Vertingesni – žuvies patiekalai, tačiau labiau mėgstami – mėsos patiekalai
Sekmadienis, 21 Balandis 2013 14:58
Parašė siaipzvejys
Žuvis nuo seno laikoma labai vertingu produktu. Joje gausu aminorūgščių, omega-3 rūgčių, vitamino A ir D, mikroelementų, nerandamų jokiuose patiekaluose. Taigi sakoma, kad žuvies patiekalai turėtų būti vartojami bent kartą ar du per savaitę. Parduotuvėse gausu žuvies produktų. Galime įsigyti šviežios, rūkytos žuvies, žuvies konservų, pusgaminių. Pastarieji, pavyzdžiui, žuvies piršteliai, savo sudėtyje beveik neturi žuvies, o jei ir turi, tai šie gausiai apvolioti miltuose, džiūvėsėliuose, o ir naudojama malta antrarūšė žuvis, atlikusi nuo žuvies filė gamybos. Tuo tarpu patys sveikiausi žuvies patiekalai – troškinta ir garuose virta žuvis, kuri išlaiko visas maistines savybes. Tokią žuvį paruošti padės receptai, kurių gausu knygose ir internete. Žuviai reikia ir specialių prieskonių – krapų, petražolių, citrinos sulčių – visko, kas natūralu ir tikra.
Žuviai neprilygs mėsos patiekalai, tačiau pasaulyje, o ypač – mūsų šalyje sutiktume daugiau mėsos, ne žuvies gerbėjų. Žinoma, tokia statistika nėra išvesta, tačiau Lietuva nėra toji valstybė, kuri turėtų daug jūros gėrybių, kaip, pavyzdžiui, Prancūzija. Baltijos jūroje daugiausia pagaunama žuvies, ir tai ne visų rūšių – kai kurias jų, pavyzdžiui, lašišą, tuną turime įsivežti iš kitų šalių. Tuo tarpu mėsos galime gauti ne tik prekybos centuose, bet ir turgeliuose, pas ūkininkus, kai kurie žmonės ir patys augina gyvulius. Dėl to mėsos patiekalai jau kelis šimtmečius nesitraukia iš lietuvių kasdienio raciono. Mėsai paruošti pasitelkiami patys įvairiausi receptai – mėsa išrūkoma, vytinama, marinuojama, kepama, verdama ir taip toliau.
Pavasaris - metas kuojoms
Sekmadienis, 21 Balandis 2013 06:44
Parašė traders.lt
Na štai, ponios ir ponai, pagaliau atėjo taip ilgai ir nekantriai lauktas pavėlavęs pavasaris, lauke vis šilčiau, baltų ir jau gan stipriai nusibodusių sniego dėmių jau faktiškai neliko. Nors daugelis upių šiuo metu yra pastebimai patvinusios, na o ant kai kurių didesnių ežerų vis dar laikosi ledas, tačiau jau netrukus galėsime imti į rankas atviram vandens sezonui skirtas meškeres ir skubėti į žvejybą. Pirmosios pavasario žvejybos dažniausiai prasideda nuo kuojų gaudymo, tad šįkart laisvalaikio rubrikoje kaip tik trumpai iš arčiau ir susipažinkime su šia žuvimi.
Bendra informacija apie kuoją
Kuoja – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Gausiai paplitusi beveik visos Eurazijos gėlųjų vandenų žuvis. Kūno ilgis 15 - 25 centimetrai (kartais iki 30 centimetrų), kūno masė 200 - 600 gramų (kartais užauga iki 1,3 kilogramų). Kadangi kuojos yra labai vislios, jos dažniausiai sugaunamos 15 - 25 centimetrų ilgio ir 150 - 400 gramų svorio.
Kūnas iš šonų plokščias. Nugara pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu, šonai sidabrinės spalvos. Akys oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje. Žvynai didoki, nugarinis ir uodeginis pelekai pilki su rusvu atspalviu, krūtininiai gelsvi, pilvo ir analinis oranžiniai. Ryklėdačiai vienaeiliai.
Kuojos Lietuvoje labai dažnos - gyvena ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Šalies vandens telkiniuose ši žuvis sudaro apie 15 - 25 procentų bendro sugaunamo žuvies kiekio, o kai kuriuose ežeruose ir iki 75 procentų. Gyvena būriais seklesnėse vietose ir daug juda ieškodamos maisto. Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni individai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Rudenį, kai vanduo pakraščiais darosi šaltas, kuojos telkiasi gilesnėse vietose ir duobėse.
Kuojos auga gana lėtai, na o lytiškai subręsta 3 - 5 gyvenimo metais. Neršia balandžio, gegužės mėnesiais ant priekrantės augalų 4 - 15 dienų bei gana triukšmingai. Vislumas 4 - 120 tūkstančių ikrelių. Jie apvalūs, lipnūs, skaidrūs, gelsvi, apie 2 mm. Embrionai vystosi iki 10 parų, 80—100 laipsniadienių. Išsiritusios lervos ilgis 5—6 mm. Jaunikliai minta planktoniniais, o suaugusios kuojos bentosiniais organizmais — dumbliais, kirmėlėmis, apsiuvomis, vabzdžių lervomis, moliuskais. Ypač mėgsta dreisenas.
Kuojų žvejybos sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje minimalus leidžiamas sugauti kuojų dydis yra neribojamas, vis dėl to mažesnes žuvis žvejai, kurie rūpinasi gamta ir galvoja apie ateitį, turėtų paleisti atgal į vandens telkinį.
Atkreipiame jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių trečią skyrių, t.y. Mėgėjų žvejybos režimas:
Remiantis šeštuoju punktu, vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.
Remiantis septintuoju punktu, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904; 2012, Nr. 76-3953) (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.
Remiantis aštuntuoju punktu, leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 12.1–12.3 punktuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33–970), įrašytas žuvis.
Kuojų žvejybos ypatumai
Kuojos, kaip minėta, yra labai dažnos mūsų vandenų žuvys, t.y. jos gyvena daugelyje ežerų ir upių, na o žvejojamos jos plūdine arba dugnine. Žinoma, kaip ir kiekvienu atveju, kuojų žvejybos būdą kiekvienas pasirenka pagal savo individualius pomėgius, bei tuo pačiu atsižvelgiant į tai kokiame telkinyje jos bus gaudomos bei kokios tame vandens telkinyje tuo metu yra žvejybos sąlygos. Kuoją ypač nedidelę pagauti gal ir nėra sudėtinga, tačiau norint sugauti didesnį jų kiekį bei stambesnius laimikius, tam reikalingas tinkamas ir rimtas pasiruošimas. Žinoma, tinkamai pasirinkta žvejybos vieta, šiuolaikiški žvejybos įrankiai, jautri plūdė ar dugninės viršūnėlė bei plonas valas ir pavadėlis, nedidelis kabliukas ir tinkamai išdėstyti svareliai ar pasirinkta tinkama šeryklėlė bei tinkamas jaukas ir masalas bei gera oras - tai pagrindiniai sėkmingos pavasarinės kuojų žūklės veiksniai bei atributai.
Kuojas pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra aktyvesnė. Žvejojama duburiuose, prie stačių krantų, prie vandens sūkurių, netoli sraunumų, vietose su grįžtama srove, prie vandeninių augalų, seklesnėse ir gilesnėse vietose su dumblinu dugnu. Ją galima žvejoti įvairiuose vandens sluoksniuose. Kuoja labai mėgsta buriuotis.
Kalbant apie upes, pavasarį kai vanduo yra gan aukštai pakilęs, reikėtų ieškoti upės pagilėjimų su ramesne srove ir kiek stovinčiu vandeniu bei ten kur susidaro grįžtamoji srovė. Įprastai tokios vietos kuojoms yra pačios patraukliausios. Na o kalbant apie ežerus, žinoma reiktų atsižvelgti į tai, kur greičiau sušyla vanduo, tačiau dažniausiai kuojų žvejybai pasirenkamos standartinės vietos.
Kuojų žūklė ankstyvą pavasarį dažnai būna sėkminga ir itin rezultatyvi. Geriausia kuojų žūklės laikas pavasarį yra 2 - 4 savaitės prieš nerštą ir 1 - 2 savaitės po neršto. Kuoja kartais noriau ima vienokį masalą, kartais kitokį, todėl ją žvejojant, reikia turėti įvairių masalų, t.y. tiek uodo trūklio lervų, tiek sliekų, musės lervų, apsiuvų, tešlos, batono, kukurūzų. Tikrai nebijokite paeksperimentuoti su masalu.
Gerus rezultatus duoda kuojų jaukinimas. Pavasarį, kai vanduo dar šaltas, o augalija ir žuvų mitybinė bazė dar skurdoka, vandenyje atsidūręs jaukas, užuot viliojęs, kartais žuvis išbaido. Sunku pasakyti, kas pavasarį nepatinka žuvims: gal tam tikras konkretus jauko kvapas, gal kai kurių komponentų skleidžiamas aromatas ar skonio savybės. Aišku tik tai: viena vertus, negalvojant apie metų laiką, žūklės sąlygas, pavasarį jaukas gali lengvai viską sugadinti, kita vertus, įsigilinus į pavasario žūklės specifiką, įvertinus visus už ir prieš, gerai apgalvojus jauko sudėtį, galima sulaukti puikių rezultatų. Daugiau žuvies tam tikroje žūklės vietoje, solidesnio dydžio laimikiai – tai vis pavasario jaukinimo rezultatai. Rinkdamiesi jauką pasistenkite, kad jo sudėtyje būtų kuo mažiau maistingųjų medžiagų – kad žuvis nepersisotintų. Taip pat nepamirškite labai gerai jį išmaišyti, kad neliktų jokių gumulėlių bei pertrinkite per sietelį.
Kuojų žvejyba yra įdomi. Ši žuvis masalą kartais ima ryžtingai ir staigiai, o kartais taip atsargiai, kad vos galima pastebėti, t.y. dažniausiai taip būna labai ankstyvą pavasarį. Nors kuoja yra beveik visaėdė, tačiau dažniausia kimba kai masalas būna dugne. Pavasarį, prieš nerštą, kuojos yra gana atsargios. Jeigu kuojos liovėsi domėtis masalu, tai dar nereiškia, kad pasitraukė iš žūklės zonos. Dažniausiai kuojos tiesiog persikelia į kitą vandens sluoksnį ir atsiduria kiek aukščiau tos vietos, kur užmetėte masalą. Tokiu atveju pabandykite pakeisti gylį ir labai tikėtina, jog jas vėl rasite.
Tad, vos tik vanduo nusileis, o kai kur jau nusileido, iki žvejybai tinkamo lygio, pirmyn į pavasarinę kuojų žūklę!
Vakar Utenos regiono aplinkosaugininkai, surengę reidą Ignalinos rajone, ilgai stebėjo Svirkų ežerą. Jų kantrybė pasiteisino. Inspektoriai pastebėjo, kad valtimi į ežerą išplaukęs vyriškis pradėjo tikrinti užmestus tinklus.
Sulaikius brakonierių paaiškėjo, kad jis buvo sugavęs 6 lydekas ir 3 šapalus, taip pat salatį ir karšį. Šis pažeidėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams jau pažįstamas. Tai Didžiasalio miestelio gyventojas D.G. Praėjusį pavasarį inspektoriai jį už brakonieriavimą jau buvo sulaikę. Už pakartotinai padarytą tokį pat pažeidimą šiam brakonieriui gali būti skirta iki 1000 Lt administracinė bauda. Už neteisėtai sugautas žuvis jis turės atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri įvertinta 4669 litais. Kaip pajuokavo Utenos RAAD‘o Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Sigitas Latvėnas, lydekai paliepus, brakonierius neteks ne tik beveik 6 tūkst. litų, bet ir valties, kuri, kaip ir tinklai, bus konfiskuota.
Šiuo metu visoje šalyje tęsiasi akcija „Lydeka 2013“, skirta lydekų ištekliams apsaugoti. Aplinkosaugininkai nuolat organizuoja reidus prie vandens telkinių ir juos stebi. Lydekai paliepus, nepasislėps nei vienas brakonierius...
Aplinkos ministerijos informacija, tel. 8~706 63660
2013-04-18
Žeberklautojas gelbėdamas savo kailį, nėrė į ledinį vandenį
Šeštadienis, 20 Balandis 2013 15:27
Parašė am.lt
Pakruojo rajone, sprukdamas nuo aplinkosaugininkų, brakonierius nusimetė rūbus, šoko į tvenkinį, jį perplaukė ir dingo miške.
Reidą Pakruojo rajone trečiadienį surengė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai kartu su kolegomis iš vietinės aplinkos apsaugos agentūros.
Prie Pamūšio miestelio, į Dvariukų tvenkinį įtekančiame kanale, aplinkosaugininkai pastebėjo du vyrus, kurie draudžiamu žvejybos įrankiu - žeberklu - badė žuvis. Sulaikant pažeidėjus vienas iš jų, greitosiomis nusimetęs drabužius, šoko į vandenį, perplaukė tvenkinį ir nuskuodė į mišką.
Kitas pažeidėjas pasekti bendro pavyzdžiu neketino. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vyrui gresia bauda nuo 400 iki 1000 litų, jam taip pat bus pateikta pretenzija dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo: už neteisėtai sugautą lydeką teks pakloti 543 litus.
„Tikiu, kad aplinkosaugininkai ras ir šalto vandens nepabijojusį „plaukiką“ bei jį taip pat privers atsakyti už neteisėtus veiksmus. Nei plaukimo įgūdžiai, nei kitokie veiksmai, kurie kvepia desperacija ar tiesiog kelia juoką, išsisukti nepadės“, - konstatuoja aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Jis primena, jog visiems regioniniams aplinkos apsaugos departamentams liepta gerokai sugriežtinti pažeidimų gyvosios gamtos srityje prevenciją ir kontrolę, skirti ypatingą dėmesį siekiant išsiaiškinti, sulaikyti ir nubausti brakonierius. „Akivaizdu, jog šios pastangos duoda rezultatų. Galiu užtikrinti, kad dėmesys brakonieriams nenuslūgs ir bus nuolatinis“, - teigia L. Jonauskas.
Gyventojai kviečiami nelikti abejingais pastebėjus brakonierius ir apie juos nedelsiant pranešti to regiono, kuriame pamatė pažeidėjus, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnams šiais telefonais:
Alytaus RAAD 8 68676010; 8 68676009; 8 68660931; 8 68659494
Kauno RAAD 8 68603706; 8 62040249; 8 62110660; 8 68619662
2013 m. balandžio 9 d. Utenos AVPK Zarasų rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliai Dainius Bakutis ir Petras Steponėnas, važiuodami tarnybiniu automobiliu Šaltupės gatve, Zarasų mieste, pastebėjo einantį pilietį su maišeliu rankoje, kuriame kažkas judėjo. Kadangi netoli yra Zaraso ežeras, patruliams kilo įtarimas.
Sulaikius pil. G.S. paaiškėjo, kad maišelyje buvo penkios lydekos. Apie sulaikytą pilietį patruliai pranešė Utenos RAAD Zarasų rajono agentūros pareigūnams. Zarasų miesto gyventojas G.S. prisipažino, kad Zaraso ežere palaidynėmis, masalui naudodamas žuveles, sugavo penkias lydekas,. Vadovaujantis „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.10 punktu, tokia žvejyba yra draudžiama nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. Piliečiui G. S. pagal LR ATPK 87 str. 1 d. paskirta 80 Lt administracinė bauda., o už neteisėtai sugautas lydekas pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo – 2715 Lt.
