Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Apie galvakablius ir galvutes

1_pav

Ne­su tik­ras, bet ma­nau, jog gal­va­kab­lio pirm­ta­kas yra va­di­na­mo­ji of­se­ti­nė gal­vu­tė. Mū­sų spi­nin­gau­to­jai jo­mis vie­nu me­tu pa­ban­dė ga­na in­ten­sy­viai žve­jo­ti, ta­čiau vėl grį­žo prie įpras­tes­nių gal­va­kab­lių. Gau­džiau ir kar­tais vis dar pa­ban­dau gau­dy­ti of­se­ti­nė­mis gal­vu­tė­mis, bet kaip ir dau­gu­ma spi­nin­gau­to­jų vis dėl­to la­biau lin­kęs žve­jo­ti gal­va­kab­liais. Ko­dėl taip yra, pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti šia­me straips­ny­je.

Kaž­ka­da ra­šiau apie įvai­rias gal­va­kab­lių for­mas. Ka­dan­gi no­rom ne­no­rom ten­ka ap­lan­ky­ti dau­ge­lį Vil­niaus bei Kau­no žūk­lės pre­kių par­duo­tu­vių, ku­rį lai­ką vis nu­si­pirk­da­vau iki tol ne­ma­ty­tų, ne­ban­dy­tų gal­va­kab­lių. Iš­mė­gi­nau juos žūk­lė­je ir, at­vi­rai pa­sa­kius, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad šra­tas yra uni­ver­sa­liau­sia for­ma, tad mū­sų spi­nin­gau­to­jų „links­nia­vi­mas“ dėl kon­ser­va­ty­vu­mo iš tie­sų ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do. Taip, su­tin­ku, kai ku­rios gal­va­kab­lių for­mos tam tik­ro­mis žūk­lės są­ly­go­mis ga­li bū­ti pra­na­šes­nės, ta­čiau tai bus la­bai spe­ci­fi­nis jų pri­tai­ky­mas. Žino­ma, vi­si tie ban­dy­mai ne­nu­ė­jo vel­tui, įga­vau pa­tir­ties, bet ap­su­kęs ra­tą grį­žau prie kla­si­kos. Ta­čiau ir su šra­to for­mos gal­va­kab­liais te­ko pa­eks­pe­ri­men­tuo­ti. Vi­sų pir­ma – su jų spal­vo­mis. Skam­ba tik­riau­siai keis­tai, bet žve­jo­da­mas ul­tra­light ma­sa­lais, t. y. itin mažais gu­mi­nu­kais, ban­džiau įsi­ti­kin­ti, kas yra ge­riau – na­tū­ra­lios švi­no spal­vos gal­va­kab­liai ar da­žy­ti (1 pav.), nes pa­grin­di­nis lai­mi­kis – ešeriai – pa­pras­tai la­bai prie­ka­biai žiū­ri į kiek­vie­ną smul­kme­ną. Vei­kiau­siai įdo­mu, iš kur aš gau­da­vau da­žy­tų gal­va­kab­lių? Šiek tiek ra­dau pirk­ti, ta­čiau ne tiek, kiek man rei­kė­jo. Ki­tus nu­si­la­kuo­da­vau na­gų la­ku (de­rė­tų tep­ti bent du sluoks­nius). Iš kar­to pa­sa­ky­siu, jog sun­kius gal­va­kab­lius la­kuo­ti be­vil­tiš­ka, ka­dan­gi jie ga­li per vie­ną žūk­lę nu­si­dau­žy­ti į ak­me­nis. Tai­gi po ke­le­rių me­tų eks­pe­ri­men­tų nu­spren­džiau, jog bent jau gau­dant eše­rius gal­va­kab­lio spal­va ga­li tu­rė­ti įta­kos ki­bi­mui. Gal­būt tai nė­ra le­mia­mas veiks­nys, ta­čiau pri­de­rin­tas pa­gal gu­mi­nu­ko spal­vą da­ro ma­sa­lą na­tū­ra­les­nį ar­ba at­virkš­čiai – la­bai ryškus, kon­tras­tuo­jan­tis (rau­do­nas, oranžinis, gel­to­nas) su kū­ne­liu ga­li bū­ti pa­pil­do­mas vi­liok­lis. Ta­čiau tai ul­tra­light sub­ti­ly­bės, o apie jas aš ne­pa­sa­ko­siu. Be­je, rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad švi­nas yra pa­kan­ka­mai minkš­ta me­džia­ga, to­dėl ant iš jo pa­ga­min­to gal­va­kab­lio lie­ka plėš­rū­no dan­tų ruoželių. Gau­dant stam­bias žu­vis net­gi įma­no­ma su­pras­ti, ar gu­mi­nu­ką grie­bė ly­de­ka ar ster­kas, nors pats gu­mi­nu­kas ir li­ko ne­pa­lies­tas, pa­ty­rę spi­nin­gau­to­jai dažnai da­ro tei­sin­gas iš­va­das. Ta­čiau jei gal­va­kab­lis bū­tų deng­tas ema­le, o to­kių vis dėl­to pa­si­tai­ko, vi­so šito ne­pa­ma­ty­tu­me.

Vykdant lašišinių žuvų apsaugą pareigūnams tenka rizikuoti

ups

Kiekviena darbo diena Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams yra nenuspėjama. 2012 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų keli ekipažai vykdė reidą Vilniaus mieste skirtą neršiančių lašišinių žuvų apsaugai. Neries upėje, ties Liepynės gyvenviete, Vilniaus miesto gyventojas A. G. neteisėtai sugavo lašišą ir nešė ją paslėpti. Pamatęs aplinkos apsaugos pareigūnus pradėjo bėgti upės link ir metė ją į vandenį, tačiau paslydęs pats įkrito į Neries upę, o su juo ir iš paskos bėgęs aplinkos apsaugos pareigūnas. Ištraukus pažeidėją iš upės, jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

 

Tos pačios dienos vakare Vilniaus miesto teritorijoje, Vokės upėje, kur šiuo metu yra draudžiama žvejyba, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pastebėjo spiningu žvejojantį asmenį, prie kurio bandant privažiuoti, kelią aplinkos apsaugos pareigūnams pastojo neblaivus ir agresyvus brakonieriaus draugas. Šis tyčia kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir negana to bandė apgadinti skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį, o sulaikomas išsitraukė atlenkiamą buitinį peilį. Tačiau greita pareigūnų reakcija ir specialiųjų priemonių – antrankių panaudojimas padėjo sulaikyti agresyviai nusiteikusį asmenį. Tuo metu brakonierius spėjo pabėgti, o jo draugas V. L. iškvietus policijos pareigūnus buvo pristatytas į policijos nuovadą, kur jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir bus skirta bauda nuo 200 iki 400 litų. Be to, V. L. už chuliganišką elgesį dviem paroms buvo uždarytas į areštinę.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

Tomas Būdas: rumunai čempionatui išleido 3 milijonus eurų

V.T.1Lietuvos karpininkų asociacijos vadovas Tomas Būdas karpius žvejoja jau daugiau nei 20 metų ir pastaruoju metu deda daug pastangų, jog Lietuvos žvejai išsiveržtų į pirmaujančiųjų gretas tarp geriausių pasaulio karpininkų. 2012 metais Rumunijoje vykusiame Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė užėmė 9 vietą, tai kol kas aukščiausias pasiektas rezultatas. Tomas Būdas sako, jog lietuviai pamažu perpranta šį netradicinį sportą ir turi galimybių lipti aukščiau.

Esate patyręs karpininkas, nuolat dalyvaujate karpių gaudymo varžybose. Kiek metų Jūsų, kaip karpių gaudytojo, karjerai ir kiek varžybų jūsų sąskaitoje?

Pradžių pradžia 1987 metais, kai pagavau pirmą 6 kg karpį, bet rimtai į šių žuvų žūklę pradėjau žiūrėti tik po aštuonerių metų. Sunku suskaičiuoti kiek tiksliai tų varžybų buvo, iš viso apie 50 Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Rumunijoje). Pirmosios mano varžybos buvo "Kur tu karpi" 1999 metais. Didžiųjų karpių varžybos pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtos 2001 metais Ilgio ežere šalia Druskininkų, žinoma, ir aš ten dalyvavau.

Tame pačiame Ilgio ežere gavau pirmą gyvenime prizą už žūklę, užėmęs pirmą vietą. Na, o po to dažnai užimdavau I-III vietas įvairiose karpių gaudymo varžybose, namuose suskaičiavau apie 15 diplomų.

Meškeriotojus ganys dvi ministerijos

zvejai

Dažnai besikeičiančių žūklės įstatymų ir taisyklių painiojami žvejai patyrė dar vieną smūgį. Seimui priėmus naują Mėgėjų žvejybos įstatymą paaiškėjo, kad jau netrukus meškeriotojams vidaus vandenyse teks žvejoti pagal vienas, o jūroje – pagal kitas taisykles.

„Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip šios tvarkos laikomasi“, – nurodoma šių metų rugsėjį Seimo priimtame Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2211, kuriame išdėstytas naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas, rašo „Lietuvos žinios“.

Praktiškai tai reiškia, kad mėgėjų žūklę Lietuvoje tvarkys ir kontroliuos jau nebe viena Aplinkos ministerija (AM), kaip buvo iki šiol, bet ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Kam šios naujovės reikėjo? Ar meškeriojimas jūroje taip labai skiriasi nuo žvejybos mariose ir ežere, kad nepakanka AM pajėgų tam prižiūrėti ir būtina kita institucija? O gal meškeriotojų Lietuvos jūriniuose vandenyse jau yra tiek daug, kad pareigūnai nespėja jų sukontroliuoti?

Dauguma pokyčių – į gera

seimas

Naujasis įstatymas įsigalios greičiausiai prieš Kalėdas. Dauguma pokyčių – į gera

 

Lietuvos Respublikos Seimas išliko principingas – antrą kartą beveik vienbalsiai nubalsavo už naują mėgėjų žūklę reguliuojantį įstatymą, atmesdamas Prezidentės veto. Prezidentė antrą sykį šio įstatymo nevetavo, taigi naujasis įstatymas įsigalios praėjus trims mėnesiams po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“.

Redakcijos duomenimis, naujasis įstatymas pradės veikti š. m. gruodžio 20 dieną.

Kas gi, priėmus šį įstatymą, keičiasi?

Visų pirma, džiugi žinia tiems, kurie mėgsta žvejoti upėse, – įstatymui įsigaliojus, upės nebebus nuomojamos, todėl visose jose galios bendras valstybinis leidimas – meškeriotojo bilietas, kurį nesunkiai galima įsigyti internetu, „Perlo“ terminaluose ir kitais būdais. Tie, kurie neturi meškeriotojo bilieto, bet turi LMŽD, Merkio klubo ar kitų nuomininkų išduotą ilgalaikį leidimą žvejoti kurioje nors upėje ar jos atkarpoje, galės joje žvejoti be meškeriotojo bilieto, kol pasibaigs jo galiojimo terminas, tačiau ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 d. Vilmantas Graičiūnas, AM Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjas, minėjo, kad ministerijoje bus svarstoma galimybė leisti šiems leidimams galioti ir ilgiau, iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau toks nutarimas šiandien dar nepriimtas.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea