Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Lietuvoje įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės. Jos numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietas prie užtvankų, nustatytus Jūros bei Nemuno upių ir Kuršių marių ruožus, Krokų ir Kniaupo įlankas Kuršių mariose. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms, o kitiems privatiems vandens telkiniams taikomos tiek, kiek tai numato Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašas.

Atskirai nebeaprašomi ir žūklės įrankiai bei būdai. Todėl atitinkamai pasikeitė ir žūklės reglamentavimas – dažniau draudžiami masalai, o ne žūklės įrankiai. Kiršlių ir margųjų upėtakių nebegalima gaudyti naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Siekiant išsaugoti ir pagausinti lydekų išteklius, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę.

Žvejai mėgėjai turėtų įsidėmėti terminus, kai draudžiama žvejoti Taisyklių nurodytas žuvis. Pavyzdžiui, pailgintas draudimo žvejoti sterkus laikas – jų negalima gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. Salačius draudžiama žvejoti nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d., kiršlius nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d., lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d., marguosius upėtakius ir sykus– nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., otus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.,vėgeles-nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d., plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius – nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Taisyklės draudžia gaudyti ir mažesnes nei nustatyto dydžio žuvis. Pavyzdžiui, menkė turi būti ne mažesnė kaip 35 cm, lynas – kaip 25 cm, lydeka – kaip 45 cm, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžys – kaip 10 cm.

Nustatytas ir platesnis valstybinių vandens telkinių, kuriuose leidžiama povandeninė žūklė, sąrašas. Į jį įrašyti Alaušo, Asvejos, Baltųjų Lakajų, Didžiulio, Drūkšių, Galuonų, Sartų, Siesarčio ir Vištyčio ežerai, Antalieptės HE tvenkinys ir Baltijos jūros priekrantė, išskyrus šių telkinių rekreacines zonas.

Pagal Taisyklių reikalavimus žvejodami žvejai mėgėjai privalo su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba teisę nemokamai žvejoti patvirtinantį dokumentą ir juos pateikti, jeigu pareikalauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ar kiti pareigūnai, kuriems suteikta teisė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

---

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1–75 (Žin., 2005, Nr. 24–784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.

II. SĄVOKOS

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. mėgėjiškos žūklės įrankiai - visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.2. mėgėjiškos žūklės būdas - žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.3. žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais - stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją;

4.4. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai - tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.5. draudžiami žvejybos įrankiai - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.6. draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395).

III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS

6. Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias, kur bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

9. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose išvardytas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33-970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti netaikomi šių Taisyklių 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti apribojimai, jei pagautos žuvys paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį tai suderinus su:

10.1. to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys - neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. nuomininku ar žūklės ploto naudotoju - išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija;

11.2. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677);

11.4.vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu - nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę; 12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

12.6. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką), ties tvenkinių vandens nuleistuvais ir arčiau kaip 100 m nuo jų;

12.8. Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose);

12.10. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;

12.11. ištisus metus 1 priede išvardytuose vandens telkiniuose.

12.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 priede išvardintose upėse;

12.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų licencijų 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose;

12.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) redakcija

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

skersnukius (Chondrostoma nasus L.);

vijūnus (Misgurnus fossilis L.);

jūrines nėges (Petromyzon marinus L.);

mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius;

kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos licencijos;

13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lašišas (Salmo salar L.) ištisus metus;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) ištisus metus;

sykus (Coregonus lavaretus L.) ištisus metus;

upines nėges (Lampetra fluviatilis L.) ištisus metus;

13.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar L.) 60 cm;

šamus (Silurus glanis L.) 75 cm;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm;

salačius (Aspius aspius L.) 52 cm;

vėgėles (Lota lota L.):

Kuršių mariose 49 cm;

kituose telkiniuose 40 cm;

ūsorius (Barbus barbus L.) 47 cm;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) 46 cm;

lydekas (Esox lucius L.) 45 cm;

kiršlius (Thymallus thymallus L.) 29 cm;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm;

žiobrius (Vimba vimba L.) 28 cm;

šapalus (Leuciscus cephalus L.) 25 cm;

meknes (Leuciscus idus L.) 28 cm;

lynus (Tinca tinca L.) 25 cm;

plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.) 10 cm;

siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.) 10 cm.

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

13.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

salačius (Aspius aspius L.) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

kiršlius (Thymallus thymallus L) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

otus (Scopthalmus maximus L.) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

vėgėles (Lota lota L.) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

karšius (Abramis brama L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose;

žiobrius (Vimba vimba L.) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.

plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

14. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose:

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas	Rajonas	Plotas, ha	Ežero Nr.	Pastabos
1.	Alaušas	Utenos	1071,8	31-24
2.	Antalieptės HE tvenkinys	Zarasų	1572,3		Išskyrus rekreacines zonas (1 pastaba)
3.	Asveja	Molėtų, Švenčionių	978,2	42-109	Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto, išskyrus rekreacines zonas (2 pastaba)
4.	Baltieji Lakajai	Molėtų	699,8	43-118
5.	Didžiulis (Daugų)	Alytaus	912,7	56-63
6.	Drūkšiai	Zarasų	3204,9	33-7	Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje
7.	Galuonai	Molėtų	591,5	43-214
8.	Sartai	Rokiškio, Zarasų	1336,8	20-76	Išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)
9.	Siesartis	Molėtų	503,6	42-57
10.	Vištytis	Vilkaviškio		53-	30Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje, išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)
11.	Baltijos jūros priekrantė

1 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1313 „Dėl Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3356).

2 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1308 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3351).

3 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842).

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 (nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) redakcija

Visi 12 ir 13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirma draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

16. Nuomininkai ir žūklės plotų naudotojai jų išsinuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose ar ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Žvejai mėgėjai privalo žvejodami su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 "Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos teisės suteikimo" (Žin., 2005, Nr. 35-1141), patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, padarytą neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus), vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas - tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.

________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS

Eil. Nr.	Upės pavadinimas	Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas
JŪROS BASEINAS
1.	Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)	Nemunas, dešinysis
NEMUNO BASEINAS
2.	Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos)	Kuršių marios
3.	Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis	Kuršių marios
4.	Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje	Kuršių marios
5.	Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose, jei juose neorganizuota licencinė žūklė

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil.Nr.	Upė	Vyresnysis vandentakis	Baseinas
1.	Avirė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
2.	Bilsinyčia	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
3.	Dievogala	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
4.	Gauja	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
5.	Karklė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
6.	Kerupė	Dievogala	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
7.	Lapainia (kelias Nr. 129–žiotys)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
8.	Mara	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
9.	Medukštėlė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
10.	Ova	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
11.	Ratnyčia	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
12.	Rėvuona	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
13.	Samė	Verknė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
14.	Skirpstauja	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
15.	Strūzda	Verknė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
16.	Šustis	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
17.	Šyša (aukščiau Katyčių)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
18.	Verknė (Aukštadvario HE–Gripiškės)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
19.	Viešvilė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
20.	Žvirgždė	Karklė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
21.	Beržūna	Šalčia	Merkio
22.	Beržupis	Merkys	Merkio
23.	Cirvija	Merkys	Merkio
24.	Derežna	Merkys	Merkio
25.	Derežnytė	Merkys	Merkio
26.	Duobupis D	Merkys	Merkio
27.	Geluža	Merkys	Merkio
28.	Graužupis	Merkys	Merkio
29.	Grūda	Merkys	Merkio
30.	Lukna	Merkys	Merkio
31.	Maltupis	Šalčia	Merkio
32.	Mažoji Kena	Merkys	Merkio
33.	Nedzingė	Merkys	Merkio
34.	Pasgrinda	Verseka	Merkio
35.	Skroblus	Merkys	Merkio
36.	Spengla	Merkys	Merkio
37.	Taurupis	Verseka	Merkio
38.	Turė	Merkys	Merkio
39.	Ūla	Merkys	Merkio
40.	Uosupis	Ūla	Merkio
41.	Vardauka	Merkys	Merkio
42.	Verseka	Merkys	Merkio
43.	Bezdonė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
44.	Bražuolė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
45.	Dūkšta	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
46.	Juodė	Vokė	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
47.	Kamaja	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
48.	Kena	Vilnia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
49.	Laukysta	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
50.	Lokys	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
51.	Lomena	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
52.	Manierka	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
53.	Mozūriškanka	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
54.	Musė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
55.	Nemenčia	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
56.	Riešė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
57.	Rudamina	Vokė	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
58.	Saidė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
59.	Strūna	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
60.	Strūna	Strečia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
61.	Šešuva	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
62.	Taurija	Vilnia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
63.	Veršupis	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
64.	Vokė (Mūrinė Vokė–žiotys)	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
65.	Žalesa	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
66.	Žiežmara	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
67.	Jusinė	Žeimena	Žeimenos
68.	Lakaja (Lakajos ež.–žiotys)	Žeimena	Žeimenos
69.	Luknelė	Žeimena	Žeimenos
70.	Mera	Žeimena	Žeimenos
71.	Peršokšna	Lakaja	Žeimenos
72.	Petruškė	Žeimena	Žeimenos
73.	Saria	Žeimena	Žeimenos
74.	Skerdiksna	Žeimena	Žeimenos
75.	Skirda	Žeimena	Žeimenos
76.	Armona (Dovydiškių užtv.–žiotys)	Šventoji	Šventosios
77.	Grabuosta	Siesartis	Šventosios
78.	Nevėža	Virinta	Šventosios
79.	Pelyša	Šventoji	Šventosios
80.	Siesartis (Želvos–Balninkų tiltas–Cesarkos malūnas)	Šventoji	Šventosios
81.	Storė	Šventoji	Šventosios
82.	Taurožė	Šventoji	Šventosios
83.	Virinta (Klabiniai–žiotys)	Šventoji	Šventosios
84.	Želva	Siesartis	Šventosios
85.	Dratvinys	Dubysa	Dubysos
86.	Gyvėvė	Dubysa	Dubysos
87.	Kirkšnovė	Dubysa	Dubysos
88.	Lapišė	Dubysa	Dubysos
89.	Luknė	Dubysa	Dubysos
90.	Mūkė	Dubysa	Dubysos
91.	Šventupis	Dubysa	Dubysos
92.	Agluona	Šešuvis	Jūros
93.	Aitra	Jūra	Jūros
94.	Akmena	Jūra	Jūros
95.	Ančia	Šešuvis	Jūros
96.	Apusinas	Šešuvis	Jūros
97.	Balčia	Šešuvis	Jūros
98.	Bebirva	Šaltuona	Jūros
99.	Bremena	Akmena	Jūros
100.	Egluona	Agluona	Jūros
101.	Ežeruona	Jūra	Jūros
102.	Giluvė	Jūra	Jūros
103.	Irtuona	Ežeruona	Jūros
104.	Ižnė	Akmena	Jūros
105.	Lokysta	Jūra	Jūros
106.	Šaltuona	Šešuvis	Jūros
107.	Šešuvis	Jūra	Jūros
108.	Šunija	Jūra	Jūros
109.	Trišiūkštė	Šešuvis	Jūros
110.	Upyna	Šešuvis	Jūros
111.	Upynikė	Trišiūkštė	Jūros
112.	Vėžus	Jūra	Jūros
113.	Agluona	Minija	Minijos
114.	Aisė	Veiviržas	Minijos
115.	Alantas	Minija	Minijos
116.	Ašva	Veiviržas	Minijos
117.	Babrungas	Minija	Minijos
118.	Blendžiava	Salantas	Minijos
119.	Didžioji Sruoja	Minija	Minijos
120.	Dirsteika	Veiviržas	Minijos
121.	Gerdaujė	Minija	Minijos
122.	Graumena	Šalpė	Minijos
123.	Judrė	Graumena	Minijos
124.	Kapupis	Sausdravas	Minijos
125.	Karkluoja	Alantas	Minijos
126.	Lukna	Minija	Minijos
127.	Minija (Didovo ež. – Salanto žiotys)	Nemunas	Nemuno
128.	Mišupė	Minija	Minijos
129.	Pala	Minija	Minijos
130.	Salantas	Minija	Minijos
131.	Šalpė	Veiviržas	Minijos
132.	Sausdravas	Minija	Minijos
133.	Šilupis	Sausdravas	Minijos
134.	Skinija	Minija	Minijos
135.	Šlužmė	Veiviržas	Minijos
136.	Šviekšnelė	Ašva	Minijos
137.	Trumpė	Želsva	Minijos
138.	Upita	Šlužmė	Minijos
139.	Veiviržas (kelio Veiviržėnai–Švėkšna tiltas–ištakos)	Minija	Minijos
140.	Vieštovė	Minija	Minijos
141.	Žvelesys	Ašva	Minijos
142.	Žvelsa	Minija	Minijos
143.	Apšė	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
144.	Babrūnė	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
145.	Bonalė	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
146.	Darba	Žyba	Lietuvos pajūrio upių
147.	Degalas	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
148.	Juodupis	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
149.	Kaltis	Apšė	Lietuvos pajūrio upių
150.	Kulšė	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
151.	Luknė	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
152.	Luoba	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
153.	Ringelis	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
154.	Sartis	Apšė	Lietuvos pajūrio upių
155.	Šata	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
156.	Smeltalė	Kuršių marios	Lietuvos pajūrio upių
157.	Žyba	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
158.	Lūšė	Venta	Ventos
159.	Šerkšnė	Venta	Ventos
160.	Višetė	Venta	Ventos

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 3 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

UPĖS AR JŲ ATKARPOS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 16 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil. Nr.	Upė	Vyresnysis vandentakis	Vieta
1.	Neris	Nemunas	nuo kelio Nr. 262 tilto ikiMusės žiočių
			nuo kelio Nr. 108 tilto ikiVokės žiočių
			nuo Lazdynų tilto ikiŽirmūnų tilto
			nuo Žalesos žiočių iki Nemenčios žiočių
			nuo Bezdonės žiočių iki Skersabalių kabančio pėsčiųjų tilto
			nuo Mažiulėniškių iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto
			nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių
2.	Žeimena	Neris	nuo žiočių ikiLakajos žiočių
3.	Vilnia	Neris	nuo žiočių ikiRokantiškių užtvankos
4.	Šventoji	Neris	nuo žiočių iki Armonos žiočių
			nuo Zujų Alkos iki Kavarsko užtvankos
			500 m aukščiau ir žemiau Virintos žiočių
5.	Siesartis	Šventoji	nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto
6.	Širvinta	Šventoji	nuo žiočių iki Liukonių tilto
7.	Dubysa	Nemunas	nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto
8.	Jūra	Nemunas	nuo žiočių iki Tauragės užtvankos
9.	Minija	Nemunas	nuo Lankupių iki Salanto žiočių
10.	Veiviržas	Minija	nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto
11.	Šventoji (pajūrio)	Baltijos jūra	nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos
12.	Akmena – Danė	Kuršių Marios	nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos

_________________