Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Žvejok žurnalo 2012 Nr.8 anonsas

Zvejok_08-01-mazas

Lapkričio mėnesį žurnale „ŽvejOK“ skaitykite:

 

4 p. Ričardo Adamonio kritiškos mintys apie praėjusį lašišų ir šlakių gaudymo sezoną straipsnyje „Lašišos, emocijos ir išgirtoji tvarka“.

8 p. Vargu ar daug kas žino, kad darganotomis rudens pabaigos naktimis Nemune puikiai kimba sterkai ir lydekos. Apie tai Valdo Jackonio, patyrusio „naktinio“ spiningautojo, rašinys „Geriausias oras – dargana“.

13 p. „Poroloninė žuvelė“ – trumpas pažintinis straipsnelis apie šį Rusijos žvejų mėgstamą masalą.

14 p. Kodėl (ne)verta pirkti žvejybinius drabužius už 4000 Lt?

16 p. Kaip gaudyti ešerius „ultralight“ tipo spiningu tvenkiniuose vėlyvą rudenį ir kokios netradicinės gudrybės padeda įveikti šiuo metų laiku būdingą dryžuočių pasyvumą – patirtimi dalijasi Dalius Rakutis.

20 p. Kas sieja batoną, avižėles ir šapalus? Ogi vėlyvo rudens žūklė plūdine meškere Neries upėje. Apie tai ir – kaip ant kabliuko uždėti batoną, pririšti avižėlę be mazgų – Vyto Barcevičiaus rašinys „Batonas, avižėlės ir šapalai“.

Museliniai trišakiai

k20d5035_2_small

Prieš pradėdamas gvildenti plunksnomis ir kt. medžiagomis puoštų trišakių temą norėčiau atsiprašyti galbūt už kiek netinkamą temos pavadinimą - paprasčiausiai šiai akimirkai nieko geresnio nesugalvojau...

 

Taigi, dar daugiau kaip prieš 15-ą metų spiningaudamas MEPPS sukrėmis pastebėjau, jog sėkmingesnės yra tos kurių trišakiai buvo puošti plunksnomis ar kt. panašia atributika. Šią tendenciją dabar žino praktiškai kiekvienas žvejas, tačiau toli gražu ne kiekviena parduotuvėje pirkta sukrė yra vienodai gera. Daugeliu atveju būtent prastos kokybės trišakis ir pakiša koją kovojant su rimtesniu trofėjumi. Taigi kalbą tęsiant apie MEPPS produkciją - bent jau man asmeniškai gerokai sėkmingesnės sukrės AB ir C, nei DE. Kita vertus pačių MEPPS trišakių kokybė galėtų būti ir geresnė, o paskutiniais metais suprastėjusios pagrindinės ašies vielos kokybė su laiku paverčia sukrę į mažai tinkamą, nes viela linkusi oksiduotis, o tai savo ruožtu gerokai pablogina lapelio sukimasį aplink ašį.

 

Indai jaukams

image001hqy

Kad būtų galima tinkamai paruošti jaukus, būtina turėti tam tikrą komplektą indų. Pagrindiniai žvejybinės įrangos gamintojai siūlo standartinius kibirus jaukų maišymui, kurių talpa yra : 1725 ir 40 ltr. Pats populiariausias  yra 17 ltr. talpos kibiras. Nors šio kibiro pilna talpa siekia 20 ltr. , bet jis yra sugraduotas iki 17 ltr. To priežastis – ankstesnė paruošto jauko kiekio apribojimo reikalavimas plūdininkams (dabar šis apribojimas siekia 20 ltr.). „Septynioliktuke“ galima komfortiškai užmaišyti 1-2 kg jauko.

 

Didesniems jaukų kiekiams žvejai –sportininkai varžybų metu naudoja 40 ltr. talpos kibirus. Beje, varžybų metu šiuos kibirus, apvertus dugnu į viršų , patogu naudoti kaip staliukus. Bet kuriuo atveju kibiras jaukams privalo turėti pakankamai platų dugną.

Voblerių "Rainė" patobulinimas

1

Žvejai mėgstantys ne vien tik tradicinius spiningo masalus - puikiai žino šiuos Vlado Valukonio šedevrus. Dėja didžioji dalis spiningistų arba visai nežino ir nėra bandę šių puikių masalų arba yra matę žvejybos parduotuvėse tačiau nesiryžta jų išbandyti praktikoje - o veltui, nes šie ypatingi vobleriai turi ne vieną pranašumą lyginat su tradiciniais vobleriais. Tiems kas šiuos masalus mato pirmą kartą ir visiškai nieko apie juos nežino - siūlau pasiskaityti www.vivingra.lt internetinėje svetainėje.

 

Šiuo straipsneliu noriu tik pasidalinti keliais pastebėjimais:

1. Dėl savo svorio koncentracijos, mažo dydžio ir puikių aerodinaminių savybių - šie vobleriai skrieja gerokai toliau nei bet kokie kiti vobleriai.

2. Iš principo šie vobleriai dirba priedugnio zonoje (panašiai kaip guminukai), tačiau skirtingai nei įprasti vobleriai, kurie dirbdami "liežūvėlį" būna visuomet nukreipę į dugną, šie vobleriai dirba atvirkščiai, t.y. kablys ir liežuvėlis visada būna nukreiptas aukštyn nuo dugno. Dėl šios priežąsties šie vobleriai turi nemažai panašumų į žolines vartikles ("nezacepliaikas"), todėl daug mažiau įsivelia į įvairius dugne esančius kliuvinius.

Žurnalo Žūklė 2012 spalio Nr.10(56) anonsas

Zukle_10_mazas

2012 m. žurnalo „Žūklė“ spalio mėnesio numeryje skaitykite apie tai, ar tikrai visiems vandens telkinių nuomininkams bus leidžiama verslinė žūklė. Rubrikoje „Spiningas“ rasite išsamų aprašymą, kaip buvo pagauta didžiausia Lietuvoje lašiša, taip pat bus informacijos apie naudojimąsi cikadomis bei daug patarimų žūklaujantiems lydekas: kaip aštriadantes gaudyti vobleriais – lydekų imitacijomis, kaip sugundyti rekordines šios rūšies plėšrūnes gelmėje ir kas lemia spiningautojo sėkmę – masalo spalva ar jo sukeliama vibracija. „Žūklės anatomijos“ skyrelyje skaitytojai susipažins su angliškais svorio bei ilgio matais, perskaitys lyginamąjį straipsnį apie pintą ir monofilamentinį valą, taip pat sužinos apie jaukų įtaką gaudant kuojas rudenį. Rubrika „Žūklės paslaptys“ turėtų sudominti išsamiu straipsniu apie ešerių biologiją ir visus įmanomus jų gaudymo būdus. Taip pat toliau skaitykite apie muselininkų keliones po Sibiro tundrą. Tai ne vienintelis rašinys apie žvejybą svetur – Tomas Būdas papasakos apie karpių gaudymo čempionatą Rumunijoje, Korbu ežere, o Rolandas Baratinskas – apie spiningavimą iš valčių Dniepro deltoje. Kaip visada, žurnale „Žūklė“ rasite ir batimetrinį ežero planą bei trumpą aprašymą apie jį. Šįsyk Jūsų dėmesiui – Asalnai ir Asalnykštis.
Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea