Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Lietuvių sukurtas išmanusis prietaisas žūklei

Šeštadienis, 23 Vasaris 2013 07:01

Parašė technologijos.lt

deeper smart fishfinder Titas Iš „Apple“ gauta licencija, „Amazon“, „Fishing Tackle“ susidomėjimas ir beveik 100 tūkst. pasidalinimų naujiena internete visame pasaulyje. Ši naujiena – lietuvių sukurtas sonaras „Deeper“, leisiantis žvejybos metu reljefą ir žuvis matyti ne echoloto, o mobiliojo telefono ekrane.

Viskas prasidėjo prieš kiek mažiau nei metus, kai sonaro sumanytojai Aurelijus Liubinas ir Rolandas Sereika išvyko į Suomiją praleisti laisvalaikio žvejodami. Suomijoje išsinuomavo meškeres, valtis, echolotus ir kitą žvejybai reikalingą įrangą.

A. Liubinas prisimena, kad sonaro „Deeper“ įkvėpimo šaltiniu tapo žvejus nuvylę echolotai.

„Norėjome žvejoti nuo kranto, nes kai kuriose vietose su valtimis tai daryti buvo patogu, o su echolotais – nepatogu, – pasakoja A. Liubinas. – Dar būdami Suomijoje bandėme siųstis programėles, kurios padėtų sužinoti, koks tądien bus oras, vėjas, mėnulio fazė. Bet vienos patogios programėlės neradome.“

Grįžę į Lietuvą vaikinai pradėjo galvoti apie tai, kaip sukurti sonarą, kurio rodomus signalus galima būtų matyti telefono ekrane. Jie pradėjo techninių galimybių studiją, pervažiavo Lietuvos universitetus ir pasižiūrėjo, kaip dirba mokslininkai Lietuvoje. Pasak A. Liubino, iš pradžių kilo abejonių, ar tokį produktą galima sukurti Lietuvoje.

„Esame stiprūs lazeriuose ar gamyboje, bet plataus vartojimo elektronikos prekių gamyboje lietuviai nėra žinomi, ši pramonė maža“, – sako A. Liubinas.

Galiausiai Puslaidininkių fizikos instituto, Elektroninių sistemų laboratorijos specialistai nustatė, kad tokį prietaisą galima sukurti ir Lietuvoje. Tuomet ir buvo įkurta įmonė „Friday Lab“.

Padėjo visuomenės finansavimas

A. Liubinas prisimena, kad idėja tikėjo ir komandos nariai ir partneriai, tačiau buvo neaišku ar produkto reikia rinkai, trūko lėšų investicijoms. „Friday Lab“ komanda nusprendė idėją paviešinti internete, o pinigų pradinėms investicijoms surinkti visuomenės finansavimo platformų (angl. crowdfunding) pagalba.

„Norėčiau paskatinti Lietuvių startup‘us, kurie turi idėjų, pasinaudoti tokiais partneriais kaip kickstarter.com arba indiegogo.com. Visuomenės finansavimas leidžia ne tik surinkti pinigų, bet ir suprasti, ar produktas reikalingas rinkai“, – ragina A. Liubinas. Naudodamiesi visuomenės finansavimo platformomis „Firday Lab“ savo projektui surinko apie 24 tūkst. dolerių, o žinia apie sonarą internete visame pasaulyje pasidalino 95 tūkst. žmonių. Ją pranešė ir tokie tinklalapiai kaip wired.com ar engadget.com.„Išankstinių užsakymų skaičius ir susidomėjimas parodė, kad reikia nemiegoti – produktas buvo reikalingas, reikėjo paskubėti, kad niekas jo nenukopijuotų“, – prisimena pašnekovas. Vis dėlto, darbas nenuėjo veltui ir parodė, kad tokį sudėtingą projektą galima įgyvendinti ir Lietuvoje.

Domisi visas pasaulis

Tiesa, savo produktą „Friday Lab“ įkūrėjai pirmiausiai ketina siūlyti ne Lietuvos, o didžiosioms pasaulio rinkoms.

„Techninės galimybių studijos paskaičiavimai parodo, kad potencialios rinkos yra ne Lietuvos. Kadangi produktas yra visiška naujovė, save matome didžiausiose rinkose, kaip JAV, Skandinavijos šalys, Kanada, Australija. Be to, iš vartotojų, kurie domisi išankstiniais užsakymais matome, kad mūsų sonarais domisi žmonės iš viso pasaulio, o Lietuvoje turime gal keturis užsakymus. Gal lietuviams toks įrenginys per brangus“, – svarsto pašnekovas.

Per beveik metus nuo idėjos sumanymo jau pavyko sukurti sonarą „Deeper“. Pirmuosius 500 išankstinių užsakovų jis turėtų pasiekti po 4–5 mėnesių. Remiantis jų atsiliepimais bus nuspręsta, ar įrenginį reikia tobulinti, ar jau galima pristatyti visoms užsienio rinkoms.

A. Liubinas džiaugiasi, kad bendrovė gavo licenciją iš „Apple“ – tai, kad produktas sertifikuotas „Apple“ galima bus žymėti ir ant dėžutės, o tai gali suteikti ir papildomos pridėtinės vertės, sudominti „iPhone“ ar „iPad“ gerbėjus.

Pasak A. Liubino, sonaras – ne vienintelis „Friday Lab“ kūrinys. Vaikinai neketina sustoti ir žada toliau pasaulį stebinti naujomis idėjomis.

„Čia tik pirmas mūsų produktas, mes turime ir daugiau idėjų: buityje yra daug prietaisų, kuriuos galima valdyti išmaniuoju telefonu. Be to, kitąmet ruošiamės įgyvendinti ir antrąją „Deeper“ versiją“, – sako A. Liubinas.

deeper smart fishfinder2 Titas

deeper smart fishfinder3 Titas

deeper smart fishfinder4 Titas

Straipsnis pagal technologijos.lt ir buydeeper.com

Stinta (Osmerus eperlanus) 1758m.

Penktadienis, 22 Vasaris 2013 17:01

Parašė Titas

stinta-Titas Stintos kūnas ilgas ir žemas. Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matiniai. Šoninė linija nepilna, joje 4-16 žvynų. Nugarinis pelekas ir uodeginis pelekas pilkšvi, pauodeginis pelekas, pilvo pelekai bespalviai. Galva ilga, apatinis žiomuo atsikišęs. Akys virš žiočių kampų. Žuvis turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivių ir sėslių formų. Jų sugaunama ir Lietuvoje. Praeivės stintos vadinamos didstintėmis. Jų gerai išsivystę dantys. Akies skersmuo mažesnis negu tarpuakio plotis.

Tai pat stintos užauga iki 25 – 30 cm, svoris – iki 80 g. Dažniausiai sugaunamos 2 m., ilgis – iki 14-16 cm, svoris – 25-30 g. Gyvena Baltijoje iki 7-9 m. Subręsta 2 metų, rečiau – 3 m.

Stintos mėgsta gilias vietas ir vandenį gerai prisotintą deguonies. Laikosi paprastai viršutiniuose vandens sluoksniuose, bet temperatūrai krintant ir stipriam vėjui pučiant, nusileidžia gilyn arba ieško užuovėjos arti pakraščių.

Junosios stinots maitinasi vėžiagyviais, o suaugusios dar minta ir dugnine gyvūnija, naikina savo ir kitų žuvų jauniklius, ir ikrus. Neršto metu nesimaitina. Dėl maisto stintos konkuruoja su aukšlėmis ir seliavomis. Bet ežeruose, kur sutinkamos visos šios trys žuvų rūšys, tarp jų konkurencija sušvelnėja, kadangi aukšlės laikosi arti vandens paviršiaus, stintos vengia šiltesnio vandens ir eina gilyn, o seliavos paprastai gyvena daugiau, negu 10 metrų gilumoje.

Labai dažna verslinė žuvis. Turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis.

Stintų priešai yra starkiai, ešeriai, lydekos, vėgėlės, unguriai, vandeniniai paukščiai, ir varnos. Vasaros metu dažnai galima pastebėti, kaip ešeriai persekioja jauniklių stintų būrius.

Neršia Nemuno žemupyje ant žvirgždo, augalų šaknų ar kitokio substrato balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 4-6 °C. Vislumas – 10 – 20 tūkst, ikrelių. Jaunikliai migruoja į jūrą, minta zooplanktonu. o paaugusios žuvys – bentosiniais gyvūnais ir smulkiomis žuvelėmis. Žvejojamos žiemą ir pavasarį. Pastaruoju dešimtmečiu sugaunama po 244- 5850 cnt per metus. Jų ištekliai mažėja dėl upių deltų teršimo ir seklėjimo. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse ir vadinamos stintelėmis. Jų dantys maži. Akies skersmuo didesnis arba lygus tarpuakio pločiui. Kūnas pilkšvai melsvas, beveik permatomas. Yra ekologinių formų, prisitaikiusių gyventi prie skirtingo terminio režimo. Neršto metu stintų susirenka labai dideli būriai.

Stintos greit atstato savo išteklius, todėl jos ir žvejojamos didesniais kiekiais, ypač stintelės, kurios lytiškai subręsta labai anksti. Stintų atžvilgiu žvejams yra žinomi geri ir blogi metai, tai galima paaiškinti tuo, kad jų gyvenimas palyginus su kitomis žuvimis yra trumpas ir jos neršia dažniausiai vieną ir tik retais atvejais keletą kartų gyvenime, todėl veistis nepalankiomis sąlygomis, kuomet išsirita mažas jauniklių kiekis (pvz.: dėl vandens lygio svyravimo nerštavietėse, vėlyvo pavasario ir kitų sąlygų pasikeitimo), jau artimiausiais metais jų sugavimas labai krenta, o esant palankiems veisimosi metams — jų vėl labai greit padaugėja.

Lietuvoje aptinkamos dviejų rūšių stintos: stinetele ir didstintė. Kuršių mariose šios dvi rušys yra tos pačios tik skirtingo amžiaus.

Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Jos dantys silpnai išsivystę. Kūnas yra pilkai mėlynas ir beveik permatomas. Lietuvoje užtinkamos dideliuose ir giliuose ežeruose, tokiuose kaip Baluošas ir Asveja, Kuršių mariose, o pavasarį ir Nemuno žiotyse. Stintelėms tinka daugelis Lietuvos ežerų, tačiau dėl raidos ypatumų dabar stintelių ne visur yra. Jas patartina įveisti ten, kur gyvena starkiai, kadangi pastebėta, jog ten kur yra stintelių jauniklių, ten ypač gerai auga starkių jaunikliai, o kur gausu stintų ir aukšlių – stambesnieji starkiai. Stinteles veisti nesunku, tačiau jų veisimui ypatingas dėmesys neskiriamas.

Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Trijų metų amžiaus didstintės yra apie 15 cm ilgio, šešių metų amžiaus – apie 19cm. Gyvena iki 9 metų amžiaus. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vislumas – nuo 9 000 iki 40 000 ikrelių.

Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. Tinkamiausia žvejoti plūdine. Masalas – maži sliekai, nereidos, žuvies mėsos gabaliukai. Geriausia žvejoti upokšnių intakuose, akmenuotose įlankelėse.

Taip pat labai sėkmingai stinta gaudoma ir žiemą, nuo ledo, giliose vietose, naudojant tam tikras sistemėles. Gaudoma ne tik giliuose ežeruose, tačiau ir Kuršių mariose. Sistemėlės stintoms naudojamos įvairiausios, tačiau visos jos kažkuom panašios: svoris ar blizgė apačiojeir aukščiau 2-3 trumpi pavadėliai su kabliukais ar avižėlėmis. Stintinė sistemėlė būna iki 0,5-4m, ir kiekvienas žvejas ją tobulina savaip, pavyzdžiui: daug diskusijų kyla, ar reikia naudoti florescuojančius masalus, ar naudoti paprastus kabliukus, ar rišti avižėles.

stinta2-Titas

stinta3-Titas

stinta4-Titas

DĖMESIO! Prasidėjo žuvų dūsimas

Ketvirtadienis, 21 Vasaris 2013 17:00

Parašė srd.am.lt

dustazuvys titas Pastebėta, kad jau praėjo daugiau kaip mėnuo nuo pastovios ledo dangos susidarymo, to pasėkoje nepratakiuose, bei sekliuose vandens telkiniuose ėmė dusti žuvys.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros pareigūnams 2013-02-18 atliekant patikrinimą Daunoriškės I-II tvenkinyje nustatytas žuvų kritimo faktas. Deguonies kiekis apie 0. Abiejų tvenkinių bendras plotas apie 15 ha. Tvenkiniai įrengti Platonės upelio baseine ant Dirvenkos upelio. Tvenkinių paviršius padengtas ledu. Vanduo turi sieros vandenilio kvapą.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, bei rajono agentūros prašo visų piliečių informuoti apie tvenkinius, kuriuose pastebėti žuvų dusimo požymiai.

Tvenkinių nuomotojų dėmesiui Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija prašo stebėti vandens telkinių būklę, o esant kritiniam atvejui vykdyti žuvų gelbėjimo darbus.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija, tel. (8 41) 596 420

Straipsnis pagal srd.am.lt

Varžybų Juozo Oleko taurei laimėti rezultatai

Penktadienis, 22 Vasaris 2013 07:00

Parašė kazluruda.info

juozo turnyro-akimirkos Titas Tradiciškai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga, minint vasario šešioliktąją jau penkti metai, Gulioniškės kaime (Kazlų Rūdos savivaldybėje) organizuojama poledinė žūklė Juozo Oleko taurei laimėti. Varžybos rengiamos siekiant populiarinti sportinę žūklę, pasidalinti patirtimi ir nustatyti geriausią žveją bei komandą. Varžybose dalyvavo ne tik Kazlų Rūdos gyventojai, bet ir atvykę svečiai iš kitų regionų. Išankstines paraiškas Almantui Slavinskui pateikė net keturiasdešimt du žvejai. Pagrindiniai šventės organizatoriai Stasio Raštikio kariuomenės mokyklos žvejų klubas ,,Amūras“ negailėjo skanios kareiviškos košės ir karštos žuvienės. Dar tiek žiūrovų, žvejų ir svečių Gulioniškės kaime nebuvo. Iš viso tvenkinyje sugauta 16 kg 160 g žuvies. Po varžybų, pasvėrus laimikį ir suskaičiavus rezultatus, tapo aišku, kad nugalėtoju tapo Juozas Sudeikis. Jis pagavo 1 kg ir 300 g . Antras liko Vilius Jankauskas, trečioji asmeninė taurė atiteko Audriui Abraičiui. Apdovanojimas įteiktas Sauliui Grigauskui pagavusiam mažiausią žuvį ir Egidijui Jankauskui, pagavusiam didžiausią žuvį. Komandinę pirmąją vietą laimėjo ,,A + A” komanda, antroji vieta atiteko ,,Smakui“, trečioji vieta iškeliavo į žvejų komandos ,,Balansyras“ rankas.

Nugalėtojus LR Seimo narys, Krašto apsaugos ministras apdovanojo vardinėmis taurėmis, medaliais, diplomais ir specialiais prizais. Varžybų dalyviai neskubėjo atsisveikinti. Mėgavosi žiemišku oru, puikiai leido laisvalaikį miške. Visi turėjo galimybę nusifotografuoti, pasišnekėti su Krašto apsaugos ministru ir mūsų savivaldybę LR Seime atstovaujančiu, Seimo nariu. Gera nuotaika, puikus oras, gardi kareiviška košė, karšta žuvienė, smagus pabendravimas dalyviams suteikė daug puikių išgyvenimų. Ką patirsi širdimi ir pamatysi akimis ilgam išliks atmintyje.

juozo turnyro-akimirkos2 Titas

juozo turnyro-akimirkos3 Titas

Straipsnis pagal kazluruda.info

Mažos avižėlės

Ketvirtadienis, 21 Vasaris 2013 07:00

Parašė zvejokime.blogspot.com

avizeles tito VAIZDELIS
Poledinės žūklės mėgėjus visada domina, kaip žuvys reaguoja į avižėlę. Internete yra nemažai filmukų, susuktų Rusijos žvejų, kur labai gerai matoma, kaip žuvys žiūri į avižėlę, kaip ją ima, kaip ją spjauna, net kaip „pučia" į avižėlę. Bet, nepaisant to, dažnam žvejui kyla noras ir pačiam pamatyti, kas vyksta po ledu. Todėl mes ir žiūrime pasilenkę j eketes, tarsi norėtume galvą j vandenį įkišti. Ne taip retai galima pamatyti tokį vaizdelį: nors ešeriai ir nekimba, jie yra susirinkę prie eketės, stebi avižėlę. Keičiame avižėlę, imame kitą spalvą, kitos formos avižėlę, bet niekas nesikeičia. Tada imame mažesnę avižėlę, bet vis tiek niekas nesikeičia, nepaisant to, kad siūlome ir kelis atspalvius, ir įvairias formas. Tada renkamės dar mažesnę avižėlę, beveik mikroskopinį masalą, ir ešerys, anksčiau tik žiūrėjęs į tą pusę, kur avižėlė žaidė, staiga agresyviai čiumpa mūsų masalą. Svarbiausia, kad mažytę avižėlę pačiupo ne koks delninis ešeriukas, o neblogas ešerys.

PRIEŠTARAVIMAS TEORIJAI
Lietuvoje yra daug vandens telkinių, kur aukščiau aprašyta situacija esti klasikinė. Literatūroje dažnai rašoma, kad labai mažos avižėlės gelbsti situaciją viduržiemį, tačiau kai kuriuose mūsų vandens telkiniuose - nereikia net viduržiemio - įprastomis sąlygomis žvejojant ešerius laimi tie žvejai, kurie naudoja mažas avižėlės. Taip yra toli gražu ne visuose vandens telkiniuose, bet jei tokia tendencija jau pastebima, paprastai ji galioja be išimčių. Šie pastebėjimai prieštarauja populiariai energetinei teorijai, teigiančiai, kad žuviai geriau praryti didesnį masalą ir gauti daugiau energijos, nei eikvoti energiją čiumpant mažiuką masalą. Tačiau ko verta teorija, žinant elementarius faktus, su kuriais susiduriame žvejodami nuo ledo.
Čia turbūt teisingesnis tvirtinimas, kad neaktyvios žuvys mieliau maitinasi mažesniais kąsneliais, t. y. neaktyvus ešerys greičiau čiups kokią šoniplauką, lervutę, t. y. mažą masalą, kurį lengva pagriebti, nei vaikysis mailių, kurį dar nežinia ar pagaus. Ir taip mąstant jokių prieštaravimų populiariai energetinei teorijai jau nebelieka.

SKIRTINGA SAMPRATA
Avižėlės dydis yra labai svarbu, tą žino visi žvejai, tačiau ne visi žvejai terminą „maža avižėlė" supranta vienodai. Kai ant ledo sutinki žvejų, matai, kaip jie gaudo. Kartais jie užduoda klausimų, kartais tu paklausi ir sužinai, kad tokias avižėles, kurias tu laikai vidutinio dydžio, kiti vadina labai mažomis. Patys, kaip jie sako, naudoja nedideles avižėles, nors, mano supratimu, jos yra labai didelės. Kai nekimba aš visada imu mažesnę avižėlę. Jei pradeda kibti, žvejai klausinėja, bet ne visada tiki, kad tai dėl avižėlės viskas pasikeitė. Kiti įtaria, kad naudoju ne uodo trūklio lervas, o kokį nors kitą masalą, pvz., šoniplaukas, ir todėl man kimba geriau, o jiems prastai. Bet tokie žvejai paprasčiausiai neįvertina, kiek daug gali lemti avižėlės dydis.

MATMENYS IR SĄVOKOS
Kokia avižėlė yra maža? Mikroavižėlės yra tos, kurių skersmuo esti iki 1,5 mm. Mažomis yra vadinamos tos, kurių skersmuo 1,5- 2 mm. Vidutinių avižėlių skersmuo 2-2,5 mm. Stambios avižėlės - didesnės nei 2,5 mm. Bet tai - sportinis požiūris į avižėles, nes sutiksite daug žvejų, kuriems 2 mm avižėlė yra maža, o ne vidutinio dydžio. Ne taip svarbu, kaip pavadinsi, svarbiau - rezultatai.
Pačios mažiausios avižėlės gaminamos iš sunkių metalų, tarp kurių populiariausias yra volframo lydinys. Jos gaminamos įvairių atspalvių, bet jei žvejojate tokiomis avižėlėmis, tikriausiai pastebėjote, kad svarbiausia yra ne atspalvis, o dydis.
Didelės formų įvairovės taip pat nereikia, o dažniausiai jos ir nebūna: lašiukas ir rutuliukas - tai populiariausios formos, ir ei kalbame apie mažiausias avižėles, to užtenka, nes pagrindinį vaidmenį vaidina avižėlės dydis.

avizeles2 tito
ĮRANKIAI
Tačiau norint žvejoti labai mažomis avižėlėmis, reikia turėti tinkamus įrankius. Apie tai, kad reikia naudoti ploniausius valus, net kalbėti nereikia - tai turi būti savaime suprantamas dalykas. Labai svarbus meškerės elementas yra sargelis - ne taip lengva rasti tinkamus sargelius, todėl imami lavsaniniai sargeliai ir ploninami tiek, kad gautume tinkamo minkštumo sargelį. Mažoms avižėlėms turi būti naudojami 30-50 mm ilgio sargeliai, o jų atsilenkimo kampas turi būti 50-70 laipsnių, kad sargelio virpesiai būtų tiksliau perduodami avižėlei.
Labai mažomis avižėlėmis sėkmingai žuvis galima gaudyti iki 3 m gylyje. Nieko baisaus neatsitiks, jei gylis bus 4 m. Didesniame - 5 ar 6 m - gylyje žvejoti kebliau. Tokiais atvejais galima rinktis labai ploną 0,04 mm valą, bet jei gaudome didesnes žuvis, tokio valo naudoti nepatarčiau. Mikroavižėlėmis galima žvejoti ir lėtos tėkmės upėse, tokiose kaip pajūrio Šventojoje, Danėje, kur žiemą nuo ledo gerai kimba ešeriai.

DIDESNĖ AMPLITUDĖ
Su mažų dydžių avižėlėmis žaidžiama taip pat, kaip ir su didesnėmis avižėlėmis. Tačiau jei žvejojame didesniame nei 1,5 m gylyje, virpesių amplitudė turi būti didesnė, nei gaudant didesnėmis avižėlėmis. Taip yra todėl, kad valas niekada nėra tiesus, bet didesnė sunkesnė avižėlė jį ištiesina.
O labai maža avižėlė nesugeba net plono valo ištiesinti, tad jis lieka su įvairiausiais išlinkimais, kurie „gesina" virpesius, todėl virpinti reikia didesne amplitude.
Bet mažiausios avižėlės turi vieną esminį trūkumą - jų sukelti virpesiai yra labai silpni, šios avižėlės nepritraukia žuvų, esančių atokiau, kaip kad didesnės avižėlės. Todėl kai kurie žvejai naudoja vieną triuką: iš pradžių eketėje žvejojama didesne avižėle, o jei ešeriai nekimba, imama meškerėlė su mažesne avižėle, nes manoma, kad didesnė avižėlė privilioja ešerius, jie susidomi masalu, bet nesiryžta jo griebti. Tada ešerių akiratyje pasirodo maža avižėlė ir viskas pasikeičia - ešeriai drąsiai ją griebia.

KITI VARIANTAI
Labai mažos avižėlės praverčia ne tik tada, kai žvejojami ešeriai, bet ir kai gaudomos kuojos ar plakiai. Gaudant kuojas kartais labai pasiteisina lėtas itin mažos avižėlės leidimas ant dugno, net jos nevirpinant. Gaudant plakius mažiausias avižėles verta kabinti tada, kai žuvies negalime pakirsti - labai atsargių kibimų stebime nemažai, tačiau pakirtimai neduoda rezultatų, nes žuvis iš karto spjauna masalą.
Beje, gaudant labai mažomis avižėlėmis nereikia ant kabliuko kabinti didelio masalo. Masalo išvis gali nebūti, o jei jį kabiname, jis turi būti nedidelis - paprastai pakanka vienos uodo trūklio lervos.
Reikia žinoti, kad labai mažos avižėlės nėra visagalės - jei žuvies eketėje nėra, tai ir maža avižėlė nepadės. Bet jei žuvų yra, tik jos neryžtingos, mažiausios avižėlės paprastai pagerina situaciją.
Reikia pasakyti, kad mažiausios avižėlės yra sportininkų avižėlės - jie jomis per varžybas gaudydami ešeriukus ir kuojytes renka taškus. Tačiau šiais laikais tokias avižėles renkasi vis daugiau žvejų, kuriems žūklė - ne sportas, o laisvalaikio praleidimo būdas.