant pakrantės zonoje, tiek velkiaujant pakraščiu ar net ežero viduryje. Labiau Juozas mėgsta ežero giliąją dalį, čia visada lydekos didesnės ir visada lieka tikimybė sugauti monstrą, tik reikia atrasti tą raktą į didžiųjų lydekų maitinimosi įpročius. „Tada būtų galima dalyvauti ir varžybose“, – juokavo Juozas, mūsų akivaizdoje lengvute blizgute iš povandeninio žolyno kantriai išviliojęs 6 kg lydeką. Kita seklioji ežero dalis už salos, pasak Juozo, suveikia tik pavasarį, paprastai ten užkimbančios lydekos būna smulkios, tad ten žvejoti nuplaukia retai.

Tiek Virginijus, tiek Juozas, paklausti, ko palinkėtų Lietuvos meškeriotojams ateinančiais metais, kaip susitarę akcentavo, kad mums, meškeriotojams, būtina susirūpinti meškeriojimo ir elgesio gamtoje kultūra, ir tada poilsis su meškere bus malonus ne tik patiems meškeriotojams, bet ir nekels grėsmingos žalos mus supančiai aplinkai.

Vabalių ežere vienam meškeriotojui leidžiama pasiimti: iki 3 kg lynų, iki 5 kg karpių. Kitų žuvų leidžiama sugauti pagal galiojančias meškeriojimo taisykles.

laukarpis.lt

Name:	*
Prisijungimo vardas:	*
El. paštas:	*
Slaptažodis:	*
Pakartokite slaptažodį:	*
Laukai pažymėti (*) yra privalomi.