Orai Vilnius

Ant ko žvejoti

Dideli vobleriai – didesnėms lydekoms

lydek1

“Kaliningrado kanalai yra išlikę nuo vokiečių laikų ir susisiekia su Kuršių mariomis. Ten lydekų yra išties nemažai, ir manau, kad būtent todėl , jog kanalai siekiasi su mariomis – pavasarį lydekos į juos plaukia neršti ir dalis pasilieka visam laikui. Galėčiau pasakyti, kad jų ten tiesiog virte verda. Pastebėjau, kad lydekos labai migruoja tarp marių ir kanalų. Jas lengva atskirti pagal spalvą, iš karto matosi, kur vietinė, o kuri atplaukusi. Vienos būna auksinės spalvos, o kitos – įprastos, šios iš marių. Rudenį marių lydekų kanaluose pasitaiko kiek mažiau. Ir dar vienas, matyt, svarbus veiksnys, kodėl kanaluose yra tiek daug šių plėšrūnių, - rusai jų nelaiko žuvimis. Jie mieliau gaudo ešerius, sterkus. Paskutiniaisiais metais pradėjo gaudyti ir lydekas, gal todėl, kad sumažėjo karšių, o gal todėl, kad pamatė, jog mes jų pagauname gana daug. Kas žino.

Kanaluose gyliai yra labai įvairūs. Iš kranto, žiūrėdamas į kranto liniją ir posūkius, kaip ežere, nieko nustatyti negali. Čia jau neturėdamas patirties ir praktikos neišsiversi. Tiktai žvejodamas metų metus gali sužinoti, kur yra seklumos, o kur – duobės. Vidutinis gylis kanaluose svyruoja nuo dviejų iki trijų metrų. O ir patys kanalai skirtingi – vieni iškasti, kiti susidarę buvusioje upės vagoje. Vienas kanalas, esantis buvusioje upės vagoje, yra gilus – jame gylis svyruoja nuo šešių iki septynių metrų. O ten jau laikosi rimtos lydekos.Jeigu jau užkimba, tai ne mažesnės kaip dviejų kilogramų, būtent ten pagautos visos dižiosios aštuonių, dešimties kilogramų plėšrūnės. Tų, didžiųjų, lygiai taip pat sėkmingai pasitaiko ir sekliuose kanaluose. Nes kanalų ten yra tikrai daug – didžiuliai, dešimtis kilometrų besitęsiantys plotai.

Skritulių komplektavimas ir paleidimo būdai

skritulys

Skritulių komplektacija priklauso nuo to, kokią žuvį tikitės sugauti: daugelyje vandens telkinių gyvena bent po dvi plėšriųjų žuvų rūšis, todėl savuosius skritulius stengiuosi “pateikti’ taip, kad jam negalėtų atsispirti ne tik lydeka, bet ir smulkesni gyvūnai.

Klasikinė skritulio komplektacija yra nesudėtinga – apie 15 m storio valo, 15 g svoris ir metalinis pavadėlis su trišakiu kabliuku. Tačiau sistema dėl savo “gremėzdiškumo” tampa nepatogi, ir suvilioti ja plėšrūnę (ypač jei jų yra nedaug, o maisto – užtektinai) pasidaro praktiškai neįmanoma. Aš pats savuosius skritulius komplektuoju pagal savo sistemėlę. Ši konstrukcija sudaryta iš pagrindinio 0,30 mm storio valo ir dviejų pavadėlių. Ant skritulio būgnelio vynioju apie 20 m pagrindinio valo – to visai pakanka bet kuriame vandens telkinyje. Pirmasis 0,22 mm storio pavadėlis naudojamas “atskirti” 30 mm valą su pagrindiniu 10 – 20 g svareliu nuo antrojo pavadėlio, prie kurio kabinama žuvelė.

Jei gaudome didžiąsias plėšrūnes, tada rišame stambią, ilgesnę nei 15 cm gyvą žuvelę. Vietoje antrojo pavadėlio rišame du atskirus 20 – 30 cm pavadėlius. Ši konstrukcija ne tik paslepia storąjį valą bei svarelius nuo plėšrūno akių, bet ir suteikia jaukui galimybę laisvai judėti. Žvejojant rudens pabaigoje, kuomet reikia išlaikyti gyvą žuvelę kuo arčiau dugno, prie pirmojo pavadėlio kabinami papildomi 10 g svareliai.

Yra ir sistemėlė skirta nuodugniam konkrečios vandens telkinio atkarpos patikrinimui. Ši konstrukcija įdomi tuo, kad suktukas priverčia žuvelę judėti ratu. Skrituliui lėtai plaukiant, žuvelė suka ratus vis naujoje vietoje. Tokiu būdu gaudant žuvį yra svarbu, kad žuvelė būtų aktyvi ir nuolat judėtų. Kitu atveju šios sistemos naudojimas neturi jokios prasmės. Svarelius geriausia naudoti šiek tiek sunkesnius – tai suteikia sistemėlei stabilumo ir išlaiko pavadėlius įtemptus.

Kas efektyviau - vobleris ar "mepsas"?

lydeka15

Kaip įprasta tokiais atvejais, ginčijamasi ir argumentuojama buvo prie laužo po sočios žuvienės ir išlenkus keletą taurelių karčiosios… Regis, iki rytdienos žūklės aistros turėjo aprimti, tačiau kaip tik rytą abu pagrindiniai ginčininkai nutarė praktiškai įrodyti savo teiginius. Vienas demonstratyviai į valtį pasiėmė tik voblerius, o kitas - tik sukriukes… Permatoma lyg šilko suknia migla iš tyko sūkuriavo virš ežero, kurio paviršių jau ėmė ribinti bundančių žuvų ratilai. Trys valtys nusiyrė į skirtingas puses. Palaukiau, kol anos dvi pasislėpė už meldynų ir užmečiau savo tradicinę "sistemą", kurią labai dažnai naudoju liepos mėnesį. Tai geltonas arba baltas 3-7 cm (labai retai 10 cm) tvisteris su 5-7 g galvakabliu, kuris tvirtinamas prie V raide išlenktos sistemėlės su sukriukės lapeliu. Vandenyje šis įnagėlis plaukia taip, kad virš tvisterio visą laiką sukasi miniatiūrinis lapelis. Po pusvalandžio tuščių metimų nutariau pradėti eksperimentuoti, nes lydekų kibos laikos jau buvo atėjęs, bet Ūkojo ežero margašonių racione, matyt, vyrauja ypatingesni spalvų deriniai. Geltoną tvisterį pakeičiau taškuotu žaliu su geltona uodega. Ir štai sėkmė - grybštelėjo poros šimtų gramų lydekaitė. Pasižymėjau šį faktą dienoraštyje, o lydekutę paleidau. Taigi teisingas masalas atrastas. Dabar galėjau ieškoti ties stačiais povandeniniais šlaitais, kur baigiasi atabradai. Inkarėliu matuodamas gylį, radau tokį nuolydį ir sustojau. Keli metimai išilgai šlaito buvo tušti, bet netrukus masalą kažkas pristabdė, o po pakirtimo su didele jėga trūktelėjo. Spiningas gerokai išlinko, kai solidi žuvis metėsi į šoną. Dingtelėjo mintis, kad pasiėmiau į žūklę pernelyg lengvą kotą, todėl skubiai atleidau stabdį ir pakėliau inkarą. Žuvis atkakliai veržėsi į gelmę, o kartais suko didelius ratus po valtimi. Atrodė, kad ji jau pailso, todėl pabandžiau pakelti ją į paviršių. Pagalvojau, kad ji bus ne mažesnė kaip septynių kilogramų. Sulig ta mintimi galiūnė netikėtai atitrūko. Ne veltui galioja nerašyta žvejų patarlė: nesverk žuvies, neištrauktos į krantą.

10 Bob Nudd patarimų kaip naudoti duoną šaltame vandenyje

Bob.nud.1
Bob Nudd yra ekspertas kai kalba eina apie kuojų, plakių, karšių ar šapalų gaudymą naudojant duoną. Čia jis pateikia savo išvadas apie šį mirtiną masalą šaltam vandeniui.
Duona yra ypač geras masalas kuojoms šaltame, nuskaidrėjusiame vandenyje ir ne tik. Ja puikiai galima gaudyti ir kitų rūšių žuvis: karšius, šapalus – tačiau ypač duona tinka kuojoms, ir nesvarbu kur bus gaudoma ar kanale ar tvenkinyje ar upėje. Ir tai greičiausiai veikiantis masalas – kibimai dažnai sulaukiami jau pirmo metimo metu. Galima pastebėti, kad kibimai seka iškart po pirminio duonos jauko pateikimo, ar tai butų jauko rutuliukas ar šėrimas kaušeliu. Tai puiku, tačiau yra tikimybe, kad tai nesitęs visą žūklės laiką.Dažnai atsitinka taip, kad žvejys sugauna tikrai didelį kiekį žuvies pirmas kelias valandas tiesiog virš duonos jauko kilimo o vėliau kibimų skaičius sumažėja.
Tada laikas keisti masalą ir gaudyti kitoje vietoje, prieš tai pajaukintoje saldžiais kukurūzais, musės lervomis ar trūkliais, šios vietos taip pat padidina galimybę sugauti stambių laimikių.

Žūklė naudojant dirbtinį masalą

lydekaŽuvis plėšrūnes galima sugauti naudojant dirbtinį masalą, kaip ir žuvis, dažniausiai nepriskiriamas prie plėšrūnių. Yra nemažai įvairių dokumentinių įrodymų apie karpius, karšius, ūsorius sugautus naudojant dirbtinį masalą. Paprastai spiningautojas dažniausiai taikosi sugauti lydeką ar ešerį, rečiau-starkį ar šapalą. Pagrindinė dirbtinio masalo paskirtis, imituoti plėšrios žuvies auką - nebūtinai panašią išoriškai, bet labiau panašią elgsena bei manieromis. Dauguma žuvų plėšrūnių stipriai reaguoja į staigius, netikėtus judesius ir vibraciją. Ir tai yra pagrindiniai faktoriai susiję su masalo skyrimu bei naudojimu.
Žvejojimo būdai naudojant masalą
Modernus žvejojimas, naudojant dirbtinį masalą, yra kilęs iš metodo, kuris šiomis dienomis nėra labai populiarus: naudojama šviežiai pagauta, negyva ir neapdirbta žuvelė, su nepažeistom plaukimo pūslėm; ji paprasčiausiai pritvirtinama prie dviejų trišakių ir įtaisoma taip, kad uodega būtų sunarpliota ar susukta ir svyruotų. Masalai gerai laikosi paviršiuje ir ypač vilioja velkant per seklumą ar gausiai žolėmis apaugusią vietą. Kuo didesnį triukšmą ir garsą masalas skleidžia tuo didesnė tikimybė, kad žuvis susidomės. Taipogi galima atkartoti voblerio/blizgės nėrimo garsą pridedant švino prie žuvies galvos. Norint pritaikyti šį metodą gaudant lydekas upėse, galima įdėti nedidelį metalo gabaliuką masalui į burną. Toks būdas vadinamas grimzdimo ir vilkimo, ir gali būti labai veiksmingas, ypač prieš srovę.
Spiningavimas su negyvu jauku buvo pirmtakas spiningavimo su dirbtiniais masalais, vobleriais su liežuvėliais, kuriuos galima kontroliuoti traukiant vandeniu. Žūklė su masalu gali būti labai įdomus užsiėmimas, ypač šiltesniais mėnesiais kuomet šis metodas yra labiausiai produktyvus. Ypatingai žvejojimas plaukiančiais masalais gali būti kvapą gniaužiantis užsiėmimas ir gali pateikti tokių nepamirštamų reginių, kaip didžiulės lydekos veržimąsis iš vandens gelmių su įkibusiu į žabtus kabliuku.
Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas