Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Įsigyti leidimus žūklei bus daug paprasčiau

leidimas
Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos supaprastina teisės žvejoti įsigijimo tvarką ir užtikrina, kad už leidimus žūklei sumokėtos lėšos bus naudojamos tik žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti.
Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia tvarka ir kainomis, t. y. leidimas žvejoti išnuomotame vandens telkinyje negali kainuoti daugiau kaip 6 Lt per mėnesį arba daugiau kaip 22 Lt per metus, išskyrus vandens telkinius, kuriuose yra organizuota licencinė žūklė (tokiuose telkiniuose licencijų kainas nustato žūklės plotų naudotojas). Iki š. m. kovo 31 d. išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki jų nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 dienos.

Dėl parazitais užkrėstų žuvininkystės produktų kontrolės

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, reaguodama į vartotojų ir žurnalistų paklausimus dėl šių metų spalio mėnesį išleisto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl žuvininkystės produktų kontrolės“, parengė šio teisės akto nuostatų išaiškinimą.

kirminai
Šiuo įsakymu siekiama užtikrinti vienodą priemonių, skirtų Anisakis spp. nematodų lervomis užkrėstų sušaldytų jūrinių lydekų kontrolei, įgyvendinimą. Įsakymu įtvirtinta nuostata, kad vartotojams rinkoje negali būti tiekiami žuvininkystės produktai, užkrėsti matomais parazitais.
Sušaldytų žuvų pilvų ertmėse arba raumenyse nustačius parazitus, įmonės privalės tokius produktus surinkti iš rinkos ir nuspręsti dėl tolimesnių jų panaudojimo galimybių.
Nustačius, jog žuvų pilvo ertmės organai užterštiAnisakis spp. lervomis, tokią siuntą gamintojai galės grąžinti tiekėjams, sunaikinti arba perdirbti, t.y. išvalyti žuvų pilvų ertmes nuo vidaus organų likučių, kuriose yra sušalusios lervos. Tik atrinkus pakartotinius mėginius ir gavus palankius laboratorinių tyrimų rezultatus, tokią žuvį bus galima perdirbti, išrūkyti ar atšildžius parduoti.
Nustačius Anisakis spp. lervas žuvies raumenyse, tokią žuvį draudžiama tiekti vartotojams ir ji turi būti sunaikinta arba grąžinta tiekėjams.

Plakamas žūklės ir verslo kokteilis

Megejiska.zvejybaBaltijos jūros priekrantėje mąžtant žvejų, tolesnis etnografinio verslo likimas kabinamas ant mėgėjiškos žūklės kabliuko.

Valstybės pareigą saugoti žuvų išteklius teisiškai reguliuoti sudėtinga - į norminius aktus prikaišiojama įvairių privačių interesų. Šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio pabaigos.

Naujoji straipsnių redakcija yra savotiška alternatyva komiteto pirmininko Jono Šimėno prieš metus pateiktam dokumentui, kuriame pakeitimų numatoma daugiau. Žvejų balsas tąkart svarstymą sustabdė. Tačiau Seimo narių siūlymas du projektus sujungti į vieną ir vėl kelia grėsmę priekrantės žvejų verslui.

Geri ketinimai

Seimo narys Andrius Burba, šiuo metu Aplinkos komitetui pateikęs Mėgėjiškos žūklės įstatymo straipsnių pataisas, LŽ aiškino norintis sudaryti geresnes sąlygas mėgėjų žvejybai ir daugiau surinkti lėšų už žvejams parduodamus leidimus. Taip pat esą būtina suderinti įstatymo nuostatas su Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, įtvirtintomis dar pernai, kad žvejai mėgėjai taip pat privalo skirti lėšų ištekliams atkurti ir saugoti.

Šiemet – rekordinis migravusių šlakių skaičius

slakisŠiemet neršti į Lietuvos upes, mokslinių tyrimų duomenimis, migravo 12,5 tūkst. šlakių. Tai rekordinis per pastarąjį dvidešimtmetį skaičius. Pavyzdžiui, 2010 m. jų migravo perpus mažiau – tik 5,8 tūkst. Lašišų, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, šiemet atplaukė taip pat daugiau nei ankstesniais metais – 6,4 tūkst.

Sėkmingas ir lašišinių žuvų nerštas – daugumoje upių neršto lizdų yra gerokai daugiau ir jie užima didesnį plotą nei ankstesniais metais. Pasak Vilmanto Graičiūno, vis daugiau žvejų mėgėjų sugautas lašišas ir šlakius paleidžia atgal į upę, leisdami šioms žuvims išneršti. Šiais metais buvo išduotos 2474 licencijos lašišoms ir šlakiams žvejoti – du kartus daugiau nei pernai.

Dabar Seime yra svarstomos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos, numatančios, kad už leidimus ir licencijas žūklei žvejų sumokėtos lėšos turi būti renkamos į specialią valstybės biudžeto sąskaitą ir naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti ir gausinti. Jeigu šios pataisos bus priimtos, taps daug paprastesnė tvarka leidimams ir licencijoms įsigyti. Juos bus galima įsigyti ir internetu ar SMS žinute.

Garsiausio Lietuvos žvejo pažeidimas gali lemti žūklės taisyklių pakeitimus

Stop.kadrasLapkričio tryliktą dieną transliuotos laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas žiūrovams demonstravo įspūdingą lašišų žvejybą Baltijos jūroje. Tačiau akyli žvejai teigia, jog sugalvojęs „nekartoti to paties, ką rodė praėjusioje laidoje“ ir kabliukus įsegti į nedidelę negyvą strimėlę, žinomas žvejys galėjo pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisykles.

Aplinkos ministerijos patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 punkte rašoma „Draudžiama žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais“. Taigi, ar ant kabliuko pritvirtinęs negyvą žuvį ir dar pamokęs to savo laidos žiūrovus, P. Korsakas pažeidė šį taisyklių punktą?

Nenorėjęs prisistatyti „TV6“ kanalo, kuriuo ir transliuojama laida, atstovas GRYNAS.lt teigė, jog „nėra ko pūsti burbulo“: žvejota buvo negyva žuvele, be to – Baltijos jūroje, o ne vidaus telkiniuose. Vyro teigimu, įstatymas galioja tik vidaus telkinių žvejybai.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea