Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Vandens telkinių įžuvinimas įsibėgėjo

izuvinimas
Rokiškio rajone yra išduoti virš 60 leidimų naudoti žūklės plotus mėgėjiškai žvejybai... Pagal patvirtintus žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus, vandens telkinių naudotojai privalo į vandens telkinius išleisti lydekų lervutes, arba kitos rūšies žuvų lervutes tokį kiekį, koks yra numatytas priemonių planuose.
Ankstesniais metais kildavo nesusipratimų dėl pranešimų prieš dvi dienas rajono agentūrai apie planuojamą įžuvinimą, tačiau šiais metais galime pasidžiaugti – įžuvinimo procesas vyksta sklandžiai. Vandens telkinių naudotojai laikosi LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. Įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 patvirtintų Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių 16 p. – „raštu informuoja agentūrą prieš dvi dienas apie ketinimą įžuvinti vandens telkinius“. Pranešimai prieš dvi dienas palengvina rajono agentūros specialistų darbą: iš anksto susiplanuojami maršrutai, pasiskirstoma kuris specialistas prie kokio vandens telkinio vyks dalyvauti įžuvinime.
Įžuvinimo medžiagą lervutes arba paaugintas lydekų lervutes šį pavasarį vandens telkinių naudotojai galėjo įsigyti žūklės klube „Anykštis“ ir UAB „Vasaknos“. Šiuo metu jau įžuvinti 45 vandens telkiniai. Įžuvinimas tęsiamas ir toliau.

Visagino aplinkosaugininkai bendradarbiauja su pasieniečiais

Pasienis

2012 m. balandžio 26 d. Visagino savivaldybės agentūros inspektoriai pravedė mokymus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Puškų užkardoje. Mokymuose dalyvavo pasieniečiai, vykdantys valstybės sienos ruožo su Baltarusija apsaugą Visagino, Ignalinos rajono bei Zarasų rajono savivaldybių teritorijose. Visagino savivaldybės agentūros vedėjas V. Ksenzovas supažindino juos su LR mėgėjiškos žūklės įstatymo, Mėgėjiškos žūklės taisyklių bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis, paaiškino šių teisės aktų taikymo ypatumus, pranešė apie pažeidėjams numatytas administracinės sankcijas. Pasieniečiai aktyviai domėjosi aplinkosaugininkų patirtimi gyvosios gamtos apsaugos srityje. Inspektoriai paminėjo, kad pasieniečių pagalba ir patirtis būtų naudinga nustatant medžioklės reikalavimų pažeidimus, draudžiamų tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių naudojimo, gabenimo pažeidimus, žvejybos draudžiamu laikotarpiu (žuvų neršto metu), ar mažesnių, nei taisyklėse nustatytų dydžių, žuvų gaudymo bei kitus pažeidimus.

 

Mokymų metu V. Ksenzovas konstatavo, kad per pastaruosius metus talkinant pasieniečiams buvo išaiškinti keli šiurkštūs pažeidimai, kurių metų buvo žvejojama naudojant draudžiamus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius (statomus tinklus). Administracinėn atsakomybėn patraukti visi šiuos pažeidimus padarę asmenys.

Rusniškiai nori mėgėjiškos žvejybos lengvatų

Rusneje.del.licenciju1Didžiausios Lietuvoje Rusnės salos gyventojai užsibrėžė sau tikslą pasiekti, kad Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) vandens telkiniuose meškeriojantys vietiniai žvejybos mėgėjai būtų atleisti nuo prievolės pirkti palyginti brangiai kainuojančias meškeriotojo korteles.

Prie tokio sprendimo prieita trečiadienio pavakarę Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre įvykusiame vietos gyventojų susirinkime.

Nuo kovo 31 d. į Nemuno deltos regioninį parką sugrąžinus licencinę žvejybą, ne tik atvykėliai iš kitur, bet ir vietiniai meškeriotojai, be metinio visoje Lietuvoje galiojančio meškeriotojo bilieto, kainuojančio 50 litų, papildomai turi įsigyti dar ir meškeriotojo kortelę, kuri vienai dienai kainuoja 10, o mėnesiui visus 50 litų. Be meškeriotojo kortelės gali žvejoti tik vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji.

Manydami, kad jų atžvilgiu tai ne visai teisinga, rusniškiai parengė kreipimąsi į LR Seimą ir Šilutės rajono savivaldybės tarybą, prašydami inicijuoti pastarąją mėgėjiškos žvejybos tvarką reglamentuojančio aplinkos ministro įsakymo atšaukimą, kol bus parengtos ir Seime priimtos jų pageidaujamos mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos.

Karšių žvejybą mėnesiui teks pamiršti

karsisSugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. To reikalaujama, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų.

Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta šeštaisiais - septintaisiais gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, subrendusio karšio ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 25 cm. Neršia balandžio - gegužės mėn., kai vanduo sušyla bent iki 12° C. Neršti jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda ryte ir trunka 2 – 3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį.

Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug 100 000 – 300 000 ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, kad po keletos metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais.

Įžuvinti Rotinėnų ir Gedikėnų tvenkiniai

amuro.mailius

2012 m. balandžio mėnesio viduryje Plungės rajono agentūros kontroliuojamoje teritorijoje pagal nustatytus vandens telkinių įžuvinimo grafikus pradėti įžuvinimo darbai. Atitinkamai karpiais ir amūrais įžuvinti  Rotinėnų ir Gedikėnų tvenkiniai.

 

 

 

 

 

 

 

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea