Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Brakonierių praradimai - valtys, tinklai, venteriai

Š. m. birželio 13 d., apie 23 val. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Vaisinio ežere (Zarasų r.) sulaikė šio rajono Kopūstinės kaimo gyventojus I. S. ir V. S., kurie neteisėtai žvejojo statomu tinklu ir venteriais. Pažeidėjų laimikis – 1 lydeka, 4 lynai, 3 karšiai ir 3 kg karosų.

brakusha4

 Už šį pažeidimą minėtiems piliečiams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai, paimta valtis ir žvejybos įrankiai. Už neteisėtai sugautas žuvis bus pateikta 2161,14 Lt pretenzija dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo. Reikia pažymėti, kad vien Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per paskutinius du 2 mėnesius iš pažeidėjų paėmė ir konfiskavo jau 9 plaukiojimo priemones.

MŽT pirmininko komentaras, dėl leidžiamo sugauti menkių kiekio

Žvejys mėgėjas, Vidas Vilčinskas, iniciavo Peticiją,  kad žvejojant Baltijos jūroje meškere per žūklę pagaunamas žuvies kiekis išvis neturėtų būti limituojamas.

menke6

Vido argumentus ir Peticiją rasite čia.

Mūsų redakcijai atsakė į šiuos argumentus Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistas Giedrius Ladukus. Atsakymą rasite čia.

Atsako Antanas Kontautas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas

„Reikia suvokti, kas tai yra mėgėjiška žvejyba. Jei jau kalbame apie meškeriojimą – tai ne ta žvejyba, kurios tikslas pasigauti kuo daugiau žuvies. Iš tiesų tai yra tam tikra laisvalaikio forma. Žvejų mėgėjų laimikiai visame pasaulyje yra gana sunkiai apskaičiuojami. Bet žvejų yra daug, tad ir jų laimikiai žuvies ištekliams daro visai nemažą įtaką. Todėl ir jų sugavimai praktiškai visame pasaulyje ribojami.

3

Mėgėjiška žūklė vertinama taip: šalyse, kurios yra dar tik besivystančios – žmogus su meškere gaudo žuvį maistui; tose, kurios laikomos jau šiek tiek išsivysčiusiomis – žmogus su meškere leidžia laisvalaikį ir šiek tiek žuvies pasiima maistui; na ir aukščiausio lygmens šalys mėgėjų žvejybą laiko tiesiog viena iš poilsio formų. Jei pažiūrėtumėte, pavyzdžiui, į Airijos lašišų žvejybos taisykles – ten galima žvejoti tik su masalais, kur yra vienas kabliukas ir tas pats kabliukas - be užkarpėlės. Kad žuvies nesužeistų. Tai kuriai šalių grupei priklauso Lietuva? Na, sakykime, kad visai neblogai ekonomiškai gyvenančioms. Tuomet manau, kad tikrai neturėtume galvoti, jog su meškere žmogus išeina „prisiplėšti“ žuvies.

Kadangi esu ir mėgėjų žūklės plėtros tarybos pirmininkas, tai galvoju, kad aš nežinočiau ką daryti su 15 kilogramų žuvies. Na dabar Jūs, po žūklės grįžtat, ką jūs su tiek darysit?

Mano šeimai užtenka vienos kilograminės menkės ir galime pasigaminti labai skanų patiekalą. O kur likusius 14 kilogramų dėt? Tai arba pardavinėji – kas yra verslas, arba dalini už dyką, bet tai irgi savotiškas verslas, nes vis tiek kažką greičiausiai už tai gauni.

Tai ir atsakymas, kodėl ta žvejyba ribojama. Juolab, kad vidaus vandenyse sugavimai dar labiau ribojami – iki 5 kilogramų. Šiuo atveju, 15 kilogramų – pakankamai daug.

Žvejas sako, kad iš menkės išeina tik galva ir uodega? Na, jūs galit pabandyt nusipirkiti menkę neskrostą, nuimti galvą ir tada pasverti. Bus tikrai daugiau, nei 50 proc. pirminio svorio.

Didesniais kiekiais nori gaudyti tie, kurie su laiveliais plaukia į jūrą, tuomet tos išlaidos nemažos.

Tą patį darė (traukė kuo daugiau žuvies, - red. past.) lietuviai Norvegijoje, bet norvegai pamatė, kas darosi, ir taip pat įvedė apribojimus. Ten galima turėti ne daugiau 15 kilogramų žuvies filė. Tai yra kiek daugiau, nei 15 kilogramų pačių žuvų, tačiau pagalvokite, kiek norvegai turi jūros.

Ir jei jus kur nors žvejyboje Norvegijoje sustabdytų, su didesniu kiekiu, laukia labai nemažos baudos“

Kadangi Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas Antanas Kontautas, vengia tiesiogiai atsakyti zvejams.lt redakcijai, tai šis pirmininko komentaras šiuo klausimu paimtas iš grynas.lt . Visą straipsnį rasite čia.

Vido Vilčinsko komentaras į pateiktus Mėgėjiškos žūklės tarybos pirmininko Antano Kontauto argumentus.

Jei, ponas Antanas, gyventų Vilniuje ir žūklėn važiuotų kartą per kelis mėnesius – jis lengvai suvartotų ir 15, ir 40 kg žuvies. Ir pasiliksiu prie savo nuomonės, kad menkės išeiga tesiekia 50 proc. Net jei 60 proc. – ką tai keičia? Jis pateikė vieną žuvies iškepimą kaip sisteminį požiūrį, kurio reikėtų laikytis. Primenu - egzistuojant verslininkų žūklei. O ką man daryti su p. Antano filosofija, jei žuvį noriu valgyti kas antrą dieną ir šeima iš 4 asmenų. O jei dar mamą ir seserį turiu? Tikriausiai mano, kad turiu pirkti pas verslininkus? Tai ir būtų atsakymas kam ponas Antanas dirba, vadovaudamas mėgėjiškos žūklės plėtros tarybai.

Norvegai vidaus pagavimui ir vartojimui neriboja. Suomiai taip pat. Riboja tik eksportą (išvežimą).

Visiškai nutylėtas faktas, kad pagavimus Baltijos jūroje su meškere apribojo tada, kai verslininkai ištraukia daugiau kaip 100 kartų daugiau dar skiriamų verslinei žūklei kvotų neišnaudoja.

Nuteistas įžūlus brakonierius

2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros priimtu sprendimu nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu dėl Žalgirių k. gyventojo R. B. įtariamo nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 286 str.; BK 290 str.; BK 187 str. 1 d. padarymu.  Minėtas pilietis 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnui  atliekant patikrinimą dėl galimo brakonieriavimo  grasino fiziniu susidorojimu bei kirviu išdaužė Vilniaus RAAD priklausančio tarnybinio automobilio „VW Tiguan“ priekinį stiklą.

antrankiai

Už pasipriešinimą, įžeidimą ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens turto sunaikinimą ir sugadinimą 56 metų R. B. skirta 5 MGL (650 litų) dydžio bauda pagal BK 187 str. 1d. ir 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Baudžiamoji byla perduota Ukmergės rajono apylinkės teismui. Prokuroro sprendimas gali būti skundžiamas per  7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos.

Pilietis R. B. taip pat atsakė už neteisėtą žvejybą tinklais. Pagal ATPK 87 str. 2 ir 3 d. jam skirta 1000 litų bauda ir konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai – 8 tinklai.

Lynų žūklė vasara

Atėjus vasaros karščiams, įšyla vandens telkinių įlankėlės, apauga ežerai vandens augalais. Vandens telkiniuose labai gausu natūralaus maisto ir lynų kibimas tampa labai nepastovus ir net kaprizingas. Pačios kibiausios paros valandos tampa, ankstyvas rytas ir vėlyvas vakaras. Dieną masalą ragauja maži lynukai ir labai atsargiai.

Panagrinėkime įvairias oro sąlygas ir kaip suvilioti lynus

Pirma situacija. Karštos dienos, nakties temperatūra apie 20 laipsnių , vanduo įšilęs iki 25 – 28 laipsnių. Lynai pradeda maitintis labai anksti – valandą, pusantros iki švintant ir baigia maitintis apie 5 ryto. Laikosi dažniausiai languose tarp vandens augalijos, kur susikerta žolės ir švarus vanduo, gylyje apie 1,5 metro.

Suspausta

Geriausias tokiu metu masalas – keletas smulkių sliekų, sliekų kuokštas, dvi arba trys musės lervos, rečiau vandens augalų viršūnėlės. Optimalus oras : debesuotas dangus be vėjo arba švarus dangus su lengvu vėjeliu.

Sekantis aktyvesnis, bet labai trumpas kibimas, pusvalandis iki pradeda kilti saulė ir temstant. Tokiu metu galima naudoti ir gyvulinės kilmės jaukus, bet labai nedideliais kiekiais – tai su moliu sumaišytos musės lervos, smulkinti sliekai, vabzdžių lervos. Vienas arba du, vištos kiaušinio dydžio, kamuoliukai – optimaliausia tokio jauko norma.

Žinoma kyla, pas žvejų klausimas, darytis žolėse langą ar ne ? Jeigu telkinyje, tarp žolių, yra neužžėlę langai, tai jokių papildomų langų darytis neverta. Pasikartosiu, bet lynai labai baikštūs ir jie labai atsargūs, jei atsiranda jų vaikščiojimo take nauji landšafto pasikeitimai. Maitindamiesi, jie keliauja, visada tuo pačiu keliu ir jei atsiranda jų kelyje pasikeitimai, jie tokias vietas apeina. Kadangi ir taip aplinkui, jiems maisto pakankamai.

Bet būna situacijų, kai jūs žvejojate be valties, o vandens augalija, mūro siena apjuosusi telkinio krantus.  Norite to ar ne, teks darytis langą ar koridorių.

Seniau, nežinodamas lynų žūklės niuansų, elgdavausi sekančiai: atsiveždavau su savimi grėblį, išsipjaudavau pagalį ir pilnai išvalydavau visą žolę, pasidarydamas sau pusmetrio pločio koridorių. Jaukindavau pasiruoštoje vietoje. Ir rezultatas ... Gerai, jei pavykdavo pagauti vieną arba du apie 100 gramų sveriančius lynukus. Eksperimentuodamas radau sprendimą.

Pirmiausia, labai svarbu, reikia rasti vietą kur daryti langą. Bet koks dugno reljefo pasikeitimas , duobutė, kalniukas – tai ta vieta kuri turėtu jūs sudominti. Todėl pirmiausia teks jums pabraidyti po seklumą ir surasti perspektyvią vietelę. Toliau, neišraukite visų žolių plikai. Išpešiokite žoles ir stenkitės, kiek įmanoma, nepažeisti dugno landšafto. Žolę išpešioti lygiai tiek, kiek reikia, kad užmetant išvengti kliuvinių ir kad masalas gražiai atsigultu ant dugno. Taip pasielgę, išsaugodami dalį augalų, jūs taip pat išsaugosite ir grunto gyventojus, kuriais maitinasi lynai. Dažniausiai lango diametro dydis nuo 1 iki 1,5 metro, priklausomai nuo tame vandens telkinyje sugaunamų lynų dydžio. Taip pat darote, kai reikia pasidaryti vandens augalijoje koridorių.

Viską pasidarius, pagaliau galite pradėti žvejybą. Bet būną ir nepataikymai – žūklės vietą pasidarėte, o kibimo nebuvo ir išvis nebeliko. Tada darykite sekantį langą, o jei reikia ir trečią. Vienu žodžiu, darykite tol, kol nerasite, lynų vaikščiojimo tako. Darbelis ne iš lengvųjų, bet su kaupu jums bus atlyginta, kadangi be lyno, galite tokiame lange sugauti ir trofėjinių karosų, plakių, karšių ar kitokios žuvies.

Antra situacija. Labai karšta vasara. Karščiai. Vandens temperatūra +28 laipsniai. Lynų žūklė vandens telkiniuose darosi ypatingai sunki. Vandenyje labai mažai deguonies. Dabar geriausia žūklės vieta bus, kur įteka upeliukas ir gylis daugiau nei 1,5 metro, bei molingu dugnu. Nuostabu jei radote, įtekanti iš žemės į vandens telkinį šaltinį.

Šaltiniuotas vietas, vandens telkinyje, galima rasti su gylmačiu (dar vadinamu „echolotu“). Skanuojant vandens temperatūrą ir radus vietas, kur vandens temperatūra yra ženkliai žemesnė nei įprastai, būtinai pasižymėkite tokią vietą. Esant tokiems karščiams, dažniausiai tik tokiose vietose, galima sulaukti dažno kibimo.

Trečia situacija. Normaliai šiltas vandens telkinio vanduo plius 20 – 23 laipsnių temperatūros. Pačios optimaliausios sąlygos gaudyti lynus, kurie maitinasi nuo 4 iki 6 valandų ryto ir vakare pusvalandis iki saulė nusileis iki pilno sutemimo.

Geriausias žūklės šalia žolių, kur baigiasi žolių siena ir prasideda telkinio švarus vanduo. Gylis nuo 1 iki 2 metrų. Geriausi masalai – musės lervos, kuokštas sliekų, sumuštiniai. Geriausios oro sąlygos, kai yra debesuota su nedideliu vėju.

Ketvirta situacija. Šaltas oras. Vandens temperatūra žemiau plius 18 laipsnių. Naktys šaltos ir seklumuose vanduo greitai atšąla.

Tokiomis oro sąlygomis, lynai kimba silpnai. Jie išeina iš žolių ir laikosi netoliese dumblėtų ruožų, gylyje nuo 1,5 iki 2,5 metrų. Žūklės laikas šiek tiek stumiasi. Geriausiai kimba ryte nuo 5 iki 8 ryto ir žymiai silpniau vakare nuo 21 iki 23 valandos.

Masalas – kuokštas sliekų, musės lervos, jei turite uodo trūkio lervos (jei yra galimybės jį išsaugoti). Geriausios oro sąlygos – saulėta, švarus dangus su lengvu vėjeliu.

Apibendrinant lynų vasaros žūklės niuansus, reiktu paminėti, kad lynų kibimas vasara yra labai kaprizingas. Tikėtis sėkmės, žvejojant parą, negalima. Labai daug reikia spėti padaryti: įvertinti oro sąlygas, susirasti ir pasiruošti žūklės vietą, susiorientuoti su žūklės taktika. Dvi arba tris paras žvejojant, tai jau pakankamas laikas, kad jūsų žūklė bus sėkminga.

Žvejok žurnalo 2013 Nr.15 anonsas

Birželio mėnesio žurnale „ŽvejOK“ skaitykite:

Zvejok 15-virselis.m

Istorinė pergalė – po pusantrų metų mūsų ežeruose tinklų nebeliks. Ko reikia, kad jų nebeliktų ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje?; Lynų žūklės autoriteto receptas, kaip greičiau pasiekti rezultatų gaudant šias žuvis menkai pažįstamame vandens telkinyje; Suvalkijos Širivinta – ką ten galima pagauti, kaip prisikasti vienadienės lašalo lervų ir kodėl verta paremti Kudirkos Naumiesčio  pasienio užkardą. Angliška klasika – „Stick“ plūdės. „Rapala“ 2013“ -korespondento akimis; Lydekų su museline – į Daniją;  195,2 kilogramų oto traukimas – kaip viskas buvo iš tikrųjų;  Praeitų metų gaudymo fideriu vicečempionas – apie šėryklėles ir jų pasirinkimą; Tęsiame kelionę po Merkį ir jo intakus. Šiame numeryje – Merkio žemupys ir Verseka, Šalčia, Grūda, Ūla ir kt.; Šapalai ir vobleriai; Pažinkime Šiaurės Amerikos žuvis – dryžtieji ešeriai; ichtiologas – ką iš tiesų žinome apie rotanus.

Zvejok 15-virselis

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea