Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Invazinių žuvų plitimas mūsų vandenyse

nemo1Daugeliui, ypač jaunesniems, yra žinomi tokie herojai kaip žuviukas Nemo, ryklys Trojus ir kiti vandenyno gyventojai. 2012-09-12 Jurbarke, prie Nemuno ir Mituvos santakos žvejojęs jaunas žvejys nustebo, pamatęs užkibusią keistą žuvį. Tik ji visiškai nebuvo panaši į minėtus herojus ar vietines žuvis. Besiaiškinant koks tai sutvėrimas, jaunuolis interneto padedamas sužinojo, jog tai šiltųjų kraštų gyventoja piranija. Kad tai piranija, patvirtino ir Viešvilės gamtinio rezervato biologas V. Uselis.

Piranijos mūsų kraštuose nesiveisia ir per žiemą neišgyvena. Todėl yra didžiausia tikimybė, kad ji paleista iš akvariumo. Ja taip atsikratyti galėjo koks nors neatsakingas egzotikos mėgėjas. Žmonės, susižavėję egzotiškais gyvūnais juos įsigyja ir laiko namuose. Kai augintinis pabosta ar tampa sunku jį išlaikyti, dažnai gyvūną paleidžia į laisvę net nesusimąstydami apie galimas pasekmes. Toks gyvūnas dažniausiai žūva, nes nėra prisitaikęs prie mūsų gamtinių sąlygų. Gyvūnų mylėtojai turėtų į tokius dalykus žvelgti rimčiau, nes išleisti gyvūnai ne tik žūva, bet taip prisidedama prie nepageidaujamo reiškinio – invazinių rūšių plitimo.

Druskininkų savivaldybėje vykdomi įžuvinimo darbai

Druskonis

Siekiant padidinti Druskininkų savivaldybei priklausančiuose valstybiniuose vandens telkiniuose žuvų kiekį, Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Simno poskyrio specialistai kartu su Druskininkų agentūros vedėju S.Kvaraciejumi bei vyr. specialiste I. Jurgioniene 2012 m. rugsėjo 5 d., vykdydami žuvų įveisimo programą, žuvino Druskininkų miesto centre esantį Druskonio ežerą. Iš viso į ežerą buvo suleista 2000 vnt. paprastųjų karosų jauniklių, svėrusių viso 30 kg.

Tai jau ne pirmas įžuvinimas Druskininkų savivaldybei priklausančiuose valstybiniuose vandens telkiniuose. 2012 m. gegužės mėnesį į Avirio ežerą buvo suleista 50 tūkst. vnt. paaugintų lydekų jauniklių, į Ratnyčios upę 5 tūkst. vnt. paaugintų margųjų upėtakių jauniklių.

Visi puikiai žinome, kad žuvų kiekį tiesiogiai įtakoja ir didelę žalą gamtai daro brakonierių veiksmais padaryti žvejybos taisyklių pažeidimai, naudojant elektrą, tinklus, taip pat vykdant atitinkamų žuvų žvejybą draudžiamu metu ar draudžiamose vietose.

Atplaukia lašišos - saugokime jas

lasius1Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje prasidėjo lašišų ir šlakių migracija iš Baltijos jūros į Kuršių marias, Nemuną. Intensyviausia migracija  - rugsėjo antroje pusėje ir spalio mėnesį. Spalio pabaigoje lašišos ir šlakiai atplaukia į nerštavietes Minijos, Neries, Žeimenos, Šventosios upėse. Migracijos ir neršto metu lašišos tampa lengvu grobiu brakonieriams. Šiuo laikotarpiu jos nesimaitina ir griebia blizgę ar masalą ne norėdamos maitintis, bet bevaikydamos priartėjusias prie lizdo ar slaptavietės kitų rūšių žuvis. Daug žuvų pakliūva į brakonierių pastatytus tinklus. Verta žinoti, kad jūroje lašišų raumenys yra gražios rausvos spalvos, bet migracijos ir neršto metu išbąla ir praranda delikatesinį skonį ir vertę. Po neršto lašišos ir šlakiai grįžta į jūrą. Lašiša gali išgyventi iki 8-9 metų amžiaus ir dažniausiai išneršia tik 2-3 kartus. Šlakiai, kaip ir lašišos, taip pat neršia tik kelis kartus. Todėl šiuo migracijos ir neršto laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys siekiant užtikrinti šių žuvų apsaugą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Akcijos „Lašiša-2012“ priemonių planas. Akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą bei išaiškinti gamtosaugos įstatymų pažeidėjus. Akcijos metu bus organizuojami pastovūs budėjimai prie vandens telkinių kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, bus stabdomos ir tikrinamos įtartinos transporto priemonės, per žiniasklaidą informuojama visuomenė apie akcijos rezultatus, nustatytus pažeidėjus. Kauno regiono teritorijoje akcijos metu agentūrai talkins Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė, Kauno policijos komisariato, Kauno žvejų draugijos darbuotojai. Akcijos metu bus fiksuojami pažeidimai ir kitose teisėtvarkos srityse.

Nuo rugsėjo 28 d. įsigalioja griežtesnės baudos už neteisėtą žvejybą

litai

Nuo rugsėjo 28 d.  įsigalios ATPK 87 str. 2 ir 3 d. pakeitimai, pagal kuriuos didinamos numatytos sankcijos:

-Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) bus baudžiamas bauda nuo 400 iki 1000 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

-Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros energijos ir ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžia teisės aktai, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtrauks baudą nuo 200 iki 700 litų  su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

 

 

Prezidentė teiks Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas

dalia

Nors Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Mėgėjiškos žūklės įstatymui, Prezidentė nemano, kad ši tema baigta, ir siūlo įstatymo pataisas, kurios, pasak jos, ištaisytų įstatymo ydas.

"Būdama priversta pagal Konstituciją po veto atmetimo per penkias dienas pasirašyti grąžintą man atgal įstatymą, aš iškart įregistravau pataisas, kuriomis siūlau grąžinti galimybę pensininkams ir paaugliams žvejoti nemokamai, taip pat, kad privačiuose telkiniuose kainos ir įkainiai būtų ne didesni negu valstybiniuose ir kad žmonėms, visiems mums, būtų sugrąžintas prieinamumas prie visų vandens telkinių", - antradienį ryte "Žinių radijui" sakė Prezidentė.
Prieš savaitę Seimas atmetė Prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tuomet siūlė Prezidentės veto nepalaikyti, kadangi, komiteto nuomone, Mėgėjų žvejybos įstatymas sudaro palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastina vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerina žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
"Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi pakankamus institucinius pajėgumus, o valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšos, skiriamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, yra pakankamos, kad užtikrintų natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą", - tvirtinama komiteto išvadoje.
Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas