Žvejai apie šią žuvį dar žino labai nedaug todėl sugavę ją ant meškerės naujam vandens telkinyje suteikia jei vis naują pavadinimą: žaliukas, gaidelis, smėlinis, visaryjantis, rubuilis, rotanas, gerklinis, rupūžė, kalvis ir t.t....Jo ilgis gali pasiekti 30cm., o svoris 250-1000g
Kaip teigia tyrinėtojai tai greitai prisitaikanti prie gamtos sąlygų žuvis.Rotanas greitai apsigyvena, plinta užėlusiuose vandens telkiniuose, upeliuose, ežeruose, tvenkiniuose ir šiaip balose.Šios žuvies gyvybingumas tiesiog neįtikėtinas: jis nereiklus vandens švarumui ar deguonies stygiui.O jeigu tvenkinys iššąla jis tokiu atveju įsirausia į dumblą ir išgyvena ne blogiau už karosą.Tik dėka savo ištvermės ir gyvybingumo jis IXa pasiekė Peterburgą su keičiamais pašto arkliais, grystu keliu pats būdamas patalpintu į bačką su vandeniu taip įveikdamas 12.000km. sausumos kelio.
Rotanas-agresorius, isiskiriantis savo dideliu rajumu.Papuoles į naują vandens telkinį jis puikiai maskuojasi ir slepiasi prie vietinės vandens augmenijos.Rotyanai gali būti šviesiai pilki, rudi, geltoni, žali ir beveik juodi.Pakliuvę ant kabliuko ir poto įleisti į šviesią skiaurę jie maždaug po pusantros valandos lyg chameleonas keičiasi ir įgauna šviesiai pilką spalvą.Žmonės laikantys žuvytes kambaryje yra pastebėję net kanibalizmo atvejų: netgi būdami nelaisvėje jie surydavo savo likimo brolius nežiūrint net į tai, kad užpuolikas ir auka būdavo vienodo dydžio.Būdami laisvėje ir norėdami sočiai prisiryti jie sugebėdavo net būrtis į būrelis ir daryti pasalas.Apsupę smulkias žuvis jie naudodavosi jų panika ir rydavo žuvį po žuvies.O prisikimšę pilvus jie tarsi smauglys "nutūpdavo ant dugno ir kelias paras ramiai tūnodavo virškindami maistą.
"Šaukia žuvys net prūde vos pamatę jį(rotaną) vandenyje".Jau net patarlė atsirado.Ir ne veltui:ichtiologai ir kiti vandens specialistai rotaną skaito didžiausiu kenkėju.Jis ėda bestuburius, visų rūšių žuvų jauniklius, savus jauniklius ir net mažas varlytes.Žinomi atvejai kada lydeka ar ešerys rydami per didelį grobį paspringdavo ir