Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Kaune šalia „Megos“ atidaroma „Jahipaun“: viskas medžioklei, žūklei ir turizmui

Gera naujiena meškeriotojams, medžiotojams ir visiems, mėgstantiems laisvalaikį leisti gamtoje – birželio 14 d. Kaune duris atveria pirmoji Lietuvoje „Jahipaun“ parduotuvė, kurioje bus prekiaujama medžioklei, žūklei ir turizmui skirtomis prekėmis. 

janipur

„Jahipaun“ parduotuvių tinklas yra gerai žinomas Estijos meškeriotojams, medžiotojams ir turistams – šios šalies rinkoje „Jahipaun“ veikia jau daugiau nei 20 metų ir per tą laiką tapo stipriu žūklės, medžioklės ir turizmo srities prekės ženklu, išsiskiriančiu labai plačiu asortimentu. „Jahipaun“ sėkmingai veikia ir Latvijoje, o nuo šiol ir Lietuvoje.  Šiuo metu „Jahipaun“ yra laisvalaikio praleidimui gamtoje skirtų prekių mažmeninės prekybos srities lyderė Baltijos šalyse.

Naujoji „Jahipaun“ parduotuvė įsikūrė kauniečiams ir miesto svečiams gerai žinomame „Megos“ (Islandijos pl. 30) daugiafunkciniame kvartale, šalia sporto prekių prekybos centro „Decathlon“ iškilusiame pastate, kuriame jau veikia „HalfPrice“ parduotuvė.

„Vienas iš veiksnių, lėmusių sprendimą įsikurti prie „Megos“ , buvo puiki parduotuvės vieta“, – teigia „Jahipaun“ parduotuvės vadovas Martynas Zviagincevas. „Mega“ lengvai pasiekiama ne tik kauniečiams, į ją užsuka automagistrale Vilnius – Klaipėda keliaujantys sostinės gyventojai, savaitgaliais „Megoje“ ir aplink ją esančiuose prekybos centruose apsipirkinėja aplink Kauną išsidėsčiusių ar net atokesnių rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, važiuojant žvejoti labai patogu bus apsipirkti „Jahipaun“ parduotuvėje – nereikia blaškytis mieste, nuo vienos link kitos, ribotą pasiūlą siūlančios, nedidelės žūklės prekių parduotuvės, kai viską galima įsigyti vienoje „Jahipaun“ parduotuvėje. Be to, šalia yra ir „Lidl“ prekybos centras, tad tuo pačiu galima apsirūpinti ir maisto produktais.

„Mūsų parduotuvės koncepcija unikali – panašių parduotuvių nėra nei Baltijos šalyse, nei Rytų Europoje. Siūlome itin platų medžioklės, žūklės ir turizmo prekių asortimentą, o mūsų išskirtinumas tas, kad prekiaujame gerai žinomų gamintojų produkcija“, – sako „Jahipaun“ parduotuvės vadovas Martynas Zviagincevas.

Prie „Megos“ duris atveriančioje „Jahipaun“ parduotuvėje pirkėjai ras „Glock“, „Tikka“, „CZ“, „Beretta“, „Sako“ šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, „Vortex“, „Zeiss“, „Leupold“, „Hawke“ optinės įrangos ir taikiklių, „Gerber“, „Victorinox“, „Morakniv“, „Chef's Choice“ peilių ir įrankių, „Umarex“, „Gamo“ pneumatinių šautuvų ir šaudymo reikmenų, „Rapala“, „Shimano“, „Williams“, „Abu Garcia“ žūklės reikmenų, „Härkila“, „Fjällräven“, „Deerhunter“, „Helikon-Tex“ drabužių, „Fjällräven“, „Helikon-Tex“, „Outwell“ žygiams skirtos įrangos ir kt.

Duris atverianti naujoji parduotuvė turėtų tapti traukos centru meškeriotojams, medžiotojams, žygeiviams ir visiems mėgstantiems laisvalaikį leisti gamtoje bei ieškantiems kokybiškos įrangos ar aprangos patraukliomis kainomis.  

Naujoji „Jahipaun“ parduotuvė įsikūrė 1500 kv. m. ploto patalpose. Pirkėjų patogumui įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, dalis vietų šioje aikštelėje pritaikyta ir elektromobiliams įkrauti.

Kaune atidaroma „Jahipaun“ parduotuvė bus jau šeštoji šio prekės ženklo parduotuvė Baltijos šalyse. Visos „Jahipaun“ parduotuvės įsikūrusios šalia didelių prekybos centrų, kad žvejai, medžiotojai ir turistai galėtų jas lengvai pasiekti. Be to, „Jahipaun“ parduotuvių darbo laikas yra prailgintas, kas leidžia apsipirkti ir tada, kai kitos panašaus profilio parduotuvės uždarytos. „Jahipaun“ parduotuvėse dirba gerai žūklę, medžioklę ir turizmą išmanantys konsultantai, padėsiantys išsirinkti tiek medžioklei, tiek žūklei, tiek turizmui skirtus reikmenis ir aprangą.

Su Naujais 2018 metais

naujiTaip netikėtai metai baigias.

Tylos akimirka, laukai balti, balti..

Nutolsta rūpesčiai, sustingsta džiaugsmo aidas.

Ir vėl prasideda NAUJIEJI.

Nauji darbai, džiaugsmai, svajonės.

Nauji ieškojimai ir siekiai dideli.

Tegul į praeitį skausmingos dienos bėga.

Tegul Naujieji būna meilės kupini!

Su Naujaisiais !!!

 

 

Įspūdingų ir šventiškų Naujųjų metų linkime Jums zvejams.lt administracija ...

VEMBŪTŲ VASARA 2016 KITAIP

Kviečiame žvejus į vasaros šventės

“VEMBŪTŲ VASARA 2016 KITAIP”

rėmuose vyksiančias žvejų varžybas.

 

Varžybų vieta – Telšių rajonas, Vembūtų kaimas.

Data – 2016 liepos 2 diena (rytas)

Registracijos pradžia – 8:00

Startinis mokestis – 15 EUR

Pagrindinis prizas – 100 EUR (kiti kiek mažesni)

Smulkiau – Varžybų taisyklėse (pridedamos)

Info telefonu 8684 68619

Informacija apie tvenkinį

vembutai 2016Vembūtų tvenkinys prieš porą metų buvo nuleistas ir įžuvintas iš naujo. Pasak tvenkinio savininko, dabar pagrindinė tvenkinio žuvis – 1.5 – 2 kg karpiukai (F1, pats durnumas ir ėdrumas). Kiekis? Pasak to paties savininko (cituoju originalą) – “Labą daug”… tiksliau sužinoti nepavyko. Daug kuojų taškų rinkimui. Kuojos nuo 0 iki 300 g. Didesnių, per vienintelę kontrolinę žvejybą sugauti nepasisekė. Sako yra didesnių. Ešeriai pasak to paties šaltinio – iki 300 g. Yra nedidelių lynukų. Kiek nedidelių – neaišku. Tvenkinys nemažas. Iš akies 15-20 Ha. Gyliai nuo 1m iki 2.5 m apytiksliai. Krantai beveik visur patogūs, kai kur priekrantėje, sėkliuose nemažai žolių, kas kai kuriais atvejais žvejybai yra gerai.

Svarbu. Tvenkinyje žvejoti leidžiama tik keliems artimiems imperatoriui žmonėms, todėl populiacija neišretinta. Tai gerai. Blogai, tai, kad varžybų metu žuvis, ypač karpiai be abejo savaip reaguos į staiga iš kažkur atsiradusį trypimą ir kitokius triukšmus. Reikia turėti tai “ant momenėlio” ir imtis spec. priemonių, žuvims privilioti.

Karpiai nežinau kiek reguliariai, bet šeriami grūdais. Tai irgi vertėtų įvertinti renkantis žvejybos taktiką. 

ŽVEJŲ MĖGĖJŲ VARŽYBOS „Vembūtų vasara 2016 kitaip"

N U O S T A T A I

• Tikslas ir uždaviniai:
Populiarinti sportinę žūklę, gerinti žvejų kultūrą, išaiškinti pajėgiausius, sumaniausius ir azartiškiausius žvejus mėgėjiškoje žvejyboje.

• Varžybas organizuoja:
Petras Levenauskas ir kolegos

• Teisėjai
Vyriausias teisėjas: Mindaugas Skirmontas
Teisėjai:

• Varžybų laikas ir vieta:
Varžybos vyks 2016 metų liepos 2 d. šeštadienį Viešvėnų seniūnijoje, Vembūtų km., Telšių rajone prie Vembūtų tvenkinio.

• Varžybų reglamentas
Dalyvių registracija 8:00 8:30
Burtų traukimas 8:30 9:00
Pasiruošimas 9:00 10:00
Žvejybos pradžia (garsinis signalas) 10:00
Žvejybos pabaiga (garsinis signalas) 15:00
Finalinis svėrimas 15:10 16:00
Rezultatų paskelbimas, nugalėtojų apdovanojimas 17:00

Varžybų nuostatai
Startinis mokestis ir registracija
Varžybose gali dalyvauti susimokėję startinį mokestį – 15 EUR
Startinį mokestį galima mokėti grynais pinigais registracijos metu arba pravesti į DnB Nord banko sąskaitą LT354010042800021055.
Prieš atliekant mokėjimus būtina susisiekti telefonu 8 684 68619
Esant ribotam sektorių skaičiui, pirmenybė dalyvauti bus suteikta iš anksto užsiregistravusiems ir sumokėjusiems startinį mokestį asmenims.
Dėl registracijos kreiptis telefonu: 8 684 686 19

Varžybų organizacinis komitetas neatsako už dalyvių saugumą.

Varžybų taisyklės – bendros nuostatos

Varžybos asmeninės - vienas žvejys viename sektoriuje
Sektorių dydis – 10-12 m, atsižvelgiant į kranto reljefą
Patekimas į sektorių – tik po burtų traukimo, leidus varžybų vyr. teisėjui
Iki starto signalo užmesti meškeres su masalu draudžiama. Galimas dugno reljefo tikrinimas, plūdžių balansavimas, įrankiais be masalo. 
Varžybų teisėjai turi teisę tikrinti kiekvieno varžybų dalyvio įrankius bet kuriuo varžybų metu
Varžybų teisėjai vilkės ryškias liemenes su kortele „Teisėjas“
Visus sprendimus dėl ginčytinų situacijų ar neaiškumų priima tik varžybų teisėjai, išskirtiniais atvejais – vyr. teisėjas.
Už bet kokius konfliktus sprendžiamus be teisėjų žinios diskvalifikuojamos visos konfliktuojančios pusės, nepaisant to, kas inicijavo konfliktą.
Žuvys visą varžybų laiką laikomos tik sieteliuose, maksimaliai užtikrinant jų gyvybingumą. Esant pavojui, kad žuvys gali žūti, būtina pranešti teisėjui, pasverti ir užprotokolavus žuvį paleisti. Į svorį įskaičiuojamos tik gyvybingos žuvys. 
Dalyviui griežtai draudžiama turėti ne varžybų metu sugautas žuvis, taip pat perduoti sugautą laimikį kitam dalyviui.
Trumpam paliekant sektorių būtina pranešti varžybų teisėjams. Masalus būtina ištraukti iš vandens.
Pasibaigus varžyboms sektorius būtina palikti švarius
Varžybų dalyviams startinis mokestis negražinamas, nepaisant jokių aplinkybių.
Po varžybų pabaigos signalo palikti sektorių nesulaukus svėrimo – draudžiama. Teisėjams neradus vietoje žvejo, jo rezultatas nebus užskaitytas.
 
Varžybų taisyklės – įrankiai, masalai, jaukai
Vienas žvejys sektoriuje gali žvejoti dviem meškerėmis po vieną kabliuką: Plūdinės, dugninės, arba viena plūdinė, viena dugninė. Visų varžybų metu galima keisti įrankius, bet vienu metu turi būti užmestos ne daugiau kaip 2 meškerės. Atsarginių meškerių kiekis sektoriuje neribojamas.
Meškerėmis be žiedų (Pole) iki 8 m ilgio žvejoti leidžiama. 
Plūdžių, šėryklų ir sistemų tipas neribojamas su sąlyga, kad viena meškerė turės ne daugiau vieno kabliuko.
Platformas, įvairaus tipo stovus, elektroninius signalizatorius naudoti leidžiama.
Jaukinti leidžiama įvairaus tipo šėryklomis, raketomis, ranka, leidžiama naudoti markerius.
Žuvį traukti leidžiama tik stovint ant kranto.
Draudžiama žvejoti ir jaukinti sportine (sudurtine) meškere.
• distanciniu būdu valdomus laivelius jaukinimui naudoti draudžiama, jaukinti ir žvejoti leidžiama tik nuo kranto.
• Varžybų metu bristi į vandenį draudžiama.
• Jaukinti ir žvejoti leidžiama tik savo sektoriaus ribose. Kilus neaiškumams būtina kreiptis į teisėjus.
• Masalų tipas ir kiekis neribojamas, išskyrus gyvą žuvelę.
• Jauko kiekis ir rūšis neribojama. Galimi visi jaukų variantai neteršiantys vandens ir aplinkos. Gyvų priedų kiekis jauke neribojamas.
• Jeigu žvejys nespėjo ištraukti paskutinės žuvies iki garsinio varžybų pabaigos signalo – jis gali tęsti veiksmą. Žuvis bus užskaityta su sąlyga, kad tai paliudys gretimo sektoriaus žvejys.
• Po svėrimo visos žuvys turi būti paleistos atgal į tvenkinį teisėjų akivaizdoje, nebent teisėjai nuspręstų kitaip.
• Po svėrimo kiekvienas varžybų dalyvis pasirašo protokole, kad sutinka su svėrimo rezultatais. Nepasirašius teisėjai turi teisę neįskaityti rezultato.

Bendros nuostatos
• Sugavus neįprastą žuvį (lydeka, sterkas, šamas, vėgėlė, eršketas, amūras) arba įtariant didesnę nei 5 kg žuvį, būtina kviesti teisėją. Žuvis turi būti laikoma vandenyje, kabliukas būtinai turi likti žuvies burnoje iki atvyks teisėjas.
• Nugalėtoją lemia bendras įskaitinės žuvies svoris
• Dalyvis užėmęs I-ąją vietą – apdovanojamas 100 Eur piniginis prizas
• Dalyvis užėmęs II-ąją vietą – apdovanojamas 75 Eur piniginis prizas
• Dalyvis užėmęs III-ąją vietą – apdovanojamas 50 Eur piniginis prizas
• Puošniausio sektoriaus dalyvis – apdovanojamas šventės „Vembūtų vasara" suvenyru

Varžybų org. komiteto pirmininkas Petras Levenauskas

 

 

 

Kaip išrūkyti žuvį

rukom

Mūsų pramonė iki šiol gamino vieno tipo kelioninę rūkyklą, kuri patogi vežtis, bet ne itin gera žuvims rūkyti – išteškėję riebalai ir sultys dega kartu su mediena ir suteikia žuviai specifinį ne itin malonų skonį. Rūkyklas geriau daryti truputį aukštesnes, kad po žuvimis galima būtų padėti lėkštę ištekančiam skysčiui varvėti.

Prie meškeriotojų namelių galima įsirengti stacionarinių rūkyklų. Jas nesunku suręsti ir ne itin statybą išmanančiam žmogui.
Iš plytų rūkykla mūrijama ant suplūkto žemės paviršiaus, kuris išklotas stambiais akmenimis, betonu. Tai maždaug metro aukščio statinys, kurio apatinėje dalyje – kūrykla su su durelėmis. Virš jos dedami metaliniai virbai, ant jų suklojama akmenų eilė. Jie apsaugos rūkomas žuvis nuo liepsnos. Sienos mūrijamos iš plytų, o viršutinė anga uždengiama mediniu dangčiu. Dar geriau jei virš dangčio padarysime nukeliama stogelį – jis apsaugos nuo lietaus.
Iš plytų gali būti išmūryta tik kūrykla, o viršus daromas iš lentų.
Bene labiausiai paplitusios rūkyklos iš statinių. Vienas jų dugnas išpjaunamas. Vietoj jo daromas nuimamas medinis dangtis su rankena.Dugne pridedama drožlių, pjuvenų, o virš jų – lėkštė skysčiui sutekėti.Į ją galima iš anksto įpilti truputį vandens su prieskoniais – garuodamas paskanins žuvį. Statinė statoma ant plytų, apačioje kūrenama ugnis. Galima išmūryti ir nuolatinę kūryklą su durelėmis, tik nereikia grotelių ir akmenų.
Visose rūkyklose žuvys dedamos ant kilnojamųjų tinklų arba susmeigiamos ant tašelių su vinimis.

Grundulas (Neogobius melanostomus) 1811 m.

GrundulasGrundalus , Grundulas (Neogobius melanostomus) Pallas 1811, Gobiidae

Round Goby (GB), Kruglyak – Grundel (DE), Schwarzmund – Grundel (DE), Sortmundet kutling (DK), Ümarmudil (EE), Mustakitatokko (FI), Babka bycza (PL), Bychok – kruglyak (бычок-кругляк) (RU), Svartmunnad smÖrbult (SE).

Šiuo metu yra suklasifikuotos 212 genčių ir 1875 rušių šios šeimos žuvų. Grundalus yra didžiausių jūrinių žuvų šeimos atstovas. Ši žuvų grupė yra dar menkai žinoma. Kas met  aprašoma 10 – 20 naujų rūšių. Mūsų šalies žvejai dažniausiai sugauna Baltijos jūroje vieną jų rūšį Neogobius melanostomus, kurie yra kilę iš Juodosios ir Kaspijos jūrų.

Lietuvoje sutinkamos 6 grundalų rūšys.

Grundalus randami visame pasaulyje, gėlame, pusiau  sūrokame ir sūriame vandenyje.  Grundulai patenka į kitas eko sistemas per įsiurbimo vamzdžius arba balasto vandenį iš didelių laivų. Migruoja iš jūros baseino į upes ir kitus vandens telkinius.

Šios žuvys gyvena nuo sėkliaus iki 30 metrų gylio. Paprastai užauga iki 18 cm dydžio, bet pasitaiko ir individų kurie siekia 30 cm ilgio. Svoris iki 250 gramų. Grundalus turi kaip didelių varlių galvą su iškilusiomis akimis. Patinėliai yra didesni už pateles. Nors dydis dažnai priklauso ir nuo regionų, kur jie gyvena. Spalva nuo šviesiai pilkos su neryškiomis demėmis šonuose iki rudos su ryškiomis juodomis dėmėmis ar net  juodos spalvos. Juoda spalva būtinga neršto metu, nes patinėliai pakeičia spalvą į juodą, kad geriau nubaidytų kitas žuvis nuo savo saugomų lizdų. Charakteringas bruožas – aiški juoda dėmė, dažnai su geltonu apvadu, ant priekinio nugarinio peleko, galinėje pusėje.

Tai – dugne gyvenanti žuvis, paprastai randama šalia smėlėto, akmenuoto dugno, jūros struktūrų (prieplaukos, nuskendę objektai), bet gali įsikurti ir molingame, smėlingame dugne, kur daug humuso.

Neršia kas 20 dienų nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Patinėliai įkuria lizdą, į kurį patelės padeda kiaušinėlius.  Patinėliai saugo kiaušinėlius ir jauniklius. Dažnas nerštas suteikia jiems ekologinį pranašumą , prieš kitas rūšis, kurios neršia rečiau. Patelės  subręsta 2 – 3 gyvenimo metais ir aktyviai produkuoja iki 4 metų amžiaus. Patinai subręsta 3 – 4 gyvenimo metais. Po pirmo neršto sezono, patinėliai žūva. Vidutiniškai per nerštą patelės padeda nuo 320 iki 1000 vienetų , (2,2 x 3,9 mm) kiaušinėlių, kurie prisitvirtina prie akmenų.  Palikuonys išsirita per 18 dienų, pilnai išsivystę

Vidutiniškai grundulai gyvena 4 metus.

Grazu

Minta dvigeldžiais moliuskais, ikrais, žuvelėmis, vandens vėžiagyviais, vabzdžiais. Naikina vietinių žuvų populiacijas.

Mokslininkai skelbia, jog naujos žuvys žvejų vadinamos „bučiokais, byčiokais“, o specialistų – grundulais. Pastaruoju metu Kuršių mariose, Smiltynės pusėje, žūklaujantys žvejai pagauna jiems iki šiol nematytą žuvį.

Žvejai šias žuvis gaudo šiais masalais: krevetėmis, žuvų porcijomis, vištų kepenėlėmis.

Mokslininkai teigia, jog ši žuvis pavadinta grundulu į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Anot Žuvininkystės departamento laboratorijos vadovo Šarūno Toliušio, pirmieji grundulai šalies vandenyse aptikti prieš 6-8 metus, tik dabar jų populiacija labai išplitusi, nes jos yra labai vislios. Šarūno Toliušio teigimu, jis yra matęs žvejų, kurie pagautus grundulus nešėsi tiesiog kibirais. Tokį kibimą specialistas aiškina tuo, kad šios žuvys yra parazitai ir minta bet kuo, net kitų žuvų ikrais. Pasak mokslininko, tai nėra vertinga žuvis, esą geriau gaudyti ešeriukus ar pūgžlius, negu grundulus.

Juodažiotis grundalas pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse pirmą kartą pamatytas 2002 metais. Anot tyrėjo Egidijaus Bacevičiaus, Gdansko įlankoje esanti populiacija lėmė grundalų plitimą į kitus Baltijos jūros regionus. Manoma, kad į Lietuvos vandenis juodažiočiai grundalai pateko per Vyslą.

Ši žuvis konkuruoja su kitomis rūšimis dėl maisto išteklių, tačiau su Kuršių mariose plintančia atvykėle puikiai tvarkosi ir jų populiaciją reguliuoja kormoranai bei kiti jūriniai paukščiai. Tai lemia šios žuvies dydis bei lengvas prieinamumas sekliuose vandenyse, o dėl puikaus skonio ji taip pat gali būti naudojama kaip įprastinė maistinė žuvis. Vis dėlto nekreipti dėmesio į šios invazinės žuvies plitimą negalime. Labiausiai ši žuvis konkuruoja su plekšnėmis, o ir jų vislumas yra labai didelis.

Grundulų paragavęs žvejai tvirtina, jog jų mėsa yra balta ir skoniu primena menkę. Meškeriotojas džiaugėsi, jog grundulų nereikia skusti, esą pakanka išvalyti žuvies vidinius organus ir iškart galima kepti.

laimikis

Galima.valgyti

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea