Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Auksinė žvejyba su tinklais

Utenos RAAD GGAI pareigūnus  pasiekė gandas, kad Utenos r. esančio Alaušo ežero įlankose gali būti sistemingai žvejojama draudžiamais tinkliniais įrankiais.  Žinoma, kad pasibaigus lydekų nerštui šių žuvų aktyvumas būna  didelis, todėl  žvejyba tinklais šiuo laikotarpiu ypač žalinga. Keletą dienų pareigūnai stengdamiesi nesukelti  įtarimo aplinkiniams akylai stebėjo  ežero platybes ir nuošaliausias įlankas bei užutekius, tikrino pakrantes. 

bbbr

 

Pagaliau gegužės 2 d. vidurdienį  vienoje iš  Maneičių k. sodybų buvo pastebėtas pilietis, kuris kiek daugokai dairėsi į ežero pusę.  To užteko, pareigūnai  sutelkė visą dėmesį į jį ir neapsiriko. Pilietis nešinas plastikine dėže pajudėjo link ežero, netrukus išplaukė ir grįžo jau išsitraukęs du tinklus. Sulaikius minėtą asmenį paaiškėjo, kad tai Vilniaus r. gyventojas A.C. Jo ištrauktuose  tinkluose, kurių bendras ilgis tesiekė  apie 50 m., buvo rasta 16 lydekų, 0,3 kg ešerių ir 0,5 kg kuojų. Pailsėti prie Alaušo  atvykęs vilnietis iš pareigūnų pirmą sykį sužinojo apie padidėjusius žalos skaičiavimo įkainius, todėl ypač nustebo, suvokęs, kad jo neteisėtoje žvejyboje padaryta žala žuvų išteklias bus įvertinta net  8700 Lt. Jis aiškino, kad neplanavo pakliūti aplinkosaugininkams, todėl apie gręsiančias baudas nesidomėjo,  kaltino save, kad taip ,,žioplai“ įkliuvo. A.C. nuostabai nebuvo galo, kai sužinojo apie numatomą skirti ir administracinę baudą siekiančią nuo 400 iki 1000 Lt, o taip pat ir valties konfiskavimą.

Mažos gudrybės, kaip pagauti ešerį

Nors kalbama, kad ešerį pagauti nesunku, svarbiausia — juos surasti, tuomet visos problemos bus išspręstos, tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Neretai ešeriai nereaguoja į jiems siūlomus masalus. Kartais reaguoja, bet negriebia. Visaip būna. Kai kada užtenka panaudoti vieną kitą nedidelę gudrybę ir padėtis pasikeičia iš esmės.

eseriuks

Kokia sukriukė

Sukriukė — geras ešerių masalas. Tiek upių, tiek ežerų ešeriai mielai griebia sukriukes, nes tai — nedidelis, intensyviai virpantis, agresyvus ir savitai šviesos atspindžius skleidžiantis masalas. Tačiau sukriukė dažnai būna tas masalas, kurį ešeriai vaikosi, bet negriebia. Matai, kaip artėja sukriukė, pamatai, kad ją seka ešerys, kuris paskutiniu momentu, kai jau lyg ir turėtų griebti, apsisuka ir neria gelmėn. Ką tokiais atvejais daryti? Galima pabandyti paieškoti sėkmingesnės spalvos sukriukės. Kartais tai padeda. Kur kas dažniau teigiamos ešerių reakcijos galima sulaukti ne vienos spalvos sukriukę pakeitus kita, o užkabinus mažesnio dydžio sukriukę. Dydžio pakeitimas gali daug ką nulemti — būna, kad užkabinus mažesnį masalą anksčiau gana vangiai į sukriukes reagavę ešeriai pradeda labai intensyviai kibti. Tačiau ne visada mažesnė sukriukė gali padėti. Ką tada daryti? Keisti masalą ir žvejoti guminukais? Tokia išeitis — logiška, tačiau pirmiausia pabandykite ešerius suvilioti dviejų sukriukų tandemu — ši maža gudrybė kartais duoda fantastiškus rezultatus.

Dviejų sukriukių tandemą susikonstruoti nesunku. Imame dvi sukriukes, nuimame vienos kabliukus ir ant jos žiedelio, kur ką tik kabėjo kabliukas, užmauname kitą sukriukę. Gauname masalą, kurio virpesiai ne tik gerokai agresyvesni, bet ir visiškai kitokie, nes juos skleidžia du lapeliai. Į tokį masalą ešeriai kažkodėl reaguoja visiškai kitaip nei į paprastą sukriukę. Pabandykite ir įsitikinsite, kad tam tikrais atvejais šis paprastas būdas gali labai padėti. Turbūt jums jaus skaitant pirmą šios pastraipos sakinį į galvą šovė mintis: „Apie ką jis šneka? Nesąmonė! Jokių žiedelių ant sukriukės nėra, kabliukas kabinamas tiesiai ant ašies ir nuimti jį labai sunku!“ Tai tiesa, tačiau mano, ešeriams skirtos sukriukės jau seniai nebeturi gamyklinių kabliukų. Jie nukarpyti, pakeisti mažesniais, ant jų kotelių surištos muselės. Patys kabliukai su sukriukėmis sujungti žiedeliais, todėl man pasidaryti dviejų sukriukų tandemą — visai nesunku.

Sistemėlė

Yra žvejų, kurie užsispyrusiai neigia sistemėlių, skirtų ešeriams, kai apačioje kabinamas svarelis, o aukščiau — vienas ar du pavadėliai su masalais, naudingumą. Pasak jų, geriausia yra gaudyti vienu guminuku su labai lengvu galvakabliu, kad masalas ant dugno leistųsi lėtai ir natūraliai. Nesu nusistatęs prieš tokią žūklę — nedidelis guminukas su labai lengvu galvakabliu tikrai efektyvus masalas. Bet ar visada jis toks? Ar jis efektyvus, kai reikia surasti, kurioje vandens telkinio vietoje laikosi ešeriai? Atsakymas — neigiamas, nes toks mažas ir lengvas masalas skęsta labai lėtai, vadinasi, žvejojant gilesnėse vietose per gana ilgą laiką su juo patikrinsi tik nedidelį vandens plotą.

Žvalgybai, t. y. tiems atvejams, kai reikia kuo greičiau surasti ešerius, už lengvą guminuką kur kas efektyvesnė sistemėlė su svareliu valo gale ir aukščiau esančiais pavadėliais. Ji paprasčiausiai yra „greitesnė“, nes greičiau skęsta, pasiekia dugną, be to, svarelis, atsitrenkdamas į dugną, sukelia garsą ir dumblo debesėlį, o tai žvejojat ešerius taip pat labai svarbu. Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse toks žūklės būdas labai populiarus, tačiau pati sistemėlė šiek tiek skiriasi nuo tos, kurią naudoja Lietuvos žvejai. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Vakarų Europos žvejai, norėdami kuo greičiau surasti tas vandens telkinio vietas, kur tūno ešeriai, naudoja ne 1–2, o 4–5 pavadėlius, kartais ir daugiau. Ant pavadėlių kabliukų nebūtinai kabinami guminukai. Tai gali būti įvairūs masalai: guminukai, ryškiaspalvės muselės, maži vobleriukai, žodžiu, įvairių skirtingų masalų kratinys. Kadangi mūsų mėgėjiškos žūklės taisyklės leidžia naudoti 6 kabliukus, mes galime surišti ir sėkmingai naudoti tokią sistemėlę. Jos pranašumas yra ne tai, kad vienu traukimu galima pagauti daug ešerių, o tai, kad sistemėlė su 4–6 pavadėliais imituoja nedidelių žuvelių būrelį, kuris ir būna ešerių susidomėjimo objektas. Kita vertus, kai naudojama daugiau pavadėlių, masalai plaukia skirtinguose gyliuose — tai taip pat pranašumas, kaip ir galimybė vienu metu žvejoti skirtingų rūšių, spalvų ar dydžių masalais.

Ešerys ešeriui...

Žvejojant didesnius ešerius, nereikia pamiršti vieno dalyko: didesni ešeriai yra kanibalai. Pasak vienos teorijos, jie todėl ir tapo dideli, kad vaikystėje pradėjo misti savo giminaičiais.

Didesni ešeriai neretai laikosi netoli mažesnių ešerių būrelio, jų žvilgsnis neretai būna nukreiptas į tuos mažiukus ešerius, nes tai — potencialus grobis. Todėl žvejodami ešerius nepamirškite užkabinti masalą, kuris spalva ir dydžiu būtų panašus į nedidelį ešeriuką. Kartais tokie masalai, ypač kai vanduo yra skaidrus, būna labai efektyvūs.

Taigi ieškodami ešerių nepamirškite, kad jūsų dėžutėje turėtų būti vienas kitas nedidelis, ešeriuką imituojantis vobleris ar guminukas.

 

Paruošta pagal zvejokime.blogspot.com

Kaip nuvalyti rūdis arba dėmes

Kad ir kaip saugotume kabliukus, avižėles, bet rūdys juos dažnai vis tiek apipuola. Galima nuvalyti švitriniu popieriumi, mažyte dilde, bet tai labai kruopštus, varginantis darbas. Geriau paimti ir patrupinti ūkinio muilo, padaryti stiprias pamuiles ir į jas sumesti kabliukus, avižėles. Po gero pusdienio galima išimti, praplauti - rūdys nueina šalin.

Metalui valyti - valiklius pasiruošite iš 3/4 stiklinės acto ir 1 šaukšto druskos; žalvariui ir variui - citrina ir druska arba citrina ir soda; chromui - obuolių actas; sidabrui - kalcio karbonato (milteliai, parduodami vaistinėse) ir alyvuogių aliejaus pasta - užtepus leisti nudžiūti, tada nublizginti su minkšta balta medžiaga.

Keletas arbatinių šaukštelių acto, užpiltų ant audinio skiautės, padės jums išvalyti  rūdis ir kitus nešvarumus. Jei norite išvalyti dėmę iš jautresnio paviršiaus rūbų, actą pirmiausia reikia atskiesti vandeniu.

88058160

Nuo senų laikų druską naudodavo, kai norėdavo pašalinti purvą nuo varinių daiktų. Ypač  veiksminga yra druską maišyti su actu: taip šis derinys geba pašalinti netgi grybelį ir pelėsius. O jei į druską išspaustumėte pusės citrinos sulčių ir gautu mišiniu patrintumėte purviną paviršių, poveikis bus kur kas geresnis nei naudojant šiuolaikines valymo priemones.

Dėmesio  - Druska gali subraižyti kai kurios metalus ir plastmasę.

Valgomoji soda. Galima naudoti ne tik tvarkant patalpas, bet ir avalynės, drabužių, kilimų bei minkštų baldų priežiūrai. Ji puikiai susitvarko su sunkiai išvalomomis vyno, rūdžių ir lūpdažių dėmėmis, esančiomis ant bet kokio audinio paviršiaus. Užtenka įlašinti į sodą keletą vandens lašų ir užtepti šią tirštą pastą ant paviršiaus - po keleto minučių neliks jokių dėmės pėdsakų.

Dėmesio  - tinka kaip švelni valymo priemonė, nes gerokai mažiau nei cheminiai valikliai braižo paviršių. Sugeria kvapus, todėl sodos tirpalą patariama naudoti valant šaldytuve (patys žinome, kaip žuvies kvapas įsigeria). Tinka nitratams iš daržovių ir vaisių valyti: daržo ar sodo gėrybes 15-20 min. pamerkti į chemikalus tirpinantį koncentruotos sodos tirpalą (1 l vandens : 1 sauja sodos). Po to gerai nuplauti.

Citrinų sultys suteiks ypatingą spindesį metaliniams daiktams, taip pat veiksmingai pašalins pasenusias dėmes ant indų. Perpjaukite citriną per pusę ir patrinkite purvinus indus arba metalinius paviršius - dėmės išnyks. Citrinos skiltele galima patrinti daiktus, padengtus storu dulkių sluoksniu - jie taps „naujutėliais". Be to, po tokio tvarkymosi  liks malonus aromatas.

Dėmesio -  Citrinos rūgštis gali pašalinti šviežias geležies rūdžių dėmes, bet netinka valyti įsisenėjusias dėmes.

Alkoholis - tirpdo riebalus ir gali būti naudojamas kaip dėmių išėmimo priemonė iš kai kurių audinių (ne iš acetatinio ar dirbtinio šilko; sudėtyje yra cukraus, tad gali likti dėmių).

Amoniakas - stiprus riebalus tirpdantis skystis. Niekad nenaudoti uždaroje patalpoje, nes jo garai nuodingi. Atskiestas vandeniu gerai valo stiklą ar veidrodžius.

Įžuvinti Kelmės rajono tvenkiniai

2013 m. gegužės 2 d. Kelmės medžiotojų ir žvejų draugija pradėjo pavasarinį vandens telkinių įžuvinimą Kelmės rajone. Šaukėnų, Naudvario, Aunuvėnų,  Pašiaušės II tvenkiniai įžuvinami karpiais. Žiaunės, Miškinio, Tyklio ežerai bei Vainagių, Pagrųžuvio, Labūnavos, Butkiškės, Žalpių, Užvenčio tvenkiniai įžuvinami karosais. Vandens telkinių įžuvinimai atliekami vykdant  Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus.

namai.namuciai3

Nuomojamuose telkiniuose uždrausta žvejoti tinklais ir gaudyklėmis

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kad nuomojamuose vandens telkiniuose draudžiama žvejoti tinklais ir gaudyklėmis. Išimtis bus taikoma tik specializuotai seliavų ir stintelių žvejybai.

mesyte

„Tai dar vienas žingsnis siekiant apsaugoti nykstančius mūsų šalies žuvų išteklius. Taip pat tai ir papildoma žvejybinių tinklų, kurių prekybą jau uždraudėme, naudojimo kontrolė“, – sako Valentinas Mazuronis.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką vandens telkinių nuomotojas savaime įgydavo teisę naudoti ir verslinės žvejybos įrankius – tinklus ir gaudykles. Pavyzdžiui, didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose buvo leidžiama naudotis iki 500 metrų ilgio statomaisiais tinklaičiais, 15 ežerinių gaudyklių. Pasak aplinkosaugininkų, dalis nuomotojų tuo naudodavosi beatodairiškai ir piktybiškai - stengdavosi sužvejoti kone visas tame ar kitame ežere esančias žuvis.

„Kai žmogui rūpi tik pelnas, nėra ko tikėtis, kad jis tinkamai rūpinsis tiek pačiu vandens telkiniu, tiek ir jame esančiais žuvų ištekliais. O juk būtent tai yra pagrindinė ir svarbiausioji nuomotojo pareiga. Jeigu nuomotojams ji nerūpi, lieka vienintelis kelias – imtis draudimo, ką ir padarėme“, – teigia ministras V. Mazuronis.

Dabar Lietuvoje nuomojama daugiau kaip 1000 vandens telkinių. Sprendimas leisti nuomoti priimtas dėl to, kad valstybė nėra pajėgi užtikrinti visų Lietuvoje esančių telkinių įžuvinimo ir kontrolės. Šios pareigos kartu su teisėmis perduotos nuomotojams.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 219 1868

2013-05-02

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea