Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Patikslintos mėgėjiškos žūklės taisyklės

Sekmadienis, 22 Rugsėjis 2013 11:56
Parašė am.lt
Spausdinti PDF

Patikslintos mėgėjiškos žūklės taisyklės naujais apribojimais ...

Aplinkos ministras patikslino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir padidino draudžiamų žvejybos būdų skaičių. Šis pakeitimas padarytas todėl, kad dar pasitaiko atvejų, kai žvejai mėgėjai naudoja kelis kartus daugiau žvejybos įrankių, dažniausiai skritulių, nei leidžiama, žvejoja rezervatuose ar kitose mėgėjų žvejybai draudžiamose vietose, gaudo žuvis, kurių tuo metu negalima žvejoti, užsiima povandenine žūkle naktį upėse ir kituose vandens telkiniuose, kur tokia žūklė neleidžiama. Nors taip žvejojant žuvų ištekliams dažnai padaroma net daugiau žalos, nei žvejojant tinklu, administracinė bauda už išvardytus grubius pažeidimus yra penkiskart mažesnė negu už žvejybą tinkliniais įrankiais.

IMGP0446

Kaip sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, patikslintos taisyklės nustato, kad už povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu ar vandens telkiniuose, kuriuose tokia žūklė neleidžiama, žuvų šaudymą povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, naudojant platesnį, nei leidžiama, strėlės antgalį, taip pat už žvejybą du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių ar žvejybą draudžiamose vietose, žuvų, kurių žvejyba apskritai uždrausta ar tuo metu uždrausta, gaudymą bus baudžiama kaip už žvejybą draudžiamu būdu. Už tai gali būti skiriama administracinė bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Iki šiol už tokius pažeidimus buvo galima skirti įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be jo.

Patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės taip pat nustato, kad Šventojoje nuo tilto kelyje Kavarskas-Kurkliai iki Kavarsko užtvankos žvejoti draudžiama ištisus metus.

Visuomenės informavimo skyrius

2013-09-17

Lašišų ir šlakių žūklės vietos

Antradienis, 17 Rugsėjis 2013 05:27
Parašė am.lt
Spausdinti PDF

Vandens telkiniai, į kuriuos suteikiama teisė limituotai lašišų ir šlakių žvejybai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d.

lasisa3

Nr. Vandens telkinys Žvejybos vietos

Žvejo mėgėjo

kortelių kiekis

 
1. Nemunas nuo Atmatos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos  neribojamas 
2. Neris visa Lietuvos teritorijoje esanti upė  neribojamas 
3. Žeimena nuo žiočių iki Lakajos žiočių  150 
4. Vilnia nuo žočių iki Rokantiškių užtvankos  150 
5. Šventoji nuo žiočių iki tilto kelyje Kavarskas - Kurkliai ir nuo Kavarsko užtvankos iki Virintos žiočių  neribojamas 
6. Siesartis nuo žiočių iki Želvos - Balnininkų tilto  150 
7. Širvinta nuo žiočių iki Liukonių tilto  300 
8. Dubysa nuo žočių iki Lyduvėnų tilto  300 
9. Jūra nuo žiočių iki Tauragės užtvankos  neribojamas 
10. Minija nuo Lankupių iki Salanto žiočių  neribojamas 
11. Veiviržas nuo žočių iki kelio Veiviržėnai - Švėkšna tilto  300 
12. Akmena - Danė nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos  150 
13. Šventoji (pajūrio) nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos  300 

Kaip išsirinkti gylmatį ?

Penktadienis, 06 Rugsėjis 2013 05:15
Parašė siaipzvejys
Spausdinti PDF

Gylmačio (echoloto) veikimo principas - prietaisas  kruopščiai skenuoja  upės arba jūros dugno reljefą, ir priima atgal grįžtantį signalą atsimušusį nuo dugno, žuvų ar kitų objektų esančių po vandeniu.

Kas yra svarbiausia renkantis gylmatį arba dar liaudyje vadinamą echolotą

Iš milžiniško pasirinkimo, kurį mums siūlo įvairiausi gamintojai, mums žvejams dažnai būna, kad labai sunku išsirinkti kurį iš modelių nusipirkti. Todėl akcentuosime tik pačius pagrindinius dalykus į ką reikia atkreipti renkantis įrenginį skirtą žuvies paieškai.

6

Darbo principas

Ši technologija pagrįsta garso bangomis. Sistema geba nustatyti struktūra, sandarą ir gylį po davikliu tam tikru laipsnių kampu. Daviklis siunčia garso bangą ir nustato atstumą paskaičiuodamas laiką nuo bangos paleidimo iki grįžimo. Grįžtantis signalas padeda "matyti", kas dedasi vandenyje. Procesorius įrengimo apdoroję informaciją ir ją pateikia mums patogiai ekrane. Praktiškai ekrano rezoliucija neturėtų būti mažesnė nei 160 pikselių, normaliai ir pakankamai 300 – 320 pikselių. Gylmatis siųsdamas ir atgal priimdamas signalą apskaičiuoja signalo kelią (greitį)  iki kliūties. Signalo sklidimo greitis po vandeniu yra vienodas 1440 m/s, dėl šios priežasties prietaisas sugeba pakankamai tiksliai apskaičiuoti vandens gylį, dugno reljefą ir plaukiojančio objekto dydį, greitį. Dabartiniai gylmačiai puikiai dirba valčiai judant greičiu nuo 10 iki 80 km per valandą.

Gylmačiai, priklausomai nuo naudojamų daviklių, būna vieno, dviejų, trijų, keturių ir šešių spindulių, arba 3D. Šerdis daviklių – dirbtinis kristalas iš švino ir cirkonio junginio arba bario ir titano junginio. Geometriniai kristalo dydžiai apsprendžia darbinį dažnį ir aprėpties kampą.

Pagrindiniai parametrai, į ką reikia atkreipti dėmesį nepriklausomai kiek gylmatis turi spindulių – maksimali ir vidutinė galia, keitiklio spindulių dažnis, aprėpties kampas.

Gylmačio (echoloto) galingumas - turi įtakos prietaiso veikimui giliuose vandenyse, skenavimo kokybei realiu laiku. Nemaišykite su elektros galia vatais.

Keitiklio spindulių dažnis. Dabartiniuose įrenginiuose naudojami artimi 50kHz ir 200 kHz. 50kHz dažnis naudojamas jūroje ar priekrantėse, kur reikia didelio kampo aprėpties ir yra dideli gyliai. Trūkumas blogai atspindi objektus, labai reaguoja į trukdžius.  200 kHz geriausiai dirba mažuose gyliuose,net plaukiant dideliais greičiais, mažai jautrus trukdžiams.

Kas bendro

Praktiškai visi dabar gaminami gylmačiai, leidžia nustatyti realiu momentu gylį, parodo dugno reljefą, taip pat rodo ar yra žuvies, kokiame gylyje yra žuvis ir apytikriai žuvies dydį. Įrengimas dažniausiai leidžia žvejui išsididinti dominantį vandens ruožą detaliai peržiūrai. Daugelis modelių parodo dugno pagrindo struktūrą (tankį), tiksliau kiek dugnas atspindi signalą.

Skirtumai

Paprasti ir nebrangūs modeliai gylmačių (echolotų) turi vieną skenuojantį spindulį. Spindulio plotis, kaip taisyklė, yra diapazone nuo 9 iki 24 laipsnių. Paprasta tokių įrenginių konstrukcija, nenumato jokių papildomų funkcijų. Tokių modelių užtenka jei reikia surasti telkinyje duobes, gylio perkritimus, sienas ir peržiūrėti dugno reljefą. Jie parodo duomenys kur jau jūs praplaukėte. Su tokiais gylmačiai ieškoti žuvies neefektyvu, kadangi spindulio veikimo plotas yra per menkas. Pavyzdžiui, spindulio plotis 10 metrų gylyje, 9 laipsnių gylmačio sudaro 1,6 metro, o 24 laispnių – 4,3 metro.

Brangesni modeliai gylmačių (echolotų) turi savyje du ir trys skenuojančius spindulius. Suminis skenavimo kampas visų spindulių tokiuose įrenginiuose sudaro nuo 45 iki 90 laipsnių. Tame pačiame gylyje 10 metrų, su įrenginių, kurio spindulio plotis 45 laipsniai – 8,5 metro ir 90 laipsnių – jau 20 metrų. Šie gylmačiai, dažniausiai, turi savyje galimybę prijungti papildomus daviklius: šoninio skenavimo, temperatūros ir greičio.

Papildomi davikliai leidžia matyti vandens paviršių iki 50 metrų atstumu nuo valties šonų ir žinoti plaukimo greitį, bei nuplauktą atstumą per tam tikrą laiką. Vieni iš brangiausių gylmačių yra trijų skenuojančių spindulių. Jie nežymiai skiriasi techninėmis savybėmis nuo dviejų spindulių, bet geriau, švariau ir tiksliau parodo povandeninius objektus, dugno reljefą. Jie pateikia trimatį paveiksliuką. Su jais galima nustatyti kiek nutolusi nuo kurio šono (dešinio ar kairio) žuvis. Į komplektaciją šių gylmačių dažniausiai įeina greičio ir temperatūros davikliai. Šie įrenginiai turi pagerintus skysto kristalo ir didesnio dydžio ekranus.

Išvados

Gylmačio (echoloto) galingumas - turi įtakos prietaiso veikimui giliuose vandenyse, skenavimo kokybei realiu laiku. Nemaišykite su elektros galia vatais.

Spindulių kiekis ir spindulio plotis - turi įtakos skenuojamo ploto dydžiui, tiksliam objektų vietos nustatymui po vandeniu. Spindulių gali būti vienas, du, trys, keturi ar net šeši.

Išmatavimai ir ekrano darbo režimas - kuo didesnis ekranas tuo geresnė vaizdo kokybė - geriau matomas dugno reljefas ir kiti objektai po vandeniu. Vaizdo sudarymo taškų skaičius, nuo jų kiekio priklauso vaizdo kokybė. Svarbu ekrano vaizdo kokybė saulės šviesoje.  Didesnis ekranas lemia gylmačio didesnį svorį ir trumpesnį maitinimo šaltinio tarnavimo laiką.

Tvirtinimas ir komplektacija - tvirtinimo universalumas svarbu jeigu norite gylmačio naudoti skirtinguose valtyse, greito nuėmimo funkcija. Papildomi ploto davikliai ir t.t.

Naudojimas žiema - svarbu ekrano galimybė veikti esant minusiniai temperatūrai. Laidų atsparumas šalčiui, kad nelūžinėtų. Svoris, kuo lengvesnis gylmatis.

Naudojimas nuo kranto - naudojant nuo kranto skenavimo daviklis yra įmetamas į vandenį ir informacija į gylmatį perduodama radijo signalu. Svarbu signalo perdavimo atstumas, gebėjimas skenuoti vandens sluoksnį esant bangavimui ir traukiant daviklį į krantą.

Kaina - dažnai galvojama, kad kuo brangesnis tuo geresnis. Tačiau paprastai žvejybai - nelabai giliuose vandenyse pakaks ir nebrangaus gylmačio.

Paruošta pagal Lietuvos ir užsienio spaudos informaciją

Ką turi žinoti žvejai rudenį ...

Sekmadienis, 15 Rugsėjis 2013 12:21
Parašė am.lt
Spausdinti PDF

Visą mėnesį – nuo rugsėjo 16-osios iki spalio 15 d. – pagrindiniuose lašišų ir šlakių migracijos keliuose ir nerštavietėse bus leidžiama žvejoti tik įsigijus žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Turintieji teisę žvejoti nemokamai žuvis galės gaudyti tik tais įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriosioms ir lašišinėms žuvims, o jeigu atsitiktinai užkibs lašiša ar šlakis, privalės nedelsdami šią žuvį paleisti.

IMGP0467

Kaip sakė Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, žvejoti lašišas ir šlakius leidžiama tik šviesiu paros metu – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Draudžiama žvejoti arčiau kaip 100 m žemiau užtvankų ir žuvitakių. Tose upių vietose, kurios nėra nustatytos kaip lašišų ir šlakių migracijos ir neršto vietos, galima žvejoti visais mėgėjų žvejybos įrankiais ir masalais, tačiau užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti.

Nuo šių metų lašišas ir šlakius, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, galima gaudyti ir Nemune. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys ir asmenys, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelių, Nemune gali žvejoti kitas žuvis, laikydamiesi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų.

Žvejo mėgėjo kortelės išduodamos vienai dienai vienam iš upių ruožų. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį. Žvejo mėgėjo kortelę galima įsigyti naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) arba loterijos „Perlas“ terminaluose. Kadangi šiuose terminaluose paslauga pradėta teikti tik nuo rugsėjo 5 d., gali pasitaikyti, kad kai kurios terminalų kasininkės dar nežino apie žvejo mėgėjo kortelių išdavimą, todėl, norėdami išvengti nesusipratimų, žvejai turėtų pasakyti paslaugos kodą – 105444.

Vardą ir pavardę į žvejo mėgėjo kortelę, įsigytą „Perlo“ terminale, žvejas turi įsirašyti pats, prieš pradėdamas žvejybą. Žvejo mėgėjo kortelė, kurioje neįrašytas žvejo vardas ir pavardė, nesuteikia teisės žvejoti.

Viena iš naujovių šiais metais yra tai, kad žvejo mėgėjo kortelę (net ir elektroninę) privaloma turėti žvejybos vietoje. Sugavus lašišą ar šlakį, ne vėliau kaip per 5 minutes reikia nuplėšti nurodytą šios kortelės dalį. Nuplėšta kortelė teisės žvejoti nesuteikia. Sugavus lašišą ar šlakį, per 10 dienų privaloma elektroniniu paštu arba faksu (5) 2662 707 pateikti ataskaitą. Ataskaitos forma yra paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje (rubrika „Gamtos apsauga“ – „Žvejyba“ – „Ataskaitos apie sugautą lašišą ar šlakį forma“). Jeigu žvejo mėgėjo kortelė įsigyta per „ALIS“, ataskaitą reikia teikti „ALIS“.

Jūroje lašišas ir šlakius galima gaudyti be žvejo mėgėjo kortelės – turint žvejo mėgėjo bilietą ar nemokamą žvejybos teisę. Per vieną žvejybą jūroje leidžiama sugauti vieną lašišą arba šlakį. Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios (pajūrio) upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba paviršiniais žvejybos įrankiais. Lašišų ir šlakių verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose draudžiama ištisus metus.

Visuomenės informavimo skyrius

2013-09-12

Per vieną dieną pribrakonieriauta lašišų jauniklių už 72.853 litus

Ketvirtadienis, 05 Rugsėjis 2013 05:39
Parašė am.lt
Spausdinti PDF

Per vakar (2013-09-02) prasidėjusią akciją „Lašiša 2013“, skirtą neršiančioms lašišinėms žuvims apsaugoti, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius sostinėje ties Užupiu ankstų rytą sulaikė Vilnioje brakonieriavusį miesto gyventoją. Pažeidėjas meškere natūralios kilmės masalais gaudė lašišinių žuvų jauniklius. Jį sulaikant aptikti net 35 sugauti jaunikliai.

pipec

„Tikrai ne badas ir ne sudrumstas protas paskatino šitaip elgtis. Tokie brakonieriai gali vėjais paleisti mūsų pastangas atkurti šalies lašišų išteklius. Tačiau jiems tikrai tai nepavyks. Juolab kad aplinkosaugos pareigūnams nuoširdžiai talkina ir neetatiniai inspektoriai, ir gyventojai“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nustatė žalą, kurią žuvų ištekliams padarė sulaikytasis pažeidėjas. Kilus abejonėms, ar jo sugautos žuvys yra upėtakių ar šlakių jaunikliai, aplinkosaugininkai kreipėsi į Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratoriją. Mokslininkų išvadomis, tarp neteisėtai sugautų 35 žuvų – 33 šlakiai ir 2 margieji upėtakiai. Pagal naujuosius žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo įkainius už šias neteisėtai sugautas vertingas žuvis brakonieriui bus pateiktas 72 853 Lt ieškinys. Kadangi žala didelė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės.

Aplinkosaugininkai primena, kad marguosius upėtakius, šlakius ir lašišas draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais. Taip pat draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm lašišas ir šlakius, o marguosius upėtakius – mažesnius kaip 30 cm.

More Articles...

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea