Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Aplinkos ministerijos komentaras

laivas2Mėgėjiškos žūklės leidimų išdavimas yra viena iš aktualiausių problemų mėgėjų žvejybos srityje. Siekiant išspręsti šią problemą - supaprastinti ir išplėsti leidimų mėgėjų žvejybai išdavimo galimybes, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių gausinimui ir apsaugai dar 2008 m. Seimui buvo pateikti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektai. Šie įstatymų projektai buvo registruoti ir kaip prioritetiniai įtraukti į keleto Seimo sesijų darbų programas, tačiau dėl gana radikalių, prieštaringai vertinamų kai kurių šių projektų nuostatų iki šiol nepriimti. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad vietoj leidimų ir licencijų teisę žvejoti suteiktų įmokos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjimo patvirtinimas (sąskaitos išrašu, internetu, SMS žinute ar kitais būdais). Įmokos už teisę žvejoti būtų skiriamos Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti ir nustatyta tvarka naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Lėšas už teisę žvejoti surenkant į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, žvejai turėtų galimybę matyti, kiek lėšų surinkta ir kas už jas padaryta mėgėjų žvejybos plėtrai. Už teisę mėgėjų žvejybai būtų mokama daugiau nei šiuo metu, bet tiek, kad tai neapribotų žvejybos galimybių ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims – 50 Lt metams, 20 Lt mėnesiui arba 5 Lt dviems paroms (savaitgaliui). Vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji turėtų teisę žvejoti nemokamai. Šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo projektą „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ sukūrimas“ finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, kurį įgyvendinus bus išspręstos leidimų įsigijimo problemos nelaukiant įstatymų pakeitimų. Ateinančių metų I ketvirtyje (gal būt jau šių metų pabaigoje), žvejai mėgėjai jau galės įsigyti leidimus mėgėjų žvejybai internetu, SMS žinute ir kitais būdais.

Nutraukus žvejybos veiklą Kauno ar Kuršių mariose – ES kompensacijos

versline.zvejybaIki šių metų gruodžio 9 dienos įmonės, turinčios laivų ir norinčios užsiimti kita nei žvejyba veikla, turi galimybę siekti paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“.
Per visą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos laikotarpį minėtai veiklos sričiai numatyta skirti šiek tiek daugiau nei 17 mln. Lt. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki dabar jau išmokėta daugiau nei 11,5 mln. Lt paramos, kuria pasinaudojo 19 įmonių.
Tikslas – mažinti žvejybos pajėgumus
Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybės parama pagal minėtą veiklos sritį gali pasinaudoti įmonės, nuosavybės teise valdančios žvejybos laivą (-us), įregistruotą (-us) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, bei žvejojančios Kauno ir Kuršių mariose. Minėtos įmonės, siekiančios gauti kompensaciją už vidaus žvejybos laivų perorientavimą į kitą veiklą, taip pat turi būti įtrauktos į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Kauno ir Kuršių mariose, sąrašą.
Priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ pagrindinis uždavinys yra suderinti žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais bei sukurti konkurencingą vidaus vandenų žvejybos laivyną, žvejybos verslo vidaus vandenyse sistemą ir užtikrinti žuvų išteklių apsaugą. Įgyvendinant veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“ siekiama optimizuoti verslinę žvejybą vidaus vandenyse mažinant žvejybos Kuršių mariose ir Kauno mariose pajėgumus ir tokiu būdu didinant žvejybos verslo konkurencingumą.

Išvalytas uždumblėjęs Skapiškio ežeras

ezeras.poKupiškio rajono savivaldybė pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto "Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai" priemonę "Vandens telkinių būklės gerinimas" parengė ir įvykdė projektą "Uždumblėjusio Kupiškio rajone Skapiškio ežero išvalymas, pakrančių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų reikmėms".
Projektas buvo inicijuotas identifikavus šias problemas: biogeninių medžiagų kaupimasis telkinio ekosistemoje (dumblas, nendrės, švendrai ir kt.); ežero krantas yra pažeistas nuo vykdytos ūkinės veiklos. Šio telkinio vandens sistema nebuvo geros ekologinės būklės, telkinys uždumblėjęs, pažeisti jo krantai. Tai ribojo ežero teritorijos panaudojimą turizmui ir rekreacijai, kenkė natūralių ekosistemų egzistavimui. Minėtų problemų priežastis – vandens tarša dėl šalia upės buvusios pieninės, bei kolūkiniais metais vykdytos intensyvios gyvulininkystės ir žemdirbystės metu leistų nuotekų ir kitų teršalų. Kadangi taršos šaltinio nebėra, buvo tikslinga atlikti ežero ekologinės būklės gerinimo darbus.
Projekto dėka buvo siekiama atlikti biogeninių medžiagų pašalinimą iš vandens telkinio ekosistemos, šalinant su šaknimis pakrančių makrofitus (nendres, švendrus ir kt.) bei telkinio dumblą (sapropelį), turintį daug biogeninių medžiagų. Taip pat atliktas vandens telkinio pakrančių (apsauginių juostų ir zonų) gamtosauginis tvarkymas.
Kupiškio rajono agentūros vedėja dalyvavo darbų priėmimo komisijoje įgyvendinus "Uždumblėjusio Kupiškio rajone Skapiškio ežero išvalymas, pakrančių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų reikmėms" projektą. Vykdant projektą iš užžėlusio Skapiškio ežero 2, 6 ha ploto išvalyta žolinė augmenija išsiurbtas dumblas, įrengti du paplūdimiai. Išvalyto ežero gylis siekia nuo 4m iki 4,5 m. Ežero valymo darbai įvykdyti pagal parengtą projektą.

Kodėl priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų neišvengiama?

R.Staponkaus_nuotraukaSprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą. Taigi, jei esate žvejas ir turite supratingą darbdavį, jums pasisekė, galėsite išsiprašyti pusdieniui iš darbo, kad galėtumėte gauti žvejybos leidimą.

Žinoma, leidimus galima įsigyti ir ne valstybiniuose platinimo punktuose, bet pavyzdžiui, žvejams skirtose parduotuvėse, degalinėse, tačiau tada imamas papildomas 3 – 8 litų mokestis, kuris prieštarauja Rinkliavų įstatymui. Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės įstatymu už mėgėjiškos žūklės leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie nėra išnuomoti, mokama valstybės rinkliava. Šiame įstatymo straipsnyje numatyta, kad leidimai gali būti platinami, tačiau papildomo mokesčio už leidimų platinimą ėmimas prieštarautų Rinkliavų įstatymui, draudžiančiam reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip negu nustatytą valstybės rinkliavą. Nenuostabu, kad dėl tokios apsunkintos sistemos, o kartais ir nenoro papildomai mokėti 30 – 70 proc. žvejybos leidimo mokesčio už platinimo paslaugas, per metus vietoj 170 tūkst. leidimų išduodama vos 80 – 90 tūkst. Tai reiškia, jog pusė Lietuvos žvejų gaudydami žuvį pažeidžia įstatymus ir pelnytai gali būti priskirti brakonieriams ir baudžiami.

Nemuno pakrantėje žvejai rado pavojingą vokišką miną

minaPavojingą karo laikų vokišką miną Nemuno pakrantėje aptikę žvejai apie tai informavo Bardinų užkardos pasieniečius. Šie ėmėsi vietovės apsaugos ir iškvietė išminuotojus.

Sekmadienį popiet į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pareigūnus, patruliavusius pasienyje su Rusija ties Pagėgių savivaldybės Panemunės kaimu, kreipėsi netoliese žvejoję vyrai. Jie pranešė Nemuno, kurio viduriu eina siena su Rusija, pakrantėje aptikę įtartiną daiktą.

Prie jo priartėję pasieniečiai pamatė, kad tai – mina. VSAT pareigūnai ėmėsi tokiais atvejais įprastų veiksmų – atitvėrė teritoriją aplink radinį bei užtikrino vietovės apsaugą.

Apie įtartiną radinį informuoti policijos pareigūnai, taip pat pranešta kariškiams.

Kiek vėliau į šią vietą atvykę Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojai nustatė, kad Nemuno pakrantėje rasta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi vokiška prieštankinė mina.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas