Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Naujas NDRP vadovas Vaidas Pavilonis

Šiandien pirmoji diena, kai Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigose pradėjo dirbti rajono politikas Vaidas Pavilonis. Neseniai, gegužės 31 d., įvykusiame konkurse į direktoriaus postą registravosi trys kandidatai: karjeros norėjo siekti Pagėgių savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys, gyvenantis Šilutėje, rusniškis, kaimo turizmo sodybos šeimininkas, rekreacijos specialistas, senovinių kurėnų laivadirbys Simas Knapkis ir jau minėtas politikas V. Pavilonis.

Paklaustas apie tai, kaip sekasi pirmoji darbo diena naujose pareigose, A. Pavilonis nusišypsojo ir atsakė, kad ji iš tiesų ji yra gana keistoka. Neoficialiais duomenimis, trečiadienio rytas Nemuno deltos regioninio parko direktoriui prasidėjo Šilutės teisme dėl pradėtų nagrinėti bylų su pareikštais gyventojų nepasitenkinimais dėl sklypų.

m 42f80d93

Pirmieji įspūdžiai ir tikslai

Vaidas Pavilonis neslėpė džiaugsmo, kad kol kas yra labai patenkintas veikliu kolektyvu, intensyviu darbu. Naujojo direktoriaus laukia užgriuvę administraciniai darbai: patvirtinti pareigybes, sudėlioti akcentus svarbiuose klausimuose.

Štai visai neseniai buvo patvirtinta ir naujojo vadovo veikla. Pasiteiravome apie užmojus ir siekius  „Yra labai svarbūs du dalykai, į kuriuos pirmiausia kreipsime dėmesį. Tai – Aukštumalos pelkės gelbėjimas ir žvejų mėgėjų bei šiukšlių klausimas“, - pasakojo V. Pavilonis.

Pasak Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus, Aukštumalos pelkė – raudoniausiai „deganti“ vieta. Aukštumalės telmologiniame draustinyje ketinama tvenkti kanalus, nes pelkė dideliu greičiu sausėja. Kaip teigė V. Pavilonis, anksčiau natūraliu būdu šį darbą atliko bebrai. Tačiau leidus medžioti šiuos pelkių sanitarus, bebrų populiacija labai išnyko ir iškilo grėsmė Aukštumalos pelkei.

Pasak direktoriaus, jis ketina rašyti prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams dėl to, kad būtų uždrausta šiame draustinyje medžioti bebrus, nes jie – ekologiškiausias ir natūraliausias būdas sustabdyti gamtos katastrofą.

Žvejai ir šiukšlės

Kitas svarbus klausimas, pasak V. Pavilonio, yra žvejai ir aplinka, kurioje jie žvejoja. Naujasis direktorius dar vakar buvo susitikęs su ministrais ir viceministrais bei aptarė klausimus dėl bandymo įteisinti žvejybos taisyklėse punktą „Švarios žvejybos vietos“. Tai būtų labai aktualu Nemuno deltos regioniniame parke besilankantiems žvejams ir jų šeimoms.

Kaip teigė V. Pavilonis, atvažiavę žvejai pirmiausia turėtų skubėti ne meškeres traukti iš kuprinių ar automobilių bagažinių, o susitvarkyti vietą, kurioje ketina žvejoti. Jei ne, tegul ieško kitos vietos. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti dažnai paliekamas prišnerkštas žvejybos vietas ir pažaboti poilsiautojus bei žvejus mėgėjus.

„Aš manau, kad graži aplinka žmogų auklėja“, - pasakojo V. Pavilonis.

Ateityje bus siekiama įrengti specialias vietas su laužavietėmis, suoliukais poilsiautojams ir atvykstantiems žvejams. Pasak V. Pavilonio, bus sutelktas didelis dėmesys sukurti gražią poilsiaviečių infrastruktūrą.

Neatmetė Nemuno deltos regioninio parko direktorius aktyvaus darbo su bendruomene. Regioninio parko teritorijoje, kuri užima apie 29 tūkst. kvadratinių kilometrų, yra nemažai gyventojų. Pasak V. Pavilonio, jis sieks bendradarbiavimo su žmonėmis, diskutuos bendrais klausimais, spręs iškilusias aktualias problemas. Direktorius tikisi, kad jam padės ir seniūnijų seniūnai, galbūt per viešųjų darbų programą bus paskirta darbininkų, kurie padės sutvarkyti Nemuno deltos regioninio parko teritorijas, jas prižiūrėti.

„Nereikia išradinėti dviračio, jis jau išrastas. Bereikia išmokti važiuoti“, - teigė V. Pavilonis. Pasak direktoriaus, reikia žemiškai ir realiai žiūrėti į iškilusias problemas ir po truputį stengtis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Taigi, V. Paviloniui nusimato darbinga vasara. Apie atostogas net nekyla svajonių. Kai visi skubės atostogauti, Nemuno deltos regioninio parko direktorius kibs uoliai į darbus.  

„Nematau, jokių problemų, kai malonus darbas“, - linksmai atsakė V. Pavilonis.

Linkime sėkmės ir kuo greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Pagal Žinios1.lt informaciją

Kam dirba Mėgėjiškos žūklės taryba ?

Užklausus buvusius ir esamus MŽPT tarybos narius dėl Vido Vilčinsko Peticijos, kuria jis siekia, kad žvejojant Baltijos jūroje meškere per žūklę pagaunamas žuvies kiekis išvis neturėtų būti limituojamas, redakcija gavo buvusio MŽPT tarybos nario Albino Daubaro laišką. 

Nežvejoju jūroje, todėl nieko nekalbėsiu apie menkių kvotas mėgėjams ar verslininkams - nekompetentingas.

 Bet  keletas  šiuo metu portale publikuotų straipsnių pažadino prisiminimus apie laikotarpį praleistą MŽPT, šioje, mėgėjiškos žūklės plėtrą  turėjusioje skatinti, visuomeninėje  struktūroje.

daubaras-ir-karpis

O prisiminimai, deja, susiję tik su nusivylimais: chaotiški posėdžiai, kada pirmininkas visiškai nevaldo situacijos, daugelio narių rūpinimasis tik savo meškeriojimo būdo protegavimu, kai kurių ichtiologų, postringaujančių apie verslininkų tinklų naudą vidaus vandenų ekosistemai, demagogija, na ir nepakeičiamasis pirmininkas Antanas Kontautas, kuris vienokiu ar kitokiu būdu , iš kišenės, iš rankovės ar iš skrybelės , vis ištraukiančio argumentų apie (sic!) žvejų mėgėjų besaikį godumą ir (sic!) sunkią verslininkų žvejų  dalią.

Ir net tuo metu, kada Premjeru buvo mėgėjams palankus ponas G. Kirkilas, posėdžio pas jį metu ponas Kontautas bandė "stumti" nuomonę, kad MŽPT yra prieš  visišką verslinės žvejybos uždraudimą.  O  tada juk turėjome istorinį šansą  visiems laikams  uždrausti šitą ekstensyvų ir barbarišką mūsų gamtos turtų  eksploatavimo būdą... 

Taigi, jei ne tokie  šios organizacijos pseudo lyderiai, dabar jau  būtume užmiršę vaizdus, kada žuvis nuo ežerų pakrančių ar ledo vežama sunkvežimiais. Premjeras už verslinės uždraudimą, mėgėjai , atstovaujami  MŽPT - prieš!  Ką gali tokioje situacijoje vyriausybė? Ogi nieko !

Štai čia ir  kyla klausimas ar  mes, meškeriotojai, turime pilnaverčius atstovus  tame MŽPT?  Protestuodamas prieš neveiklumą arba veiklą oponentų naudai prieš keletą metų išėjau iš šios tarybos.

Praėjus keletai metų dirstelėjau į AM svetainėje publikuojamą tuomet paskutinį MŽTP protokolą , ir ką jūs manote?  Ogi vienas iš nutarimų - siūlymas įvesti kažkokius ten apribojimus mėgėjams , kitas - pritarti verslininkų prašymui leisti kažkur kažką išplėsti...

Taigi liūdnos mišios, ponai žvejai mėgėjai.

Buvęs MŽPT narys Albinas Daubaras

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomonėmis

Kodėl geresni iš volframo pagaminti svareliai

Paskutiniu metu džigaujant su spiningu su labai lengvais ir lengvais svoriais, žvejai naudoja svarelius ne iš švino, o iš volframo. Aktyviai naudoja juos ne tik  žvejai sportininkai, kurie siekia pergalių, bet vis labiau pastebime ir pas  žvejų mėgėjų dėžutėse.

volf3

Volframo svareliai, maksimaliai, atitinka savo paskirtį – būti sunkiais. Volframas – pats sunkiausias iš prieinamų metalų. Jis sunkesnis už uraną ir tiek pat sunkus, kaip ir auksas. Gryno volframo tankis 19,3 g/cm3 . Iridijus, platina, osmis dar sunkesnis, bet ar įpirktumėme ...

Volframo lydinys  - labai tvirta medžiaga ir sunkiausiai besilydanti iš visų metalų. Technologijos pagaminti iš volframo gaminius yra skirtingos, bet jos skiriasi nuo kitų metalų kaip plienas, varis ar švinas technologijų. Žūklei naudojamas volframo lydinio tankis siekia 17 – 18,3 g/cm3.

Kad sulyginti, tai švino tankis 11,3 g/cm3 ir gaminiams naudojami šio metalo lydinių tankis apie 10,6 g/cm3.

Svarelio pagaminto iš volframo, kurio svoris 5,1 gramas, diametras, bus lygus, kaip švininio svarelio 3,2 gramų.

volf

Volframo svareliai naudojami, kai švininė galva daug platesnė už silikoninį masalą (guminuką). Pavyzdžiui, dviejų colių (5,08 cm) guminukas nedirbs gerai su  švinine galva „Kulverstuku“ (Čeburaška). Kai vandenyje juda dviejų colių masalas ir 5 gramų švininis svoris, žuvis skiria dviejų kūnu judesį – švino ir masalo. Ir skiria ne tik vizualiai, bet ir jaučia vandens bangą, virpesį, kurį sukelia didelis svoris. Dviejų colių masalui, labiau tiks 4 arba 5 gramų volframo svarelis. Žvejojant su plonais imituojančius sliekus ir smulkiais guminukais rekomenduojama naudoti 2 arba 3 gramų svarelius.

volf1

Pastebėjome, kad kai kada volframo svareliai, masalo darbą padaro kibesnį, lyginant su švininiu. Su švinine galva, jokio kibimo, o su volframo kimba. Net ir tais atvejais, kai švino ir volframo diametrai panašūs.

Tikėtina, kad volframo galva yra „skambesnė“ ir labiau viliojanti starkį ir ešerį. Tai yra susiję su tuo, kad volframas pats iš savęs yra labai tvirtas. Atsitrenkdamas į dugną sukelia specifinį garsą.

zanelis

Dar vienas momentas, kad volframas yra ekologiškas gamtai. Jis ne nuodija vandens ir nepalieka toksinių pėdsakų ant rankų, kaip švinas.

volf2

Ežerai valomi nuo tinklų

Ankstų 2013 m. birželio 15 d. rytą LR AM Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra kartu „SPEARFISHING CLUB RYKLIUKAS“ atstovais susirinko prie Bebrusų ežero. Susirinkimo tikslas - įvykdyti prevencinę paliktų tinklų ir kitų ne mėgėjiškos žvejybos įrankių ištraukimo akciją.  Dalyviai pasiskirstę į komandas išvyko į pasirinktus ežerus. Pirma komanda dirbo Bebrusų ežere, antroji Galuonų ežere. Ežerai pasirinkti atsižvelgiant į tai, jog gaunama pranešimų apie paliktus tinklus ir kitokius draudžiamus įrankius.

akcija

        Susiruošus įrangą buvo pradėti darbai. Galuonų ir Bebrusų ežeruose tinklų buvo ieškoma 4 valtimis bei pasitelkus narų pagalbą. Plaukiojant Galuonų ir Bebrusų ežerų pakrantėse dalyviai nerado nė vieno tinklo ar kokio kito draudžiamo ne mėgėjiškos žvejybos įrankio.

Likus laikui, dalyviai nusprendė patikrinti Gėluoto ir Vašuoko ežerus. Kol viena grupė plaukiojo Gėluoto ežere, kitos grupės atstovai nardė Vašuoko ežere. Vašuoko ežere narai rado 1 senai paliktą tinklą. Apžiūrėjus tinklą nustatyta, kad jis skylėtas, praradęs tvirtumą. Tinkle nebuvo papuolusių žuvų ar vėžių. Molėtų rajono agentūra surašė radinio aktą. Tinklas pripažintas atliekomis ir bus sunaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasibaigus akcijai  komandos aptarė ir apibendrino akcijos rezultatus. Rezultatai maloniai nustebino tiek Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros pareigūnus tiek ir dalyvius, kadangi galima daryti išvadą, jog neteisėtos žvejybos atvejų šiuose ežeruose ženkliai mažėja.

Utenos RAAD  Molėtų rajono agentūra dėkoja „SPEARFISHING  CLUB RYKLIUKAS“ atstovams iniciavus tokią akciją ir tikisi tolimesnio bendradarbiavimo gamtosaugos srityje.

tinklas4

Du Skuodiškiai turės ženkliai pakratyti piniginę

2013 m. birželio 13 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad Kubiliškės tvenkinyje (Skuodo rajonas) žvejybai gali būti naudojami tinklai. Reido metu, apie 17 val. 30 min., pareigūnai sulaikė du Skuodo miesto gyventojus R. J. ir R. B., kurie dviračiais atvyko išsitraukti iš ryto į tvenkinį pastatytų tinklų. Nors pažeidėjai kaltę neigė, bet agentūros pareigūnų užfiksuota vaizdinė medžiaga privertė juos pripažinti padarius pažeidimą.

tinklas4

Neleistinu būdu piliečiai buvo sugavę 3 lynus ir 1 karosą. Iš pažeidėjų konfiskuotas vienas tinklaitis ir neteisėtai pagauta žuvis. Jiems bus skirtos ATPK numatytos administracinės baudos nuo 400 Lt iki 1000 Lt bei teks atlyginti gyvūnijai padarytą žalą, siekiančią 658,11 Lt.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea