Orai Vilnius

Peticija dėl pagaunamos žuvies kiekio Baltijos jūroje

Mes, žemiau pasirašiusieji  manome, kad žvejojant Baltijos jūroje meškere per žūklę pagaunamas žuvies kiekis išvis neturėtų būti limituojamas. Peticija, kur galite pasirašyti rasite čia.

Jau kuris laikas einantys jūron žvejai susiduriame su absurdiška situacija. Žvejai verslininkai turi daugiau nei keturis tūkstančius tonų menkių sugavimo kvotą per metus ir visa spauda mirga straipsniais, kad jie tos kvotos nesugeba išnaudoti.

Savo nuomonę, šiuo klausimu, parašykite diskusijoje "Menkių žvejybos ribojimai žvejams mėgėjams".

Po straipsnelio (kuris buvo publikuotas zvejams.lt birželio 1 dieną) pasirodymo MŽPT mus kaltina bandymu užsiimti verslu su meškerėlėmis. Konkrečiai Antanas Kontautas. Tikrai labai logiškas jų veiklos pratęsimas, kai verslininkų kvotos yra apie 100 kartų didesnės, nei mūsų visų sugaunamas kiekis. Manau, kad ginu savo teise pagauti logiška ir man priimtina kieki. Jūsų gi pareiga plėsti mėgėjišką žūklę ir rūpintis žuvų išteklių gausa. Tokios veiklos nematau. Mano žuvies laukia visi mano gimines. Ir viso apie 10 šeimų. Dabar gi padarėte, kad jie ne gautų iš manęs nemokamai, o pirktų pas verslininkus. Jie mielai paimtų po 4-5kg, nes einu Jūron gal tik kartą per mėnesį. Ir manau, kad MŽPT savo pareigu neatlieka. Kaip jau rašiau - manau, kad tokią tarybą reikia paleisti.

Aplinkos  apsaugos ministras Kazlauskas, kuris mano nuomone ypatinga kompetencija niekad nepasižymėjo, savo 2009m balandžio 7d  įsakymu Nr. D1-150 (patvirtinusiu mėgėjiškos žūklės taisykles) įtvirtino nuostatą kad vienas žvejys Baltijos Jūroje per vieną žūklę gali sugauti ne daugiau 15 vnt menkių ir ne daugiau 15 kg žuvų.

Vidas jura

Šių metų balandžio 6 dieną mėgėjiškos žūklės taryba (MŽPT) prie aplinkosaugos ministerijos ir kurios pagrindinė funkcija jau deklaruota jos pavadinime svarstė šį klausimą ir vėl, matyt, pamiršo savo pagrindines pareigas ir labiau išgirdo verslininkų godas.  Mes – žvejai mėgėjai verslininkams, matyt  - kaip rakštis. Taigi, MŽPT dėl daugkartinių žvejų mėgėjų prašymų siūlyti atšaukti šią nuostatą svarstė šį klausimą Ir atsisakė pritarti mėgėjų prašymui padidinti leidžiamą sugauti žuvų kiekį.  

Žvejų mėgėjų, einančių jūron vardu bandau dar kartą pateikti argumentus, kodėl menkių kiekis, pagaunamas meškere jūroje neturėtų būti išvis  ribojamas:

  1. Verslininkai neišnaudoja savo menkių sugavimo kvotų.
  2. Žvejai mėgėjai per metus sugauna ne daugiau kaip 50 tonų menkių. Verslininkų kvotos viršija 4tūkstančius tonų. Ne į tą taikinį taikote, mielieji reguliuotojai.
  3. Argumentai, įrodantys mėgėjų sugautus kiekius: Šventosios prieplaukoje telpa ne daugiau 15 laivus atvelkančių priekabų. Realiai ten niekad nebūna daugiau 10, nes toli važiuoti ir smėliu užneštas farvateris. Gadinami sraigtai. Negali išeiti laiveliai su didesne grimzle. Nemirsetoje telpa ne daugiau 10. Karklėje  - ne daugiau 7. Iš uosto niekad neišeina daugiau 15-20 laivelių. Taigi, maksimalus laivelių kiekis iš mūsų pajūrio negali išeiti didesnis nei 50. Realiai jis svyruoja apie 30 mažųjų laivelių išeiginę diena ir apie 10 laivelių darbo diena. Ir čia kalbu apie palankias oro sąlygas. Per metus tokių dienų ne daugiau 15 išeiginių ir  dar apie 20-25 darbo dienų. Jei mažajame  laivelyje vidutiniškai po 2 žmones  - gauname 1800 žvejo dienų per metus. Su žvejais, plaukiančiais didžiaisiais pramoginiais laivais, gausime apie 2000-2500 žvejo dienų per metus. Po 15kg menkių žvejui = 30...40 tonų menkių per metus. Priminsiu, kad verslininkų kvotos viršija 4000 tonų.
  4. Viena išėjimas Jūron vienam žmogui kainuoja apie 100Lt. Kiek kainuoja kelionė iš Vilniaus – kraupu net skaičiuoti. Nuo visų šių sumų mes mokame mokesčius per degalus, žvejybinę įrangą, laivelių techninį aptarnavimą, nakvynes kaimo turizmo sodybose ir t.t. Mokesčių sumos žmogui ir pagautam žuvies kilogramui yra dešimtis ir šimtus kartų didesnės, nei verslininkų sumokami mokesčiai. Jei norite tai riboti – rinksimės Norvegiją, Latviją arbą išvis kitas laisvalaikio formas.
  5. Jūroje pilna nelegalių tinklų ir mėgėjų didesnis kiekis drausmina brakonierius.
  6. Iš 20-25m gylio, kokiame dažniausiai žvejojame, ištrauktą žuvį paleisti nėra jokios prasmės. Ji vis vien nugaišta. Draudimas pagauti daugiau nei 15 menkių reiškia, jog žvejoti galime tik keletą valandų ir turime eiti krantan. Žuvies paleidimas neturi prasmės.
  7. Daugelis mūsų laivelių turime įsirengę naktinės navigacijos žibintus ir norime krantan negrįžti dvi, o kartais ir daugiau dienų. Ir žvejoti. Draudimas skamba “per vieną žūklę...“ Tai reiškia, kad mums atimama teisė žvejoti kelias paras.
  8. Net pačiais kukliausiai paskaičiavimais vienam mėgėjų laiveliui tenka keli šimtai hektarų priekranties teritorijos. Ir jokios įtakos žuvų populiacijai mėgėjų pagaunami kiekiai nedaro ir padaryti negali. Tad kuo grindžiate savo tai mėgstamus draudimus?
  9. Menkės išeiga maksimum 50 proc. Ten yra tik  galva ir uodega.  Tai reiškia, kad net mūsų, mėgėjų giminaičiai yra priversti menkę pirkti pas verslininkus. Taigi, tai tik dar vienas faktas kam MŽPT dirba. Priminsiu, kad mums, mėgėjams palankios oro sąlygos būna maksimum 10-15 dienų per metus.

Man asmeniškai toks įspūdis, kad MŽPT yra tiesiog nekompetentinga ir net neįsivaizduoja, ką galėtų nuveikti savo tiesioginėmis pareigomis – plėsti mėgėjišką žūklę Lietuvoje. Ar nenorėtumėte rūpintis geresnių prieplaukų ir laivelių nusileidimo estakadų įrengimu? O gal vėl teigsite, kad tam nėra pinigų? Jei ir toliau eisite tokiu keliu, kaip lig šiol – tuoj jų bus dar mažiau. Kad įdėtumėte tiek išmonės pinigų paieškai, kiek dabar įdedate savo absurdiškiems draudimas – ir pinigų, manau, greit atsirastų.  Mes, žvejai mėgėjai mielai mokėtume už kokybiškus nusileidimus. Nes dabar laužome laivelius ir rizikuojame gyvybėmis tiesiog pliažuose.  Dar ir poilsiautojams trukdome. Arba ar nenorėtumėte inicijuoti verslininkų kontrolę jūroje? Kaip jau rašiau – ten pilna nelegalių tinklų. Mielai galime tam pasiūlyti savo laivelius. Nieko nekainuos. Tik iniciatyvos reikia, kam ir esate suburti. Arba ar nenorėtumėte daryti žingsnius, kad Mariose neliktų tinklų lašišų migracijos metu, kai mums, mėgėjams, net slieką draudžiama ant kabliuko užkabinti?

Epilogas: Dabar verslininkų kvotų ir mėgėjų apribojimų administravimas iš aplinkosaugos ministerijos perduotas žemės ūkio ministerijai. Visai nenuostabu, kad pastarosios klerkai mažai susigaudo situacijoje. O ir ne jų darbas inicijuoti pakeitimus. Tačiau tai Jūsų darbas, mielieji iš MŽPT. Ir labai pikta ir nenormalu, kad dirbate ne mėgėjams, bet prieš mėgėjus.

Asmenys dalyvavę posėdyje, kurie atstovauja, mums žvejams mėgėjams, kuriame buvo atmestas žvejų mėgėjų prašymas padidinti menkių sugavimo kiekį Baltijos jūroje - Antanas Kontautas – Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas; Algirdas Domarkas – asociacijos „Žuvininkų sąjunga“ prezidentas, Vytautas Ignatavičius – Kauno žvejų draugijos pirmininkas; Ugnius Leimontas – klubo „Flyfishing.lt“ prezidentas; Tomas Virbickas – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas; Egidijus Bukelskis – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas; Tomas Būdas – Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas, Narutis Dzimidas – Lietuvos sportinės žvejybos federacijos prezidentas; Linas Ložys – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas; Saulius Mikalauskas – portalo „Žvejo tribūna“ atstovas; Vytautas Čepukas – Lietuvos povandeninės žūklės asociacijų atstovas, Linas Jonauskas – aplinkos viceministras; Laima Vaitonytė – Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės produktų ir rinkos poskyrio vedėja.

Vidas Vilčinskas

V.Vilcinskas

 

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomonėmis

viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea