Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Po sausiausio pusmečio

Ketvirtadienis, 13 Gruodis 2012 06:00

Parašė Marcius

Šiandien, pirmąkart po beveik pusės metų pertraukos peržvelgiau savo žvejybinę įrangą: nubraukiau dulkes nuo meškerių dėklų, perkračiau kelias dėžutes su masalais. Tuo viskas ir pasibaigė.

Už lango nelijo, nepūtė žvarbus vėjas ir nesnigo, tad žūklės įrangos tvarkymą neištvėręs iškeičiau į pirmą, nors ir kelių valandų trukmės žūklę. Pusmečio išsiskyrimas su skaidriausią vandenį turinčiais Lietuvos ežerais, nuostabiomis upėmis, žuvingais tvenkiniais padarė savo.

Valtis liko neliesta, didžiumos dėžių su įvairiausiais vobleriais bei guminukais taip pat neėmiau, o ką jau bekalbėti apie plūdinės ir dugninės žūklės rakandus. Paskubomis sugraibiau „mikrikinį“ Graphiteleader kotelį, dėžutę su įvairiausiais galvakabliais ir senais gerais Relax mikroguminukais, kelis pokelius be galo skanių „valgomų“ Keitech ir Reins, ritelę su jau pabalusiu plonyčiu pintu valu ir pirmyn.

Nepraėjus nė pusvalandžiui broviausi per tankius, abipus kanalo sužėlusius krūmus. Lipau per vėjo išverstus medžius ir mintyse bandžiau atgaivinti paskutinės žūklės šiose vietose rezultatus. Praėjusių metų rudenį iš po tankiai sužėlusių lelijų lapų, čia teko išvilioti tikrai gražių dryžuotųjų, papuldavo ir keletas nedidelių lydekaičių, tačiau labiausiai šią vietą vertinu dėl mažo žvejų kiekio. Ir nesvarbu, kad vasarą čia vandens beveik nebelieka, o žiemą ledas dažnai siekia dugną, laimikiai niekada nebūna gausūs, tačiau vienatvė ir ramybė kelių kilometrų atkarpoje garantuota.

Lelijų jau nebesimatė, visos žolės senai sukritę, o vandens lygis pakilęs tiek, kad vietomis tenka braidyti. Tamsus vanduo tylėjo kaip reta. Neišsidavė net visuomet aktyviai besiburiuojantis mailius. Pirmi metimai nedavė jokio rezultato ir tik privertė judėti tolyn. Tyla. Rūko antklodė nenoriai laisvina tamsų vandenį, o jo paviršių drumsčia tik nuo medžių krentantys vandens lašai.

Jautri spiningo viršūnėlė suvirpa nuo menko žuvies prisilietimo, staiga dar vienas ir dar. Žuvies pakirsti nepavyksta ir po dar kelių jautrių kibimų. Keičiu masalą į dvigubai mažesnį ir jam nespėjus net pasiekti dugno pajuntu aname gale pakibusią žuvį. Greitai pamatau tikrai ne eilinį laimikį J, vos 15 gramų sveriantis ešeriukas godžiai prarijo jam siūlomą masalą. Nufotografuoju pirmąją po 6 mėnesių pertraukos sugautą žuvį, pasidžiaugiu ir paleidžiu atgal. Po kelių akimirkų vėl toks pats ešerio brolis pasikabina ant kablio, po jo dar vienas ir dar.

Ilgiau „Rainių“ darželio nebeterorizuoju. Iškritus keliems lietaus lašams, nutariu baigti žūklę. Pirmam kartui pakaks, be to reikia toliau tvarkytis namuose sukrautą žvejybinę įrangą. Reikia ruoštis savaitgaliui – kada pūsime valtis, kabinsime variklius ir žvelgsime į ežero tolius bei echolotų ekranus.

Istorija pagal www.marciusxxxx.blogspot.com

Šaltą naktį žeberklautojai šildėsi alkoholiu

Trečiadienis, 12 Gruodis 2012 20:09

Parašė Urd.am.lt

Brakonieriai1 titas Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Molėtų rajono agentūros pareigūnai bendro reido metu š. m. gruodžio 7 – osios naktį apie 1 valandą Galuonų ežere (Molėtų r.) sulaikė Inturkės sen. gyventojus D. T. ir A. K., kurie pasišviesdami prožektoriumi, pajungtu nuo automobilinio akumuliatoriaus, žeberklu badė žuvis.

Pažeidėjus pareigūnai pastebėjo dar vakare. Po vandeniu judantis šviesos šaltinis buvo matomas gana iš toli. Sekdami valtį aplinkosaugininkai matė, kaip pažeidėjai laikas nuo laiko įplaukę į nendryną darydavo pertraukas. Po šių pertraukų jų kalbos pradėdavo sklisti vis garsiau. Pareigūnai įsitikino, kad sustojus valčiai, joje esantys piliečiai sistemingai šildėsi alkoholiu, o plaukdami, kiekvieną nesėkmingą durį žeberklu, palydėdavo riebiais keiksmažodžiais. Paskutinis sustojimas truko virš valandos, po kurio pažeidėjai pabandė net uždainuoti. Aišku, kad tokiame stovyje nudurti žuvį sunku, todėl juos sulaikius paaiškėjo, kad tokiu būdu sugautos buvo tik dvi lydekos. Neaišku, kiek perdurtų žuvų dar paspruko ir žus. Nuostabą pareigūnams sukėlė ir pažeidėjų valtis – supuvusiais, aplūžusiais bortais, smarkiai leidžianti vandenį. Sveiko proto žmogus tikrai nerizikuotų lipti į tokią valtį, todėl pažeidėjai matyt alkoholį vartojo ne tik dėl šilumo, bet ir dėl drąsos. Iki nelaimės buvo vienas žingsnis.

Už neteisėtą žvejybą draudžiamais įrankiais pagal LR ATPK 87 str. 3 dalį šiems piliečiams bus skirtos administracinės baudos nuo 400 iki 1000 Lt. su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu bei teks atlyginti 111,40 Lt gamtai padarytą žalą.

Straipsnis paruostas pagal: urd.am.lt

Brakonieriai2 titas

Kaip atpažinti plekšnes?

Antradienis, 11 Gruodis 2012 17:34

Parašė Jūrų muziejus

Kaip atpažinti plekšnes - keistokas klausimas, ypač žvejams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta atskirti plekšnes nuo kitų žuvų rūšių. Akivaizdžiai plokščios formos kūnas, akys ir burna persuktos, nugara rusvai dėmėta, o pilvas baltas. Tai galėtų padaryti netgi pirmokas. Tačiau, kaip atpažinti upinę plekšnę nuo jūrinės - tai nelengva net ichtiologams.

Upinė plekšnė Platichthys flesus toleruoja gėlą vandenį, todėl yra dažna Baltijos pajūrio ir Kuršių marių gyventoja. Sutinkama Danės ir Šventosios upių žemupiuose, net Atmatos ir Kuršių marių sankirtoje. Jos galva dviem atvejais iš trijų yra atsukta į kairę pusę, o šoninė linija, kaip ir visa oda, einanti išilgai nugaros yra šiurkšti. Dažniausiai tinklais sugaunama iki 35 cm, o žvejai mėgėjai pagauna 10-15 cm dydžio. Labai vislios ir atsparios užterštumui žuvys. Subręsta 3-4 metų. Neršia kovo -balandžio mėn. vandens masėje 10-40 m gylyje.

Prieš pat nerštą ir jo metu nesimaitina, todėl po neršto būna labai išsekusios ir liesos. Upinės plekšnės yra mėgėjos keliauti. Vaikystėje jos laikosi arti kranto, upių žiotyse, kur gausu smulkaus maisto, o subrendusios keliauja priklausomai nuo sezono. Pavasarį ir vasaros pradžioje, kol vandens temperatūra nesiekia 17 laipsnių C jos laikosi netoli kranto, 3-15m gylyje. Ten smaguriauja neršiančiomis smulkiomis žuvimis (smėliniais grundalais, mažaisiais tobiais, brėtlingiais), jų ikrais, krevetėmis, šoniplaukomis, tačiau vėliau traukia gilyn kur gausu moliuskų. Rudenį, atvėsus vandeniui iki 12-8 C, grįžta arčiau kranto, o žiemą vėl plaukia gilyn.

Skaityti daugiau...

Trumpai apie aprangą

Trečiadienis, 12 Gruodis 2012 15:00

Parašė zvejams.lt

KojnesPirstines tito Visos žvejo aprangos detalės yra svarbios. Liaudies patarlė sako: kojas laikyk šiltai, galvą - šaltai. Turint omenyje žūklę šaltuoju metų laiku, ši patarlė nėra visai teisinga: nei kojos, nei rankos, nei galva šalti neturi, kitaip žūklė virs kankyne, kurios finalas banalus - nuobodi lovos ir vaistų kompanija. Ruošdamiesi žiemai, pagrindinį dėmesį žvejai skiria pagrindiniams aprangos elementams - kombinezonui ir batams. Visa kita (kepurės, kojinės, pirštinės, apatiniai rūbai) - antrinis dalykas. Tiesa, pastaruoju metu šiomis aprangos detalėmis domimasi vis labiau. Žvejai jau suprato, kad žūklės drabužiai šaltuoju metu patys funkcionaliausi, patogiausi, geriausiai apsaugo nuo šalčio ir drėgmės. Pirštinės, pavyzdžiui, turi saugoti žvejo rankas nuo šalčio ir būti tokios, kad žvejys kuo lengviau valdytų žūklės įrankius. Turbūt daug kam teko keiksnoti nepatogias pirštines, kurios sušlampa, į kurias amžinai kimba kabliukas, prišąla ledo gabalėliai. Kad ir kokia gera būtų jūsų avalynė - svarbu kas dedasi bato viduje. Todėl labai svarbu ir geros kojinės, sugeriančios prakaitą ir neleidžiančios sušalti kojai. Vienas iš geriausių sprendimų - neopreninės pirštinės ir neopreninės kojinės. Tai nėra kokia naujiena, tačiau toli gražu ne visi žvejai yra jas išbandę.

Neopreninės pirštinės

Lengvos, šiltos patogios pirštinės, pagamintos iš neperšlampamo neopreno. Jas mūvint gerai "jaučiami" žūklės įrankiai. Paprastai trys pirštinių pirštai turi atlenkiamus gobtuvėlius. Ties labiausiai besilankstančiomis ir intensyviausiai besidėvinčiomis vietomis įsiūta odos, todėl šios pirštinės tarnauja ilgai.

Neoprenines-pirstines tito

Neopreninės kojinės

Idealios kojinės šaltuoju metų laiku. Šilumą izoliuojantį ir vandens nepraleidžiantį korėtą neopreno sluoksnį iš išorės sustiprina elastingas nailonas. Į kojinės vidų įsiūtas vilnos sluoksnis lemia didesnę šilumos izoliaciją, suteikia komfortiškumo jausmą. Ir svarbiausia - su jomis šilta ir jos puikiai sugeria prakaitą, todėl kojos nešąla ir su ne pačios aukščiausios kokybės batais.

Neoprenines-kojnes- tito

zvejams.lt

Ištaisytos įstatymo ydos

Pirmadienis, 10 Gruodis 2012 06:23

Parašė ELTA

burnike1 Seimas antradienį pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisoms, kurios gina visuomenės interesą ir užtikrina šalies žmonių teisę į poilsį ir laisvalaikį gamtoje.

Pataisos sugrąžina teisę vaikams iki 16 m., pensininkams ir neįgaliesiems nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, žvejoti visuose vandens telkiniuose ir užkerta kelią privačių vandens telkinių savininkams reikalauti didesnių mokesčių bei nepagrįstai pelnytis iš žvejybos leidimų.

Fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje, – Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, taip pat galės žvejoti nemokamai.

Įstatymo pataisos nustato maksimalias žūklės leidimų kainas privačiuose vandens telkiniuose, kurios negalės viršyti žvejybos leidimų kainų valstybiniuose telkiniuose.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, mokama 50 litų. Tokiu būdu nuspręsta įstatyme panaikinti galimybę vandens telkinio savininkui pačiam nustatyti mokesčio dydį už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje.