Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Žvejų pinigai – tik žuvų ištekliams saugoti ir gausinti

Trečiadienis, 20 Kovas 2013 15:58

Parašė am.lt

izuvinimas.Moletai Aplinkos ministerija neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusias interpretacijas dėl neva neteisingo lėšų, gautų už žvejybos leidimus, paskirstymo.

„Visos lėšos, gautos už žvejybos leidimus, yra ir bus skiriamos vieninteliam tikslui: žuvų išteklių apsaugai bei gausinimui. Užtikrinu, jog nė vienas litas nenukeliaus kitoms, su šia veikla nesusijusioms, reikmėms“, - teigia aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Jis primena, kad žuvų įveisimui šiais metais Aplinkos ministerija pažadėjo skirti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Pažadas pildomas: 350 tūkst. litų jau paskirti, dar 650 tūkst. litų bus skirta artimiausiu metu.

„Kai kurie Mėgėjų žvejų tarybos atstovai nesuprato, kodėl dalį lėšų skyrėme tarnybiniam transportui. Norėčiau paaiškinti, jog šie pinigai, kuriuos gaus regioninių aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai, bus naudojami išimtinai kovai su brakonieriais. Niekam kitam, jokioms kitoms reikmėms ar poreikiams. Kitaip tariant, tai ne kas kita, o ta pati išteklių apsauga, tik kita jos pusė“, - sako L. Jonauskas.

Viceministro žodžiais, kas jau kas, o žvejai puikiai žino, jog būtent brakonieriai daro bene didžiausią žalą žuvų ištekliams. Norint ją sumažinti, būtina stiprinti kovą su pažeidėjais. Būtent tam ir skirtas finansavimas.

„Galiausiai nesuprastas ir sprendimas skirti lėšų makrofitų tyrimams upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje. Viešumoje tai netgi įvardinta kaip „mistiniai tyrimai“, nors iš tiesų jokios mistikos čia nėra“, - tvirtina L. Jonauskas.

Makrofitai – tai visi žalieji vandens augalai, kurie žydi ir dauginasi sėklomis: nendrės, meldai, viksvos, vandens lelijos ir t. t. Tirti jų būklę įpareigoja ES direktyvos.

„Svarbiausia tai, kad makrofitų būklė yra neatsiejama nuo žuvų išteklių. Ji itin glaudžiai susijusi su žuvų neršto sąlygų, jų mitybos bazės užtikrinimu ir gerinimu, taip pat vandens telkinių aprūpinimu deguonimi, ypač vasaros ir žiemos dusimo metu. Paprastai tariant, kuo geresnė makrofitų būklė, tuo geriau žuvims, todėl ir atliekami jų tyrimai“, - akcentuoja aplinkos viceministras.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 219 1868

2013-03- 20

Žūklautojų pinigai – automobiliams

Trečiadienis, 20 Kovas 2013 08:47

Parašė Audrė Srėbalienė

ziema7 Žvejai niršta. Už leidimą žūklauti jų sumokėti pinigai nepateko ten, kur žadėta, – žuvims įveisti. Užtat iš jų lėšų atseikėta tarnybiniams automobiliams išlaikyti ir kažkokiems makrofitų tyrimams. Kokiems – nežino nė pats aplinkos ministras.

Prieš metus žvejai sulaukė naujovių. Nuo 2012-ųjų kovo 30-osios licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę žvejoti valstybiniuose, niekam neišnuomotuose ežeruose bei upėse, jie įsigyja tik elektroniniu būdu.

Žinodami, kad tvarka keisis ir leidimai brangs, žvejai suskubo iki pernykščio kovo prisipirkti senų leidimų. Mat pernai už metus galiojantį meškeriotojo bilietą jie mokėjo 11 litų, o šiemet nuo kovo 31-osios už jį jau klos 50 litų.

Dėl to, kad leidimai pabrango, žvejai smarkiai nepyko. Jiems daug svarbiau, kad valdininkai laikytųsi duoto pažado: už leidimus surinktus pinigus skirti žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.

Visai pamiršo žuvis?

Tačiau valdžia pasikeitė, tad ir pažadai ištirpo. Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo taryba padalijo 2012 metais sukauptus pinigus.

Tai, ką padarė valdininkai, apstulbino žvejus.

Pirmiausia nė vienas iš jų atstovų nebuvo pakviestas į aplinkos ministro Valentino Mazuronio vadovaujamos tarybos posėdį. Į jį nepateko net pačios ministerijos specialistai. Mat šįmet tarybos sudėtis buvo pakeista, tad joje atsidūrė tik ministerijos viršūnė – trys viceministrai, kancleris, Finansų skyriaus vedėja bei Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė. Maža to, paskirsčius 2,25 mln. litų, numatytų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žuvims įveisti valstybiniuose vandens telkiniuose teko vos 350 tūkst. litų. Net 1,66 mln. litų atrėžta tarnybiniams automobiliams išlaikyti, o likę 138 tūkst. litų atseikėti mistiniams makrofitų tyrimams upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje. Dar 100 tūkst. litų liko rezerve.

Paskirstė paslapčia

Per sausį ir vasarį žvejai mėgėjai už meškeriotojo bilietus kol kas tesumokėjo 300 tūkstančių litų. Tačiau šiuo metu – pats leidimų pirkimo įkarštis. Mat kovo 30-ąją senieji leidimai žvejoti nustos galioję, tad pats laikas juos atnaujinti.

Planuojama, kad šiemet už meškeriotojo bilietus bus sukaupta apie 4 mln. litų. Tačiau pinigus už juos žvejai kloja kaip niekad nenoriai, nes jaučiasi apkvailinti ir apgauti. „Ministerija paskirstė žvejų sumokėtus pinigus, nepakvietusi nė vieno iš mūsų tarybos narių. Net nepranešė, kad tai darys, nors privalėjo taip pasielgti”, – pykčio neslėpė Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Ištekliai seniai netyrinėti

Žvejų įniršį didina ir tai, kad nė vieno lito nebuvo paskirta žuvų ištekliams didžiuosiuose ežeruose ištirti, nors tokių tyrimų seniai verkiant reikia. „Kiek ir kokių žuvų liko didžiuosiuose ežeruose, pastaruosius dešimt metų niekas net nesidomėjo.

Tai padaryti būtina, kad jas veisiant neatsirastų klaidų. Kažkodėl Aplinkos ministerijai tai nė motais”, – niaukėsi A.Kontautas. Tarnybiniam transportui paskirti 1,6 mln. litų taip pat bado žvejams mėgėjams akis. Anot A.Kontauto, gerai bent tai, jei tie pinigai atiteks aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie kontroliuoja ir mėgėjišką, ir verslinę žūklę.

Apie tyrimus nežino net ministras

Valentinas Mazuronis, Aplinkos ministras

„Šiuo metu esame priėmę tik vieną sprendimą: skirti pinigų žuvims įveisti valstybiniuose ežeruose ir upėse. Nei mokslo programoms, nei transportui lėšos dar nėra patvirtintos.

Nė pats nežinau, kokie tie makrofitų tyrimai. Todėl paprašiau, kad man būtų suteikta tiksli informacija apie mokslo tyrimų programas – kam jos reikalingos ir ar išties reikalingos.

Jeigu paaiškės, kad tai naudinga žuvims išsaugoti, ištekliams atkurti, tuomet bus skirta pinigų.

Bet jei tai tebus programos, kad mokslininkai turėtų ką veikti, jei tai tebus burbulas, įsakymo skirti tam pinigų nepasirašysiu.

Tarnybiniam transportui lėšų skyrėme būtent aplinkos inspektoriams. Juk turimų pinigų neužtenka, tad šios lėšos bus išdalytos aplinkos apsaugos departamentams regionuose.”

Lietuvos rytas

Akcija "Lydeka - 2013"

Antradienis, 19 Kovas 2013 07:00

Parašė srd.am.lt

lydeka-vandeny tito Siekiant sustiprinti žuvų išteklių naudojimo kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai šiais metais organizuos tikslines žuvų išteklių apsaugos akcijas.

Nuo šių metų kovo 20 d. iki balandžio 20 d. bus vykdoma akcija „LYDEKA – 2013“. Reidai bus atliekami tiek darbo, tiek nedarbo metu, siekiant apsaugoti neršiančias lydekas.

Prašome prie vykdomos akcijos prisijungti ir žvejybos plotų naudotojus, žvejus mėgėjus ir kitus asmenis. Pastebėjus daromus pažeidimus prašome pranešti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, kuo detaliau nurodant pažeidimo padarymo vietą, asmenis, bei, jei yra, transporto priemonės valstybinius numerius, kad valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai galėtų kuo operatyviau sureaguoti.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija, tel. (8 41) 596 420.

lydeka-vandeny1 tito

lydeka-vandeny2 tito

Straipsnis pagal srd.am.lt

Riteris

Trečiadienis, 20 Kovas 2013 07:00

Parašė jurumuziejus.blogas.lt

riterissss tito Plėšrūnas, kurio kūnas padengtas kietomis skersinėmis kaulinėmis plokštelėmis, nugaros ir pilvo srityje atsilenkiantys aštrūs spygliai, maskuojanti žalsvai pilkšva spalva ir didelės viską aplinkui matančios akys.

Kas yra šis gyvūnas turintis dinozaurišką išvaizdos aprašymą? Visa laimė, kad jo dydis nesiekia net 6 cm. Ir užpulti jis gali tik nedidelę šoniplauką, uodo trūkio lervą, ar ką tik išsiritusią iš ikriuko žuvytę. Gamta pavertė šį gyvūną monstru tik tam, kad jis galėtų apsiginti nuo priešų. Tačiau davė labai kilnų riterišką charakterį.

Gegužės viduryje, kai vandens temperatūra pakyla iki 20 C, prasideda pilies statyba. Tam naudojamos įvairios vandens augalų dalys kurios tarpusavyje suklijuojamos gleivėmis. Pilies šeimininkas pasidabina įspūdinga mėlynai-raudona spalva ir pradeda laukti savo princesės.
Vieną saulėtą ryta ji atvyksta. Ir tuojau pat kviečiama meilės šokiui. Pilyje iškilmingai padedami ikriukai, kuriuos riteris kantriai saugos ir prižiūrės. Beje, vienos princesės jam neužtenka, jis juk riteris. Todėl į svečius kviečiamos dar kelios princesės. Poligamijos priežastis paprasta. Patelė vienu metu gali išneršti tik kelias dešimtis ikriukų, o pilyje vietos dar yra. Beje ikriukai patelės organizme subręsta skirtingu laiku, todėl ji neršto metu aplanko net kelis patinėlius. O vienas patinėlis gali apvaisinti net keleto skirtingų patelių ikriukus. Tai idealus pasikeitimas genetine informacija.

Po geros savaitės ikrų saugojimo, vėdinimo ir vartymo pasirodo mažieji princai. Jie būna labai atsargūs ir bailūs. Išalkę ir išlindę laukan prie mažiausio pavojaus neria atgal, o greta esantis tėvas, užpuolikui atkiša savo riteriškus ginklus. Tačiau po keleto dienų jaunimėlis galutinai apleidžia pilies teritoriją ir susimetęs su kitais bendraamžiais į didelius pulkus išeina į platų pasaulį laimės ieškoti.

Teisybę pasakius ir pilis viso labo tai tik apvalainas namukas. Ir riteris tėra tik trispyglė dyglė. Ir priešų turi daugiau negu draugų ir gyvena labai trumpai, iki 5 metų.

riterissss1 tito

Straipsnis pagal jurumuziejus.blogas.lt

Pavasaris - "Nepavasaris"

Pirmadienis, 18 Kovas 2013 15:14

Parašė Martynas Mikelionis

Kovo vidurys. Vanduo jau turėtų upeliais tekėti į saulės atvertas eketes. Vengiant maudynių - meldų atvašynus reiktų apeiti iš tolo, o sukorėjęs ežerų ir tvenkinių ledas turėtų laikyti tik pačius lengviausius. Žuvys turėtų ruoštis tuoktuvėms ir be atvangos ieškoti gardesnio kąsnelio.

Tačiau šiemet taip nėra. Ežerus vis dar dengia storas ledo šarvas, naktimis dar spaudžia 10 laipsnių šaltukas, o sinoptikai vis pranašauja pūgas.

Ir šiandien ryte, apsilankius šalia vieno nuostabaus Dzūkijos nacionalinio parko ežerėlio, termometro stulpelis buvo nukritęs iki 16,5 laipsnio padalos. Brendant per pripustytą pievą jaučiausi kaip viduržiemį. Ledas dar storas, o jį dengia ir nemažas sniego sluoksnis - tikrai ne pavasaris.

Pirmos 40 ekečių pasirodė besančios tuštutėlės. Nė kuojytės, nė ešeriuko. Sargelį suvirpindavo tik besisukantis vėjo gūsis. Viso to priežastis - deguonies trūkumas. Išgręžus eketę ji iš karto tampa akvariumu pilnu zooplanktono. Tačiau šalia į ežerą įtekančio upelio randame šiek tiek gyvybės - jos nėra daug, tačiau po kelias dešimtis vidutiniokų ešerių iškrapštome.

Vis dar laukiame pavasario - my spring will come.

pvs2