Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Virš meškeriotojų dangaus vėl susitelkė juodi debesys

Penktadienis, 08 Lapkritis 2013 23:04

Parašė Dalius Rakutis

Lapkričio pirmosios dvi dienos Lietuvoje visada buvo dviejų švenčių, krikščioniškos ir pagoniškos – Visų Šventųjų ir Vėlinių – samplaika. Šios dvi šventės, kaip Lietuvoje įprasta, labai puikiai viena su kita sugyveno. Tačiau, kai Lietuva atsivėrė pasauliui ir didžiajam broliui pasakė „atia“, į kultūrines erdves lyg šernas į rūtų daržą pradėjo veržtis amerikietiškasis Helovinas. Su savo dalgiais apsiginklavusiomis giltinėmis, kruvinais vampyrų veidais ar bent jau išpjaustytais moliūgais... Pasak senos Helovino legendos, būtent šią dieną į Žemę suguža visos nelabosios dvasios ir krečia čia šunybes. Netgi gali saulę pavogti, kurią paskui reikės kažkam ilgai ir sunkiai iš jų atsikovoti.

nguriai2

Matyt, ne sutapimas, kad būtent panašiu metų laiku virš palengva šviesėjančio meškeriotojų dangaus vėl susitelkė juodi debesys – visas būrys kraupių pamėklių žada čia įvesti savo tvarką. Iš Žemės ūkio ministerijos ir Seimo kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetų sklinda, deja, patikimų gandų tvaikas, kad įspausti į kampą lyg vilkai žvejai verslininkai bei visi tie, kurie nebuvo patenkinti aplinkosaugos reformomis, sutelkė savo jėgas ir radę užtarėjų ten aukštai, ruošiasi kruvinam revanšo žygiui. Pradžioje nusitaikyta į pačią reformų širdį – Aplinkos ministeriją, iš kurios bus bandoma Seime atimti visus žuvininkystės ir žūklės organizavimo reikalus, paliekant jiems galbūt tik tiesiogines aplinkosaugines funkcijas. Visa kita – ir mėgėjiškos žvejybos taisyklės, ir leidimų išdavimas, ir vandens telkiniai – bus sutelkta vienose „motiniškose“ Žemės ūkio ministerijos rankose. O ir pretekstas labai aiškus ir beveik racionalus: kam dviem ministerijoms dubliuoti tą pačią žuvininkystės sritį, nesvarbu, mėgėjų žūklės ar verslinės – geriau atiduoti viską vienai. Jeigu tai įvyks, mažai abejonių, kad liks tik detalės, kaip atšaukti Aplinkos ministerijos įsakymą dėl verslinės žūklės draudimo nuo 2015 metų, sugrąžinti žvejų tinklus į Kauno marias, kuriose per šiuos metus žuvelės turėjo progą kiek ūgtelti, ir tikriausiai tinklininkams bus galima tikėtis geresnio laimikio.

Pirmieji veiksmai turėtų prasidėti lapkričio antroje pusėje, bandant keisti žuvininkystės įstatymą. Šios heloviniškos pertvarkos rengėjai tiki savo persvara Seime. Bet ar šitaip ir bus, priklauso nuo daug ko. Visų pirma nuo mūsų – ar sugebėsime bent kartą suvienyti jėgas ir pasakyti savo žodį. Taip pat nuo Aplinkos ministerijos „šviesos riterių“, – kiek jie yra pasiryžę ginti savo pradėtus darbus ir atsispirti galbūt net partijos ar koalicijos bendražygių spaudimui.

Nors priešo pajėgos iš šono atrodo grėsmingai, tačiau nesu tikras, ar jiems tikrai vadovauja patys gudriausi zombiai. O gal vis dėlto paprasčiausi moliūgai su išpjaustytomis akiduobėmis ir kažkieno pridegta žvake? Mat nėra aišku, kuo baigsis šis žygis – šlovinga tamsos armijos pergale ar gėdingu jos bėgimu iš mūšio lauko. Užtat nėra abejonių, kad jau artimiausiuose rinkimuose bent 200 000 rinkėjų įsimins šio žygio organizatorių veidus ir, tikiuosi, žinos, kaip balsuoti.

Taigi už ginklo, meškerės broliai. Vykime nuo savęs tas praeities pamėkles ir vaiduoklius kuo tiktai sugebame. Laiškais, peticijomis, garsiai išreikšta nuomone ar dar kuo, ką tik sugalvosime. Karas dar tik prasideda, ir ką lems neramusis Marsas, tik jis ir težino. Galbūt to ir užteks, kad Helovino kaukės taip ir liktų nepanaudotos tame teatre, kuriame ir ruošiamas šis spektaklis.

Pasakysiu atvirai, nemėgstu Helovino. Man daug labiau prie širdies senos geros lietuviškos Vėlinės, kada susimąstęs ir ramiai nuėjęs į kapines, gali uždegti žvakutę ir prisiminti savo jau išėjusius artimuosius. Ne tik juos – galima juk uždegti žvakutę kur nors patvoryje ir mūsų krašto „švogerizmui“, saujelei išrinktųjų naudingai verslinei žūklei, korupcijai bei protekcionizmui. Juk ne taip jau skaudu prisiminti tuos blogus dalykus, kurie pasibaigė ir daugiau nesikartos.

Bet kol kas lauke dar plyšoja Helovino šaukliai. Gal šitaip ir turi būti – neišgyvenęs kraupios vaiduoklių nakties, niekada negalėsi įžvelgti tiek grožio tekant saulei virš ežero ar upės.

Vandens telkinių nuomininkai gali leisti povandeninę žūklę

Penktadienis, 01 Lapkritis 2013 19:13

Parašė Klubas "Neriam"

Aplinkosaugos ministerijai paskelbus Vandens telkinius kur galima povandeninė žūklė (sąrašą galite rasti čia), susidarė situacija, kad visuose kituose vandens telkiniuose pamačius nardytojus su šautuvais, kaip ir galima iškarto skambinti RAAD pareigūnams. Bet yra truputi kitaip...

llly

Pasižiūrėjus Mėgėjiškos žūklės taisyklių 16 punktą:

"16. Žvejybos plotų naudotojai vandens telkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į mėgėjų žvejybos leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas."

Išeina taip, kad galutinis leistinų ežerų sąrašas nėra tik tie kurie nurodyti. Jei vandens telkinio nuomininkas leidžia povandeninę žūklę, tai šios žūklės mėgėjai turėdami Žūklės leidimą, gali legaliai medžioti žuvis, nepažeisdami sugavimo skaičiaus ar svorio.

Tuo pačiu primename, kad povandeninė žūklė naktį yra draudžiama.

Visiems nei žvyno, nei uodegos ...

Seimo nario dūris žvejams mėgėjams

Sekmadienis, 27 Spalis 2013 11:11

Parašė Tadas Širvinskas

Kol aplinkosaugininkai rūpinasi, kaip Kauno mariose atkurti sumenkusius žuvų išteklius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas staiga užsimojo į šį vandens telkinį sugrąžinti tinklais žvejojančius verslininkus.

salamakinas

Nustebino A.Salamakinas

Kauno mariose sparčiai mažėjant žuvų, prieš šešerius metus Vyriausybės suburta specialistų darbo grupė nusprendė, kad nuo 2013 m. šiame vandens telkinyje bus uždrausta verslinė žvejyba. Daugumai verslininkų buvo išmokėtos solidžios kompensacijos ir šiemet jie į marias savo tinklų nemetė.

Atrodo, kad ramybė truko neilgai. Žvejų verslininkų atstovai pastaruoju metu tapo dažni svečiai Seime, kur jau rado įtakingų užtarėjų, prabilusių, kad Kauno mariose vėl turėtų būti leista žvejoti tinklais.

Aplinkosaugininkus ir žvejus mėgėjus labiausiai šokiravo, kad verslininkų užtarėju staiga tapo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

"Verslinė žvejyba vyko per amžius, o dabar aiškinama, kad verslininkus reikia išvaryti iš ežerų, Kuršių ir Kauno marių. Manau, kad Kauno mariose vietos turi užtekti ir vieniems, ir kitiems", – "Kauno dienai" pareiškė A.Salamakinas.

Verslininkai neprarado vilties

"Prieš šešerius metus su Kauno mariose žvejojančiais verslininkai sutarėme, kad nuo 2013 m. verslinės žvejybos čia nebus ir už tai verslininkams bus mokamos kompensacijos. O dabar vėl grįšim atgal? Manau, kad to nebus", – vylėsi Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Vis mažiau žuvų pradėję pagauti verslininkai susigundė valstybės siūlomomis kompensacijomis už pasitraukimą iš verslo Kauno mariose. Trims tinklus pridavusioms įmonėms iš Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos biudžeto buvo išmokėta beveik 1,25 mln. litų. Dar trys versline žvejyba mariose užsiėmusios įmonės: "Arborator", "Vidora" ir "Kamesta" – nepateikė paraiškų dėl kompensacijų. Dabar aiškėja, kad tai nebuvo atsitiktinis žingsnis, nes verslininkai tik ieškojo būdų, kaip sugrįžti į marias.

"Kamestos" komercijos direktorius Česlovas Pacauskas pripažino, kad viltis vėl užmesti tinklus mariose niekada nebuvo užgesusi.

"Kažkiek tikėjomės. Viskas gyvenime keičiasi", – nedrąsiai tarė Č.Pacauskas.

Rengia įstatymo pataisas

Aplinkos ministerija kol kas oficialiai deklaruoja, kad Kauno mariose verslininkų tinklai nepageidaujami. Tačiau jų lobistų įtaka vis auga. Ir jau atsiranda siūlymų, kaip apriboti Aplinkos ministerijos įtaką.

Žvejai mėgėjai mano, kad ne be verslininkų įsikišimo šiuo metu ruošiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Žemės ūkio ministerija siekia skirstyti verslinės žvejybos kvotas. Vos liepą ši prerogatyva perduota Aplinkos ministerijai. Dabar teigiama, kad tai padaryta per klaidą.

"Aplinkos ministerija ir toliau nustatys limitus, kiek iš viso galima pagauti žuvų tam tikrame vandens telkinyje. Jei ji toliau sakys, kad Kauno mariose verslininkams žvejoti negalima, mes kvotų niekam ir negalėsime duoti", – tikino žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.

Žvejų mėgėjų atstovai įsitikinę, kad būtent verslininkai suinteresuoti, kad kvotas skirstytų ne Aplinkos, o Žemės ūkio ministerija.

"Žvejai verslininkai padaro labai daug pažeidimų, tačiau tai neturi jokios įtakos jiems išduodamų kvotų dydžiui. Jei pažeidimų kontrolė ir kvotų išdavimas būtų vienose rankose, greičiausiai būtų kitaip", – aiškino Mėgėjų žvejybos tarybos narys, žurnalo "Žūklė" redaktorius Romualdas Žilinskas.

Dar labiau baugina, kad naujos įstatymo pataisos istoriškai verslininkams palankesnei Žemės ūkio ministerijai neperduotų visų mėgėjiškos žūklės reikalų. Už žvejybos leidimus surenkami milijonai nepamaišytų ir šiai institucijai. Pernai visoje šalyje žūklės leidimų parduota už 2,4 mln. litų, o šiemet skaičiuojama, kad suma perlips 5 mln. litų.

Natūralus rojus

Aplinkosaugininkai pastebi, kad prieš kelerius metus iš verslo pasitraukus didžiausiai bendrovei "Kauno marių žuvys", o nuo metų pradžios apskritai uždraudus verslinę žvejybą, Kauno marios atsigauna.

"Žuvų išteklių didėja. Šito vandens telkinio potencialas yra labai didelis. Čia vadinamasis žvejų rojus gali egzistuoti be didesnio įsikišimo", – tikino V.Graičiūnas.

Vandens telkinio žuvų populiacijos atkūrimui paspartinti vien per šiuos metus į marias išleista 32 tūkst. lydekaičių, 127 tūkst. sterkų, 32 tūkst. šamų, 12 tūkst. lynų. Už tai sumokėta pinigais, surinktais už žvejybos leidimus.

Verslininkai ar brakonieriai?

Ar mėgėjų pinigais įžuvintas marias vėl turėtų išsemti verslininkai? Seimo Aplinkos komiteto A.Salamakinas bando aiškinti, kad vienas šeimininkas mariose padarytų tvarką, nes esą dabar čia šeimininkauja brakonieriai. Nuolat mariose žvejojantys mėgėjai tvirtina ką kita – tinklų pastebimai sumažėjo. Iki šių metų mariose surastus brakonierių tinklus žvejai neretai palaikydavo verslininkų nuosavybe. Dėl to pačios priežasties į tokius ne visada sureaguodavo ir aplinkosaugininkai.

"Yra ir kita prielaida. Kas galėtų paneigti, kad patys žvejai verslininkai ir buvo didžiausi brakonieriai, statę nelegalius tinklus šalia savų?" – pastebėjo žurnalo "ŽvejOK" redaktorius Dalius Rakutis.

Aplinkosaugininkus nuolat pasiekdavo pranešimai, kad verslininkai stato daugiau tinklų, nei leidžiama. Per paskutinius šešerius metus oficialiai nustatyta, kad Kauno mariose žvejojantys verslininkai padarė 161 šiurkštų verslinės žūklės pažeidimą.

Mėgėjai valstybei naudingesni

Apskaičiuota, kad vien mėgėjų žūklės verslas – prekybininkai ir gamintojai – sukuria apie tūkstantį darbo vietų ir per praėjusius metus gavo apie 125 mln. litų pajamų, mokesčių pavidalu valstybės biudžetą papildė daugiau nei 10,5 mln. litų. Lietuvos upėse ir ežeruose žvejojantys verslininkai deklaravo pernai gavę vos 411 tūkst. litų pajamų.

Daugelis žvejyba užsiimančiu bendrovių verkšlena, kad tai yra nuostolinga veikla. Pavyzdžiui, "Kamestos" komercijos direktorius Č.Pacauskas teigė, kad žvejyba užsiimdavo ir užsiimtų tik todėl, kad tokios yra įmonės tradicijos.

"Žvejyba neapsimoka. Žvejojome todėl, kad turime poilsiavietę ant Kauno marių kranto. Turime bazę, kur galima valtį pastatyti, tinklus pakabinti. Mes tame procese dalyvavome ne vieną dešimtmetį", – dėstė Č.Pacauskas.

"Žvejyba buvo šalutinė bendrovės veikla. Jokio pelno ten nėra", – šių metų pradžioje "Kauno dienai" sakė "Arborator" vadovas Bronius Bradauskas. Šią savaitę su verslininku telefonu susisiekti nepavyko.

Verslinės žvejybos oponentus tai stebina, nors teigiama, kad ši veikla esą yra nuostolinga, tačiau metamos didžiulės pajėgos, kad Kauno mariose vėl būtų atgaivinta verslinė žvejyba. Tai tik sustiprina įtarimus, kad realiai verslininkų sugaunamas žuvų kiekis labai skiriasi nuo parodomo.

Sugrąžintų į akmens amžių

B.Bradauskas "Kauno dienai" yra teigęs, kad jo nesieja jokie giminystės ryšiai su Seimo nariu Broniu Bradausku. Vis dėlto jų pažiūros sutampa – politikas yra pagarsėjęs verslinės žuvininkystės užtarėjas. Juo virsta ne tik A.Salamakinas, bet ir daugiau įtakingų politikų. Jų palankumu suinteresuotos ne tik Kauno mariose norinčios žvejoti bendrovės.

Numatyta, kad nuo 2015 m. Lietuvos gėluose vandenyse verslinės žvejybos beveik nebeliks. Bus galima žvejoti tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

"Verslinės žvejybos sugrąžinimas būtų lyg žingsnis atgal į akmens amžiaus. Vakarų Europoje gėluose vandenyse verslinės žvejybos jau seniai beveik nebėra", – kalbėjo D.Rakutis.

Paruošta pagal Kauno diena informaciją

Žvejai mėgėjai susimetė 5,1 mln. litų už leidimus

Antradienis, 29 Spalis 2013 11:18

Parašė am.lt

Už parduotus žvejybos mėgėjų leidimus šiemet, spalio 28 d. duomenimis, jau gauta 5,1 mln. litų. Tai dvigubai didesnė suma nei gautoji pernai (2,4 mln. Lt).

„Šie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad mūsų žvejai tampa drausmingesni, kad Lietuvoje kyla žvejybos kultūra“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Tokią išvadą patvirtina, ministro žodžiais, ir tas faktas, kad šalyje mažėja brakonierių. Tam nemažos įtakos turėjo ir šiemet iki 10 kartų padidinti gamtai padarytos žalos atlyginimo įkainiai, ir labai sugriežtinta aplinkosauginė kontrolė.

salvis.super1

Visi už parduotus žvejybos mėgėjų leidimus gauti pinigai skiriami tik vienam tikslui – šalies žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti. Šiemet mūsų šalies vandenyse bus įveista daugiau kaip 400 tūkst. žuvų – lydekų, šamų, sterkų, lynų, karpių, margųjų plačiakakčių ir baltųjų amūrų, pagausinti daugiau kaip 60 vandens telkinių žuvų ištekliai.

Į Lietuvą jau pradėjo važiuoti ir žvejai mėgėjai iš užsienio šalių. Jie šiemet nupirko apie penkis šimtus žvejo mėgėjų kortelių lašišoms žvejoti.

Visuomenės informavimo skyrius

2013-10-28

Alnio ežeras pagausintas lydekomis

Šeštadienis, 26 Spalis 2013 05:07

Parašė Urd.am.lt

Šių metų spalio 14 d. Molėtų rajone Alnio ežeras buvo įžuvintas lydekų šiųmetukais.

izuv.lydeku

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio darbuotojai, dalyvaujant Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams, iš viso į Alnio ežerą suleido 5000 vnt. lydekų šiųmetukų.

Name:	*
Prisijungimo vardas:	*
El. paštas:	*
Slaptažodis:	*
Pakartokite slaptažodį:	*
Laukai pažymėti (*) yra privalomi.