Sunku įsivaizduoti Palangą be jūros tilto. Nuo jo atsiveria vaizdas į kopas, pliažus ir beribius jūros tolius. Ant jo galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, palydėti saulėlydį ir, be abejo, „pasigrožėti” raižiniais ir „hieroglifais” ant tilto turėklų, kurie skirti „įsiamžinti“ save Palangoje. Jei tiltas kalbėtų, jis tikrai vaitotų.
Darko ir įsimylėjėliai, ir žvejai
„Mysskas+Gintarė“, „Milė“, „R+K=(širdelė)“. Tokie ir kitokie panorusių „įsiamžinti“ ant tilto sijų vandalų raižiniai darko Palangos pasididžiavimą.
Kol Palangos valdantieji suka galvas kaip būtų galima sutramdyti vandalus, pastarieji nesnaudžia – palieka vis naujų užrašų.