Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Spalio salačiai

salatis2"Žinau, kur plaukioja įspūdingų dydžių salačiai, bet negaliu jų sugaudyti nei pjautinėmis blizgėmis, nei sukriukėmis. Neišbandyti liko tik vobleriai. Tenai gana stipri, o gylis - apie trys metrai. Matau salačius saulėtomis dienomis, nes toji vieta prie tilto. Jie laikosi prie dugno. Kaip man juos pagauti?" - klausia Edvinas iš Kauno.

Nelengva sugundyti salatį blizgėmis. Net ir prityrę šių žuvų gaudytojai kartais negali jų elgsenos perprasti. Rodos, vieną dieną viskas klostosi kaip iš vadovėlių, o kitą jie net dėmesio nekreipia į siūlomas tas pačias blizges. Itin išrankūs salačiai vasarą upėse, kai kartais siautėja net spiningautojo panosėje, bet visiškai nekreipia dėmesio į pamėtėtas blizges. Matyt, ir Edvinui pasitaikė tokie "mokyti"salačiai, kurie, ko gero, spiningautoją pažįsta "iš matymo". Kad salačiai moka tai daryti, įsitikino ne vienas jų medžiotojas. Labai vaizdžiai salačių pastabumą ir atsargumą aprašo žinomas lenkų spiningautojas Jacekas Kolendovičius: "Vienas eksperimentas iki šiol kelia nuostabą. Spiningaudamas buge, pastebėjau salatį, "mušantį" per 4-5 metrus nuo smėlėto sekliaus. Prie valo prikabinau mažą sukriukę ir nesislėpdamas nuėjau prie kranto. Kelis kartus vedžiau blizgutę per salačio medžioklės plotus, bet jis nė karto nesugriebė, nors dar kelis kartus "mušė" toje vietoje. Suvyniojau valą ir pasitraukiau nuo vandens penkiasdešimt metrų. Tada, paruošęs spiningą, nušliaužiau prie kranto. Salatis tuo metu pradėjo naują medžioklės ciklą. Kiek palaukęs, nors buvo ir labai nepatogu gulint tai daryti, pamėtėjau tenai tą pačią blizgę. Po kiek laiko jau turėjau 1,5 kg salatį, kurį ištraukiau taip pat gulėdamas. Nepraėjo nė penkios minutės, kai antras kilograminis salatis susigundė blizge. Nuo to karto medžiodamas salačius, stengiuosi būti nematomas".

salatis1Gal ir Edvinui dėl tos pačios priežasties nepavyksta sugundyti po tiltu tūnančių salačių. Bet dabar ruduo, ir salačiai, jei orai gerokai atvėso, pasitraukė iš vasarinių medžioklės plotų paskui aukšles į gilesnes upės vietas. Taigi tenai dera jų ieškoti, nors šiltomis saulėtomis spalio dienomis jie dar išplaukia į duburių pakraščius ir gana audringai medžioja aukšles paviršiuje. Kadangi tuo metu jie laikosi didesniame gylyje, tenka vesti blizges netoli dugno. Bene geriausiai tada tinka pailgos sunkokos sidabrinės spalvos vartiklės, vidutiniu greičiu traukiamos prie dugno ar viduriniuose vandens sluoksniuose. Tik salačiams pakilus prie vandens paviršiaus, dera bandyti juos sugauti paviršiuje traukiamomis blizgėmis. Tai gali būti ir sukriukės, ir vartilės. Tačiau net tada dar galima pamatyti, kaip salatis, tarsi ryklys iškišęs nugarinį peleką, seka paskui paviršiumi traukiamą blizgę, bet jos negriebia. Kartais net kelis kartus palydi blizgę, gerokai nervindamas spiningautoją. Užtikus duburį, kuriame pavyko sugauti salatį, verta dar kelis kartus tenai pamėtyti blizgę, nes rudenį salačiai būriuojasi, ir viename duburyje gali būti keli ar keliolika šių plėšrūnų.

salatisApmėčius duburį vartikle ir nesulaukus kibimo, reikia išbandyti kitus masalus. Labai dažnai salačiai tuo metu susigundo didoku baltu arba perlamutrinės spalvos tvisteriu ant sunkaus džigo, jei jo uodegėlė skleidžia gundančius virpesius. Mat salačiai, kaip ir kitos plėšrios žuvys, savo aukas pasirenka ne tik jas matydami, bet ir jausdami jų keliamus virpesius šonine linija. Jei ir guminukas nepadėjo, galima pabandyti tai padaryti vobleriu. Jis turi būti nedidelis, sidabro spalvos šonais, panašus į aukšlę ir galintis pasinerti į didesnę gelmę, kad patektų į salačių susitelkimo vietą. Voblerį reikia rišti slankiojančiu mazgu prie valo be jokių segtukų ir metalinių pavadėlių, nors duburyje grobio gali tykoti ir lydeka. Salatis labai atsargus net kelis kartus palydės gundantį masalą, bet jo negriebs. Ką gi, tenka rizikuoti, norint sugauti gražuolį salatį.

Negalima neišbandyti ir sukriukių ilgesniais lapeliais, jei jos pakankamai sunkios. Tokią sukriukę duburyje reikia traukti gana lėtai, ne taip kaip vasarą viršutiniuose vandens sluoksniuose, kada ji sukelia net bangeles. Apskritai salačiai "dievina" sidabro spalvas, tad visi dirbtiniai masalai turėtų atitikti jų "skonį". Patirtis rodo, jog bronzinės ar vario spalvos blizgės retai sugundo šią didelę aukšlę. Bet ir čia pasitaiko išimčių - šių eilučių autorius yra sugavęs salatį net visiškai juoda sukriuke.

 

Jonas Šiaurys

Lašišos saugomos ribojant jų žvejybą

lasisaNuo rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Neries ir kitų upių vietose, kurios nėra priskirtos nustatytoms lašišų ir šlakių susitelkimo bei neršto vietoms, galima žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais, tačiau užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti. Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui – nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., minėtose vietose bet kokia žvejyba draudžiama. Margųjų upėtakių ir šlakių nerštui apsaugoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejyba 160 lašišinių upelių.

Verslinei žūklei vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėse - NE!

petecijaVerslinei žūklei vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėse - NE!

Europos Sąjungos šalių vidaus vandenyse neginčijami prioritetai suteikti rekreacinei (mėgėjiškajai) žūklei. Tą lėmė ne tik šios poilsio formos populiarumas ir masiškumas. Svarbus elementas – ekonominiai motyvai: meškeriojimo reikmenų pramonės, žvejų aptarnavimo apimtys ir pelnas šimtus kartų viršija geriausius verslinės žūklės vidaus vandenyse rodiklius.
Lietuvoje vien mokesčiai į valstybės biudžetą už mėgėjiškosios žūklės leidimus ir licencijas viršija verslo vidaus vandenyse (išskyrus Kuršių marias) pajamas. Lietuvos žvejų verslininkų, žvejojančių vidaus vandenyse, ūkinės veiklos analizė rodo, jog joje ekonominės logikos nėra (jeigu vadovausimės oficialiais duomenimis). Taigi siekimas išsaugoti verslinę žūklę vidaus vandenyse – arba sunkiai suprantamas noras išsaugoti praeities skurdo Lietuvos rudimentus, arba siekimas ta priedanga ginti visuomenei nesuvokiamus kažkieno interesus.
Šimtų tūkstančių Lietuvos meškeriotojų vardu prašome labai atsakingai pažiūrėti į žūklės reguliavimo sprendimus, atsižvelgti į bendrus tiek mūsų krašto, tiek ES šalių visuomenių ir vyriausybių siekius, gyvenimo patikrintą praktiką.

Peticiją rasite čia.

Seimo kontrolierius pateikė siūlymus dėl medžiotojo ir žvejo bilietų paėmimo tvarkos būtino koregavimo

Arminas_lydeka2011-08-18 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos perduotą piliečio skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų aiškinantis medžioklės taisyklių pažeidimo atvejį bei taikant specialiosios teisės medžioti atėmimą kaltam už medžioklės taisyklių pažeidimą asmeniui.

Anykščių rajono agentūros pareigūnų veiksmuose netinkamo pareigų atlikimo fakto nenustatyta. Pareigūnai elgėsi pagal įstatymą.

Tačiau Seimo kontrolierius pateikė pažymą Aplinkos ministerijai, rekomenduodamas keisti aplinkos ministro 2004-05-17 įsakymą Nr. D1-271 „Dėl medžiotojo bilieto, žvejo verslininko bilieto, žvejybos bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nes jame nėra numatyta, kaip turi elgtis pareigūnai kilus klausimui dėl medžiotojo bilieto grąžinimo, kuomet nubaustas asmuo apskundžia nuobaudą teismui, bei apskritai nenustatyta laikinojo medžiotojo bilieto išdavimo tvarka. Seimo kontrolieriaus nuomone, siekiant optimizuoti pareigūnų darbą, sumažinti galimybes asmenims piktnaudžiauti sprendžiant medžiotojo bilieto grąžinimo klausimus, kuomet įsiteisėja teismų nutartys, kuriomis privaloma grąžinti medžiotojo bilietą, būtų aktualu nustatyti laikino medžiotojo bilieto išdavimo tvarką, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę kontrolę ir palengvinant pareigūnų darbą. Tokia pati tvarka turėtų būti įvesta ir dėl žvejo verslininko bei žvejo laikino bilieto išdavimo.

Ieškome Dubysos teršėjų

tarsa1Kauno RAAD Raseinių r. agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Ariogaloje pradėjo narplioti ekologinį kriminalą. Pasirodo, Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buitinėmis nuotekomis. Blogiausia, kad visos nuotekos neišvalytos patenka į Dubysą.

Vamzdynų labirintuose, kurie įrengti be jokių projektų, sunku susigaudyti, bet padedant gyventojams, manome, pavyks išaiškinti visus teršėjus. Šiuo metu nustatyti devyni gyvenamieji namai, kurių nuotekų vamzdynai buvo sujungti su nelegalia sistema, bet aiškėja, kad tai tik pradžia.

 

 

 

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea