Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Žuvis ir ateityje matysime ne tik nuotraukose

zuvis

Gamtosaugos problemoms skirtos publikacijos yra labai reikalingos ir skatintinos, bet praėjusį šeštadienį viename iš regioninių laikraščių pasirodęs straipsnis apie žuvų išteklius šalies ežeruose realios padėties nežinantį skaitytoją gali ne juokais išgąsdinti . Kad mūsų ežerai baigia pavirsti negyvais baseinais, kad žuvis matysime tik nuotraukose ir pan. - tokios žurnalistinės intrigos požiūriu gal ir patrauklios išvados padarytos remiantis informacija, kuri ne kartą prasilenkia su tikrove.

 

 

Vienas iš baubų, autoriaus nuomone, – tai, kad 1200 Lietuvos vandens telkinių išnuomoti privatiems asmenims. Tačiau, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Ladukas, privatiems asmenims išnuomota tik nedidelė dalis telkinių. Daugiausia tai juridiniai asmenys – įmonės, bendrovės. Daugiau kaip trečdalis vandens telkinių išnuomota Medžiotojų ir žvejų draugijai ar žvejų klubams.
Straipsnio autorius teigia, kad sumokėję simbolinę kainą nuomininkai siaubia ežerus nevaldomi – semia žuvis tinklais ir pan. Pasak Giedriaus Laduko, nuomininkams nesuteikta teisė žvejoti tinklais. Leidimas naudoti žūklės plotą, kitaip tariant nuoma, suteikia teisę tik organizuoti mėgėjų žvejybą, bet ne žvejoti tinklais.

Vilnijos ežerai praturtėjo unguriais

100_7550
Vykdydami projektą ,,Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje“ bei vadovaudamiesi ,,Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2012 metų planu“ Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai šių metų rugpjūčio 23 dieną Balsio, Gulbino, Karvio, Žalesos, Kazimieriškių ir Riešės ežeruose išleido apie 8000 vnt. europinių ungurių. Tai pirmas šių vertingų žuvų jauniklių išleidimas Vilniaus rajono vandens telkiniuose Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos specialistai kruopščiai parinko unguriams augti tinkamus ežerus. Europiniams unguriams sėkmingai užaugti turi būti tinkama jiems mitybos bazė bei vandens telkinys turi būti susisiekiantis su Neries bei Nemuno upėmis. Suaugę unguriai išplaukia į Baltijos jūrą o jų nerštas vyksta tolimojoje Sargaso jūroje, todėl labai svarbu, kad jų migracijos kelyje nebūtų dirbtinių kliūčių – užtvankų ir žinoma, nepatektų į teisėtų bei neteisėtų žvejų rankas.
Įdomu tai, jog unguriukai į Vilniaus rajoną atkeliavo iš Danijos per kaimyninę Lenkiją ir stebint reikliems komisijos nariams dalis gyvosios siuntos Vilniuje buvo perskaičiuota. Trūkumų nebuvo.

Speciali žvejyba Plungės rajone

zvejyb

Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. rugpjūčio 7 d. išduotą specialiosios žvejybos leidimą Nr.060, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotojai, talkinant Klaipėdos universiteto studentams, elektros žūklės aparatuš.m. rugsėjo 5 d Plungės r. esančiose Minijos, Blendžiavos, Mišės upėse vykdė valstybinio aplinkos monitoringo programą tema „Praeivių žuvų būklės tyrimai Lietuvos upėse". Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės r. agentūros darbuotojai specialiosios žvejybos patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Po atliktos pirminės biologinės analizės visos žuvys buvo paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.

 

 

Šamas – gigantas

samass

Šamas – pats didžiausias upinis plėšrūnas. Įžymaus zoologo Bremo duomenimis, šios žuvies ilgis siekia 3 metrus, o svoris – 230 kilogramai. Remiantis kitais šaltiniais, šie skaičiai yra ryškiai sumažinti. Pavyzdžiui, enciklopedijose tvirtinama, kad šamo ilgis siekia 5 metrus, o amerikiečių zoologas Deividas Villeris savo knygoje “Žuvys – žudikės” rašo, kad šių žuvų ilgis yra 6,3 metrai. Kai kuriuose vandens telkiniuose pasitaiko egzempliorių, sveriančių puse tonos. Šamai gyvena praktiškai visose dideliuose upėse, ežeruose ir tvenkiniuose – nuo pietinių šalių iki Tolimųjų Rytų. Taip pat paplitę ir Europoje – išskyrus šiaurines šalis. Yra šamų Kanadoje, JAV (Misisipė) ir Lotynų Amerikoje (Amazonė).

 

 

Pasak Sabanevo, geromis sąlygomis šamai užauga labai dideli. Baltijos baseino upėse, taip pat, kaip ir aukštutinės Volgos intakuose, jie retai kada būna didesni nei 5 (82 kg) pūdų, bet Odere gausu didelių šamų. 1830 metais buvo pagautas 400 kg, tai yra beveik 25 pūdų egzempliorius. Patys didžiausi šamai gyvena, arba tiksliau gyveno, Dnepre, kur, pasak liūdininko Keslero, buvo pagautas (penkiasdešimtais metais) šamas, kurio ilgis buvo daugiau nei 2 sieksniai (4,25 m) ir svėrė 18 pūdų (295 kg). O Dnestre, pasak to pačio ichtiologo, pagautas šamas siekė 20 (328 kg) pūdų. Desne, Dnepro intake, ir dabar papuola 10 pūdų (164 kg) egzeplioriai. Tiesa, įžymus Astrachansko medžiotojas Vite prisimena šamą, svėrusį 15 (246 kg) pūdų, bet apskritai Volgos žemupio šamai palyginus yra maži. O nedideliuose Volžskovo baseino upėse šamų būna daugiau ir jie stambesni, nei pačioje Volgoje, išskyrus jos žemupį. Dabartiniu metu išskirti galima Dneprą ir Doną, kuriuose didesni nei 12 (197 kg) pūdų šamai lyg ir nesutinkami. Urale (ir matyt Kure) didesni šamai siekia 10 (164 kg) pūdų. Ežeriniai šamai visada būna mažesni nei kaimyniniai upiniai šamai. Žymiai stambesni veisiasi Dnepre, Done (iki 250 kg).

Seimas atmetė prezidentės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo

yra

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų.

Anot prezidentės dekreto, Seimo birželio 7-ąją priimto naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos neatitinka konstitucinių gamtinės aplinkos objektų apsaugos imperatyvų, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, neužtikrina socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų, susijusių su mėgėjiška žūkle.

„Jokiais teisiniais ar ekonominiais motyvais nepagrįstas įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas išduoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms. Pakeitus galiojančią kitų valstybių praktika paremtą tvarką ir šios srities valdymą pavedus tiesiogiai valstybės valdžios institucijai, tačiau tuo pat metu neužtikrinus reikalingų finansinių resursų ir administracinių gebėjimų tinkamai kontroliuoti žvejybą upėse, gali kilti neigiamų žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos padarinių, kurie turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai, jos ištekliams“, - tvirtinama prezidentės dekrete.

Prezidentūros aiškinimu, įstatymo pataisomis susiaurintos mėgėjiškos žūklės galimybės, atimta galimybė asmenims nuo 14 iki 16 metų (galiojančiame įstatyme yra iki 16 m., o Seimas sumažino nepilnamečių amžių iki 14 m.) bei vyresniems nei 62 metų (pensininkai) nemokamai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Įstatyme numatyta galimybė patiems privačių telkinių savininkams reguliuoti kainas, nenumatant maksimalios ribos, už leidimus, išduodamus žvejoti tuose privačiuose telkiniuose (tai reiškia, kad privatininkas galės imti, kad ir 50 litų už valandą).

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea