Man patare kad geriau su vandens pompa nuo pavirsinio sluoksnio fontana padaryt kad pastoviai ciurksle i leda kaltu, visgi speju kad gerai paspaudus saltukui nieko gero nesigautu
 |
Ar gerai aeruoti vandens telkinius žiema ... ar tikrai sveika žuvims pūsti orą ?
Radau tokį komentarą, pasidarė labai įdomu:
Snekejau su ismananciu zmogum, sake kad nera zuvim sveika aeratorius. Jis atsaldo zemutini vandens sluoksny maisydamas viska su tais burbulais, to pasekoje atsalus vandeniui susidaro kazkokie tai mirkokristalai kuria ilenda zuvim i ziaunas zaloja jas. Kiek cia tiesos nezinau, bet manau geriau nei masiskas zuvu dusimas. Man patare kad geriau su vandens pompa nuo pavirsinio sluoksnio fontana padaryt kad pastoviai ciurksle i leda kaltu, visgi speju kad gerai paspaudus saltukui nieko gero nesigautu
Man patare kad geriau su vandens pompa nuo pavirsinio sluoksnio fontana padaryt kad pastoviai ciurksle i leda kaltu, visgi speju kad gerai paspaudus saltukui nieko gero nesigautu
Diskusijos autorius siaipzvejys , 5110 dienų
Atsakymai
o, neteko dar to girdėt taip jau būt pakenkę...
šiaip kai labai reikia ir vasara yra pajungiami
šiaip kai labai reikia ir vasara yra pajungiami
as cia neseniai (normaliau ikandau 
si puslapi) tai vis dar senas diskusijas skaitineju tai jei kam idomu tai pas mus darbe ne areatoriu prude pakabino o ispjove ekete vidury prudelio, ikale i dugna ilga karti ir i koki pusmetri gilio ileido paprasta vandens siurbliuka kuris i koki pusmetri virs vandens pakelia ir kaip sakai daro fontana atgal i ta ekete na kai tik sukonstravo tai as skeptiskai ziurejau sakiau palaukit 20 salcio ir is fontano liks tik ledas ! na ir sulaukem 2 naktis is eiles iki 22 salcio o fontanui pofik po kiek laiko kai atsilo iki 10 nakti diena tik apie 5 salcio tai ir ekete gerokai padidejo 
bet manau lygiai taip pat kaip ir areatorius bendra vandens temperatura numusa zemyn ir si konstrukcija
si puslapi) tai vis dar senas diskusijas skaitineju tai jei kam idomu tai pas mus darbe ne areatoriu prude pakabino o ispjove ekete vidury prudelio, ikale i dugna ilga karti ir i koki pusmetri gilio ileido paprasta vandens siurbliuka kuris i koki pusmetri virs vandens pakelia ir kaip sakai daro fontana atgal i ta ekete na kai tik sukonstravo tai as skeptiskai ziurejau sakiau palaukit 20 salcio ir is fontano liks tik ledas ! na ir sulaukem 2 naktis is eiles iki 22 salcio o fontanui pofik po kiek laiko kai atsilo iki 10 nakti diena tik apie 5 salcio tai ir ekete gerokai padidejo bet manau lygiai taip pat kaip ir areatorius bendra vandens temperatura numusa zemyn ir si konstrukcija
Na visa sita ideja ne mano kurybos, man paciam keistoka pasidare kai isgirdau 
. Pagooglinau biskuty katik ir radau skaidres apie vandens fizikines savybes, ten buvo ir pavyzdziai kaip tvenkinyje keiciasi temperatura metu laikais. Ziema ant dugno 4 laipsniukai, o netoli pavirsiaus beveik 0, sumaisant juos apatinis sluoksnis atsala, o naturaliai zuvis manau nera pratusi prie dar saltesnio nei 4 laipsiu vandens.
Taigi jei ir nesusidaro tie ledo kristaliukai, zuvims manau nera malonu „salt“.
Cia nuoroda skaidriu
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=vandens uzsalimas&source=web&cd=1&ved=0CCEQFjAA&url= http://mokytojai.emokykla.lt/chemijajums/PowerPoint/2%20-%20vand.%20mol.%20form..pps&ei=jbghT4OPJMz3sga1v8DABw&usg=AFQjCNE9kz4_-8SpxV5fyDd5voXjJ7AzlQ
. Pagooglinau biskuty katik ir radau skaidres apie vandens fizikines savybes, ten buvo ir pavyzdziai kaip tvenkinyje keiciasi temperatura metu laikais. Ziema ant dugno 4 laipsniukai, o netoli pavirsiaus beveik 0, sumaisant juos apatinis sluoksnis atsala, o naturaliai zuvis manau nera pratusi prie dar saltesnio nei 4 laipsiu vandens.Taigi jei ir nesusidaro tie ledo kristaliukai, zuvims manau nera malonu „salt“.
Cia nuoroda skaidriu
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=vandens uzsalimas&source=web&cd=1&ved=0CCEQFjAA&url= http://mokytojai.emokykla.lt/chemijajums/PowerPoint/2%20-%20vand.%20mol.%20form..pps&ei=jbghT4OPJMz3sga1v8DABw&usg=AFQjCNE9kz4_-8SpxV5fyDd5voXjJ7AzlQ
o kas man belieka 
tai vat kad neuzdirba menininkai tiek kad galetu zemeles turet 
menkam buteli tegyvenam , bet uztai laimingai S/
menkam buteli tegyvenam , bet uztai laimingai S/
Zanai, nors nediduką, vistiek kur nors išsirausk? Žinok, nueinu, po darbų pailsėti su plūdinikę prie prūdelio: kaip ramina, kaip atpalaiduoja... Rimantas buvo žiema, bet pavasarį, vasara, kai atvažiuos-visai kitas vaizdas.... Ar žemelės, taip niekur ir neturi?
Kad aeruoti reikia aišku, bet kaip ten su tais mikrokristalais, kurie žaloja tavo mylimų karpukų žiaunas ? Ar pačiam nesmalsu
Ar pačiam nesmalsu
Tai va, Rimantai-šiuo, tamstos, straipsniu-viskas ir atsakyta. Deguonį pumpuoti-būtina... Tik pasistojo klausimas: kuom matuoti tą deguonies kiekį vandenyje?
nieko apie tai nenusimanau ir abejoju , kad kada turesiu savo prudeli, kad reiketu tuo rupintis menininkai daug neuzdirba
ir abejoju , kad kada turesiu savo prudeli, kad reiketu tuo rupintis menininkai daug neuzdirba
Mokslo žodis apie žuvų apsauga nuo dusimo
Žiemą vandens telkinius dengia ledas, ant kurio dažnai slūgso storas sniego sluoksnis. Negiliuose tvenkiniuose ir ežeruose, kur nėra sraunių intakų, kur vanduo gaunamas iš pelkių ar povandeninių srovių, kur gausu augalijos, į žiemos pabaigą smarkiai sumažėja deguonies. Tokiuose vandens telkiniuose prie dugno susikaupia anglies dioksido, metano ir kitų nuodingųjų dujų, nuo kurių dūsta žuvys. Kad žuvys nedūstų, reikia reguliariai tikrinti kiek vandenyje yra deguonies. Pavojinga riba – 4 mg/l deguonies. Jei deguonies yra apie 2,5 mg/l, reikia skubių žuvų gelbėjimo priemonių. Kai deguonies sumažėja iki 1,5 mg/l, žuvų jau
neįmanoma išgelbėti. Todėl, kylant žuvų dusimo pavojui, reikia organizuoti vandens aeraciją, t. y. vandenyje pagausinti deguonies. Vieni patikimiausių aeratorių yra stacionariniai ir dažniau naudojami kilnojamieji kompresoriai, kuriais po ledu pučiamas oras. Vandens aeracija gali būti vykdoma pakabinamu valties varikliu. Tam tikslui iškertama eketė, pritvirtinamas variklis, kurio sraigtas visiškai panardinamas į vandenį. Deguonies kiekį telkinyje galima padidinti siurbliu pumpuojant vandenį iš eketės, jį išpilant fontanu ir toliau leidžiant subėgti į kitas eketes. Pastaraisiais metais daug dėmesio pradėta skirti kitokiems deguonies gausinimo vandenyje būdams. Paprasčiausia – nuo ledo paviršiaus buldozeriais valyti sniegą, kuris sustumiamas tarp takų. Žinoma, valant sniegą, ledas turi būti pakankamai storas, kad išlaikytų traktorių. Sniegą reikia valyti tik tose vietose, kur yra augmenijos. Per nuvalytą ledą augalus
pasiekia šviesa, jie naudoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Jeigu numatoma, jog tame telkinyje žuvies nepavyks išsaugoti, patariama ją išgaudyti gaudyklėmis arba graibštais (velkami tinklai
netinka) ir perkelti į kitą telkinį. S/
Žiemą vandens telkinius dengia ledas, ant kurio dažnai slūgso storas sniego sluoksnis. Negiliuose tvenkiniuose ir ežeruose, kur nėra sraunių intakų, kur vanduo gaunamas iš pelkių ar povandeninių srovių, kur gausu augalijos, į žiemos pabaigą smarkiai sumažėja deguonies. Tokiuose vandens telkiniuose prie dugno susikaupia anglies dioksido, metano ir kitų nuodingųjų dujų, nuo kurių dūsta žuvys. Kad žuvys nedūstų, reikia reguliariai tikrinti kiek vandenyje yra deguonies. Pavojinga riba – 4 mg/l deguonies. Jei deguonies yra apie 2,5 mg/l, reikia skubių žuvų gelbėjimo priemonių. Kai deguonies sumažėja iki 1,5 mg/l, žuvų jau
neįmanoma išgelbėti. Todėl, kylant žuvų dusimo pavojui, reikia organizuoti vandens aeraciją, t. y. vandenyje pagausinti deguonies. Vieni patikimiausių aeratorių yra stacionariniai ir dažniau naudojami kilnojamieji kompresoriai, kuriais po ledu pučiamas oras. Vandens aeracija gali būti vykdoma pakabinamu valties varikliu. Tam tikslui iškertama eketė, pritvirtinamas variklis, kurio sraigtas visiškai panardinamas į vandenį. Deguonies kiekį telkinyje galima padidinti siurbliu pumpuojant vandenį iš eketės, jį išpilant fontanu ir toliau leidžiant subėgti į kitas eketes. Pastaraisiais metais daug dėmesio pradėta skirti kitokiems deguonies gausinimo vandenyje būdams. Paprasčiausia – nuo ledo paviršiaus buldozeriais valyti sniegą, kuris sustumiamas tarp takų. Žinoma, valant sniegą, ledas turi būti pakankamai storas, kad išlaikytų traktorių. Sniegą reikia valyti tik tose vietose, kur yra augmenijos. Per nuvalytą ledą augalus
pasiekia šviesa, jie naudoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Jeigu numatoma, jog tame telkinyje žuvies nepavyks išsaugoti, patariama ją išgaudyti gaudyklėmis arba graibštais (velkami tinklai
netinka) ir perkelti į kitą telkinį. S/
Nėra prekeivių
- Ant ko žvejoti
- Ant ko žvejoti? Klausiate? -atsakome
- Apie masalus
- Apranga
- Batimetriniai planai
- Ežerai
- Įdomūs straipsniai
- Jaukai
- Juridinė informacija
- Jūsų istorijos
- Ką žvejoti
- Ką žvejoti? Klausiate-atsakome
- Ką žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kada žvejoti
- Kada žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kada žvejoti? Patarimai, Straipsniai
- Kaip žvejoti
- Kaip žvejoti? Pasidaryk pats
- Kaip žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kaip žvejoti? Pradedantiesiems
- Kaip žvejoti? Sezoninė žūklė
- Kaip žvejoti? Žūklės būdai
- Karikatūros
- Karštos naujienos
- Kibimas paskutinėmis dienomis
- Kibimo prognozės
- Kulinarija
- Kur žvejoti
- Kur žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kur žvejoti? Patarimai, straipsniai
- Leidiniai
- Lietuvos naujienos
- Marios
- Meškerės
- on-line žaidimai
- Pažintiniai filmai
- Plūdės
- Šiurkštūs pažeidimai
- Skyrelis vaikams
- Sveikata
- Tvenkiniai
- Upės
- Užsienio naujienos
- Žūklės istorija
- Žuvų katalogas
- Žvejo žodynėlis
- Žvejų prietarai
