Antradienis, 15 Sausis 2013 05:37

Parašė ŽvejOK

Rugsėjo mėnesio numeryje rašiau apie mūšį dėl Lietuvos upių, kuris turėjo baigtis įsigaliojus naujam Mėgėjų žūklės įstatymui šių metų sausio 1 dieną. Bet jis, deja, nesibaigė, tiksliau – pusmečiui atsidėjo. Upių nuomininkai dar galės pusę metų pelnytis valstybės ir žvejų sąskaita pardavinėdami leidimus į upes iki 2014 metų gegužės 1 dienos (gal ta proga nuolaidas pritaikys – vis vien jiems tas nekainuos), brakonieriai ramiai, pernelyg neskubėdami, dar turės laiko apsirūpinti tinklais galvodami apie ateitį, nes nuo šių metų gegužės 1 dienos prekyba jais bus ribojama. Galima, ir tikriausia reikėtų tuo piktintis, juo labiau, kad šio nukėlimo iniciatoriai lyg ir buvo ne kokie verslininkų atstovai Seime ar lobistai, o Aplinkos ministerijos valdininkai, nespėję pasiruošti šiems pokyčiams. Tačiau pagalvojus, mat juos galas – kentėjome dvidešimt dvejus metus, pakentėsime ir dar pusmetį. Svarbiausia, kad vis dėlto kažkas keistųsi į gera. Juo labiau, kad yra kur kas didesnių problemų.

 Iš Aplinkos ministerijos koridorių bei kitų mūsų neoficialių informacijos šaltinių sklinda grėsmingos žinios. Panašu, kad su naujaisiais Seimo rinkimais šioje valstybės institucijoje gerokai sustiprėjo žvejų verslininkų įtaka. Todėl dabartinis aplinkos ministras ir jo aplinka spaudžiama atšaukti nuo šių metų sausio turėjusį įsigalioti verslinės žūklės draudimą Kauno mariose, pakeisti jau senokai užrašytą nuostatą, jog mėgėjiška žūklė yra prioritetinė ir turi pirmumą prieš verslinę žūklę, bei atšaukti kitus nutarimus, varžančius verslinę žūklę mūsų vidaus vandenyse. Jau kuris laikas Aplinkos ministerijoje, kitose valdžios institucijose (gal tik labai negarsinant) vyravo nuomonė, kad verslinę žūklę vidaus vandenyse reikia po truputį uždrausti, kompensuojant ja užsiimantiems asmenims patirtą žalą ES paramos ir mūsų biudžeto pinigais. Na, ar visai uždrausti, ar palikti keliuose ežeruose vieną kitą stintelių ar seliavų gaudymo artelę – nuomonės čia skyrėsi, bet ne daugiau. Deja, panašu, kad dabar ėmė pūsti kiti vėjai.

Na, kol kas dar juodų vėliavų kelti neverta – labai daug priklauso ir nuo naujojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio bei jo komandos. Nepažįstu jo asmeniškai, tačiau teko skaityti 2009 metais jo Seimui teiktą įstatymo projektą, kuriuo jis siūlė uždrausti verslinę žūklę ne tik Kauno mariose, bet ir visuose Lietuvos vidaus vandenyse (išskyrus tą pačią specializuotą tųpačių stintų, stintelių ar seliavų žūklę). Dabartinės jo iniciatyvos didinti brakonieriams baudas 10 kartų taip pat palieka įspūdį. Tikimybę, kad prieš verslininkų spaudimą bus atsilaikyta, stiprina ir tas faktas, jog jei neklystu, pirmą kartą atgimusios Lietuvos istorijoje turime gamtos apsaugą ir kartu mūsų, žvejų reikalus kuruojantį aplinkos viceministrą meškeriotoją (turiu galvoje socialdemokratą Liną Jonauską), jauną ir energingą vyrą, įtakingiausios Seimo politinės partijos atstovą, apie kurio principingumą iš bendrų pažįstamų teko girdėti ne vieną gerą žodį.

Kas nugalės – spaudimas ar principingumas, pamatysime jau netrukus. Iš savo ir, drįstu teigti, – žurnalo skaitytojų pusės norėčiau palinkėti naujajai Aplinkos ministerijos vadovybei parodyti „stuburą“ ir atsispirti visoms įtakoms, iš kur jos besklistų. Rinkėjai, kurių nemažą dalį sudaro meškeriotojai, tikisi seniai pribrendusių teigiamų permainų šioje srityje ir rimto, skaidraus bei naudą mūsų valstybei, o kartu ir jos piliečiams duodančio darbo.

Bet koks grįžimas atgal šias viltis ir pasitikėjimą tikrai sugriaus, o Kauno marių atveju – paliks kvailio vietoje visą mūsų valstybę ir net ES. Tam, kad žvejai verslininkai pasitrauktų iš Kauno marių, Europos Sąjunga ir mūsų biudžetas jiems atseikėjo nei daug, nei mažai, o beveik 1,2 mln. litų. Dar maždaug 800 000 litų nepanaudota, nes likusioms bendrovėms, matyt, neapsimokėjo tuos pinigus paimti, ir jos tęsia savo veiklą iki šiol. Tikslius duomenis, kas kiek gavo, spausdiname lentelėje apačioje. Mano nuomone, kai visi, kas norėjo, sulaukė kompensacijos ir mariose turėtų įsivyrauti ramybė, po pusmečio kalbėti apie verslinės žūklės sugrąžinimą būtų ne tik nekorektiška, bet netgi įžūlu.

Teko girdėti verslinės žūklės sugrąžinimo iniciatorių argumentus, paremtus neva ichtiologų būgštavimais, esą jei žvejai verslininkai neišgaudys kuojų, jų privis tiek daug, kad pakeis visą marių ichtiofaunos sudėtį, prasidės žuvų ligos ar net epidemijos.

Man tai kelia šypseną, nors ir nesu ichtiologas. Dar mokyklos suole teko girdėti, kad gamta įprastomis sąlygomis linkusi susireguliuoti pati, tad padaugėjus kuojų, turėtų padaugėti ir plėšrūnų, kurie jomis minta. Na, jei taip atsitiktų, jog Kauno marių lydekos, šamai ar sterkai nesusitvarkytų ir milžiniški kuojų būriai užplūstų marias – šių eilučių autorius garantuoja, kad apie tai sužinoję žvejai mėgėjai spjautų į Nemuno žemupio pusę ir čiupę meškeres bei masiškai užgulę Kauno marių krantus, tą pusiausvyrą kaipmat atstatytų.

Sekmadienis, 13 Sausis 2013 12:38

Parašė Martynas Mikelionis

Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionatas "KUUSAMO" taurei laimėti 2013

Kas geriau? Mažiau ar daugiau? Registruodamas šimtąjį varžybų dalyvį laukiau eilės pabaigos ir šventai tikėjau, kad mažiau bus geriau, o širdyje džiaugiausi, kad varžybas šturmuoja tokia blizgiautojų gausa. Mintys prieštaravo pačios sau – norėjosi kuo greičiau užregistruoti paskutinį dalyvį ir išgerti puodelį kavos. Norėjosi iš šono pamatyti šitokias žvejų pajėgas, juk žvejai susirinko ne tik iš Vilniaus ar Kauno, tačiau ir Plungės, Klaipėdos, Šakių ir kitų miestų. Taip pat labai svarbu, kad į mūsų ratą vis daugiau įsitraukia ir negalią turintys žmonės. Mūsų visų bendravimas mažina esančią socialinę atskirtį. Paskutiniuoju priregistruotu dalyviu buvo 161-as žvejas.

Šiemet Lietuvos poledinio blizgiavimo varžybos „Kuusamo“ taurei laimėti  sulaukė bene gausiausio būrio poledinės žūklės gerbėjų per paskutinius kelis dešimtmečius (berods beveik 200 dalyvių dalyvavo Alytaus Naujienų taurės varžybose ant Metelio ežero ledo 1997 – 1998 m.). Šie metai svarbūs ir tuo, kad šios varžybos tapo oficialiu Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionatu. Ir nors sportinio poledinio blizgiavimo varžybos Lietuvoje tik pirminėje stadijoje, tačiau labai greitai populiarėja ir augantis dalyvių skaičius tą tik patvirtina.

Nuotaika tikrai šauni, gurkšnoju kavą ir žiūriu į varžyboms besiruošiančius dalyvius, į maksimaliai išsipūtusią ir taip didelę automobilių aikštelę, į pirmyn ir atgal šmirinėjančius varžybų teisėjus.

Tylos minute pagerbiame Sausio 13-osios aukas, pasveikinu atvykusius ir primenu pagrindines varžybų taisykles bei saugaus elgesio niuansus. Padarome bendrą nuotrauką ir žvejai pasipila ant ledo. Kadangi žvejoti galima visoje tvenkinio akvatorijoje, tad greitai daugumos žvejų figūrėlės tampa vos įmatomos.

Susiruošiame ir mes – viena pora eina į vieną tvenkinio pusę, kita į kitą, tačiau ne žvejoti, o teisėjauti. Jau pirmi žvejai pasigiria ištraukta, nors ir nelegalia lydekaite.  Kibimų tikrai yra. Toliau sėdintys sugauna po kelis nedidelius ešeriukus, o dar už gerų trijų šimtų metrų netgi pavyksta nupaveiksluoti veik pusantro kilogramo lydekos traukimą. Laimingas žvejys neslepia gerų emocijų ir džiaugiasi sėkmingu mūsų pasirodymu. Lydeka susigundė ryškiai salotine švytuokle.

Žygiuojame toliau ir matome vis gausesnius laimikius – kilograminės lydekos, nedideli ešeriukai – kai kas jų sugavęs ir gerą dešimtį. Su kiekvienu pabendraujame, dalinamės geromis emocijomis, o žvejai atsidėkoja savo sėkmės paslaptimis. Galvoje jau turiu TOP masalų penketuką.

Lietuviai labai aistringi poledinės žūklės gerbėjai, tai rodo ir rengiamų varžybų gausa ir jų pasiekti rezultatai pasaulinėje arenoje. Tokiose gausiose varžybose mintimis vis sugrįžtu prie sportinės žūklės avižėle varžybų. Jei jūsų paklausčiau, ar žinote kaip pakliūti į Pasaulio poledinės žūklės čempionatą? Tikrai dauguma linksėsite galvomis. Jau eilę metų Lietuvos  varžybose dalyvauja vos 30 ar 40 dalyvių, o ir tie patys nesikeičia metai  iš metų. Manau Lietuvos sportinės žūklės klubų lyga turėtų labiau populiarinti šias varžybas, bandyti rasti rimtų rėmėjų, jas reklamuoti, sudaryti sąlygas visiems entuziastingiems mėgėjams siekti čempionų titulo.

Tačiau grįžkime prie Kuusamo taurės. Storas sniego sluoksnis, didžiuliai ledo plotai ir vangiai kimbantys ešeriukai tikrai nesugadino geros žvejų nuotaikos. Kiekvienas su šypsena atnešė sverti savo sugautus kelis ešeriukus ar daugiau nei tris kilogramus sveriančią lydeką.

Generalinis varžybų rėmėjas visus varžybų dalyvius nustebino ne tik visiems dalyviams dovanotomis suomių gamybos Kuusamo blizgutėmis, tačiau ir „šviežiais“ vokiškais STROFT valo ritinėliais. Vaidas iš Alytaus visus stebino savos gamybos sargelių gausa, o kavinės „Du Angelai“ savininkas visus vaišino skania sriuba bei ką tik iš krosnies ištrauktais kibinais.

Minutė po minutės ir galų gale rezultatai buvo suskaičiuoti. Klubo Ant-Bangos prezidentas padėkojo visiems dalyviams, rėmėjams ir organizatoriams. Bene dvidešimt dalyvių buvo apdovanoti skaniausiomis Elmenhorster sultimis, o jau laimėtojams tai prizai netilpo ant rankų – ir taurės su medaliais, ir Isosteel termosai ir šaunūs Vaido sargelių rinkiniai, paauksuotos blizgės, kepuraitės ir aišku Prabangusis Kuusamo žvejybinis kostiumas.

Taigi, manau, niekas nebuvo nuskriaustas – visi turiningai praleido laisvalaikį, iki soties atsikvėpavo grynu oru ir pailsėjo. O svarbiausia Egidijus Jankauskas iš Šakių rajono sugavęs dvi lydekas svėrusias virš 5 kilogramų tapo Lietuvos 2013 metų poledinio blizgiavimo čempionu ir šį titulą perėmė iš praeitų metų nugalėtojo Kęstučio Arbačiausko.

Dar kartą noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šių varžybų organizavimo, dalyviams, teisėjams ir ypač rėmėjams Kuusamo, Elmenhorster, Isosteel, kavinei „Du Angelai“ bei visiems informaciniams rėmėjams. Iki susitikimo kitąmet Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionate.

Varžybų rezultatai čia.

Straipsnis pagal www.marciusxxxx.blogspot.com