Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Pinklės aplinkosaugininkams pažeidėjo neišgelbėjo

brk.101

Spalio mėnesio delčia masina ungurius rudeninei migracijai. Pastaruosius metus verslinė migruojančių ungurių žvejyba rudenį yra uždrausta, tačiau tuo puikiai naudojasi brakonieriai, kadangi visos upių ir upelių vietos, kur galima statyti ungurines gaudykles, yra laisvos. Bet tą puikiai žino ir Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai...

 

2012 m. spalio 8 d. apie 9 val.  Indrajos upės žiotyse, Veleikių kaimo (Zarasų r.) gyventojai A. V. ir E. V. 4 bučiais neteisėtai sugavo 8 ungurius ir 1 lydeką. Beeinančius link namų pažeidėjus sulaikė Utenos RAAD GGAI pareigūnai.  Jiems bus skirtos administracinės baudos ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri yra 951,30 Lt.

Sekančią naktį buvo nuspręsta patikrinti Žeimenos upės atkarpą tarp Šakarvos ir Žeimenio ežerų. Čia pareigūnai vos neužlipo ant jiems įrengtų spąstų, signalizuojančių brakonieriams apie upe praplaukiančius ar paupe einančius asmenis. Tai keliasdešimties centimetrų aukštyje pratiestas valas arba kaproninis šniūras, kurio tamsoje pastebėti neįmanoma. Gaudyklės pastatymo vieta buvo apraizgyta iš visų pusių. Tokie dalykai aplinkosaugininkams ne naujiena, todėl  ,,signalizacija“ nesuveikė. Pareigūnai iš karto pagalvojo, kad šis braižas labai primena piliečio A. J. iš Linkmenų seniūnijos (Ignalinos r.) neteisėtos ungurių žvejybos metodus. Šis asmuo Utenos Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų tarpe net pravardę turi - ,,Mezgėjas“. Šį pavasarį buvo sulaikytas su ungurine gaudykle prie upelio ištekančio iš Ūsių ežero. Tada irgi buvo apraizgęs priėjimus šniūrais.

Naujovės mėgėjiškoje žūklėje

vot.taip
Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama mėgėjiška žūklė upių atkarpose, kur rudeniniam nerštui migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai.
Paskutinę dieną, kai dar buvo leidžiama vykdyti šių žuvų limituotą žvejybą, t. y. spalio 15 – ją, Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai organizavo reidą Šventosios upėje ties Kavarsko užtvanka. Reido metu nustatyti 2 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidėjai. Vienas iš jų žvejojo arčiau kaip 100 m nuo užtvankos, o antras buvo sumanęs šios žuvies pasigauti dar paprasčiau – statomu tinklu.
Pažeidėjams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir bus skirtos atitinkamos administracinės baudos. Reikia pasidžiaugti, kad visi kiti patikrinti žvejai mėgėjai turėjo mėgėjiškos žvejybos teisę patvirtinančius dokumentus. Įsigaliojus naujai meškeriotojų bilietų arba meškeriotojų kortelių įsigijimo tvarkai, kai žvejys mėgėjas šiuos leidimus gali įsigyti per ALIS sistemą, jau buvo pradėtas naudoti ir naujas jų patikrinimo būdas – tai mobilus skaneris, kurio pagalba pareigūnai bet kurioje žvejybos vietoje gali patikrinti visą informaciją apie šiuos leidimus, tai yra kam leidimas išduotas, galiojimo laiką, kuriame vandens telkinyje suteikta teisė žvejoti.

Baigėsi lašišų ir šlakių žvejyba

lasisa41Primename, jog nuo spalio 16 d. (imtinai) lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama.

 

 

 

 

 

 

 

 

Eršketų išteklius pavyks atkurti tik padedant žvejams

ersket

„Gamtai turime grąžinti skolą“, – vakar prieš paleidžiant daugiau kaip penkis tūkstančius aštriašnipių eršketų jauniklių į Neries upę sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Jo žodžiais, šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko XX a. viduryje dėl žmogaus kaltės – didėjančios aplinkos taršos, statomų užtvankų, drastiškos dar išlikusių neršiančių eršketų žvejybos.

Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties. Latviai taip pat ketina imtis atkurti eršketų išteklius.

Aiseto ežeras

Aisetas1

Molėtų rajone, visai netoli Saldutiškio, išsidriekęs il­gas, siauras ir vingiuotas Aiseto ežeras. Jo plotas -501 ha, vidutinis gylis - 10,4 m, giliausia vieta - 40 m, kranto linijos ilgis - 41,5 km.

 

Aisetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 5 km į šiaurę nuo Labanoro. Plotas - 501 ha. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis 40 m (rytuose, prie Gatakiemio), vidutinis gylis 10,4 m.

Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8-15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria). Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5°C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea