Penktadienis, 28 Gruodis 2012 16:57

Parašė prd.am.lt

Šių metų gruodžio 7 dieną, vykdant reidą, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su Medžiotojų žvejų draugijos Rokiškio skyriaus darbuotojais Rokiškio rajono Dviragio ežere, ties Salų kaimu per tirštą rūką pastebėjo du piliečius plaukiančius medine valtimi ir traukiančius iš vakaro jų pačių pastatytus tinklus. Pastebėję pareigūnus „žvejai“ išplaukė į krantą ir užsirakino namuose.

         Po kurio laiko, tik iškvietus Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnus, atrakino duris ir įsileido į vidų. Apie neteisėtą žūklę aišku jie nieko nežinojo, tačiau vėliau išsiaiškinta, kodėl jie taip ilgai neįsileido pareigūnų, mat sugautą žuvį ir tinklus slėpė šaldiklyje, po lova ir židinio kamine.  

         Išsiaiškinta, kad tai Rokiškio rajono ir miesto gyventojai, kurie neteisėtai žvejojo septyniais statomais tinklais.  Už neteisėtai sugautas 4 – lydekas, 9 – starkius, 12 – plakių, 4 – karosus, 1 – ešerį ir 20 – karšių žala vandens gyvūnijai siekia 2291,58 litus. Taip pat brakonieriams teks sumokėti ir administracines baudas, kurių dydis siekia nuo 400 iki 1000 litų.

         Minėtiems piliečiams teko atsisveikinti su kitais neteisėtai namuose laikytais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais, bei medine valtimi, kuria buvo vykdoma neteisėta žvejyba tinklais.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas

Ketvirtadienis, 27 Gruodis 2012 14:41

Parašė Žūklė

Lap­kri­čio 21 d. „Del­fi“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­si­ro­dė straips­nis „V.Adam­kus: šir­dis skau­da ma­tant, kad pa­žei­džiam pa­tys sa­vo in­te­re­sus“, ku­ria­me, ci­tuo­jant straips­nio au­to­rių, „Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus nu­si­kal­ti­mu prieš vals­ty­bės po­rei­kius va­di­na žu­vi­ta­kio prie Kauno hid­ro­e­lek­tri­nės ne­bu­vi­mą“. Ne­no­riu pa­sa­ko­ti to straips­nio tu­ri­nio smul­kiai (no­rin­tieji ras jį „Del­fi“ ar­chy­vuo­se), pa­pras­čiau­siai pa­a­na­li­zuo­siu kai ku­rias Pre­zi­den­to bei ki­tų kal­bin­tų žmo­nių min­tis.

Pa­sak V. Adam­kaus, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos biu­rok­ra­tai jau daug me­tų ne­si­ryž­ta įreng­ti žu­vi­ta­kio hid­ro­e­lek­tri­nė­je, o tai la­bai pa­ge­rin­tų mig­ruo­jan­čių žu­vų būk­lę, leis­tų joms be kliūčių plau­kio­ti iš Ne­mu­no že­mu­pio į aukš­tu­pį ir at­gal, bet svar­biau­sia, jog la­ši­ši­nėms žuvims, žiob­riams vėl at­si­ver­tų kaž­ka­da bu­vu­sios nerš­ta­vie­tės Ne­mu­no aukš­tu­pio in­ta­kuo­se, o kon­kre­čiau – Mer­ky­je ir į jį įte­kan­čio­se ne­di­de­lė­se upė­se bei upe­liuo­se. Taip, tie­sa, jog dėl to Kau­no „monst­ro“, ku­ris ener­ge­ti­ne pras­me yra tik ma­žu­tė da­le­ly­tė to, ko rei­kia respub­li­kai (ne­la­bai se­niai ra­šiau apie tai vie­na­me „Re­dak­to­riaus žo­dy­je“), esa­me pra­ra­dę kai ku­rias žu­vų rū­šis Ne­mu­no aukš­tu­py­je. Tei­sin­ga ir min­tis, kad rei­kė­jo apie ga­li­my­bes įreng­ti žu­vi­ta­kį gal­vo­ti dar sta­tant HE. Bet lai­ko at­gal ne­at­suk­si. Pre­zi­den­tas da­bar aiš­kiai pri­ta­ria žu­vi­ta­kio įren­gi­mui ir dėl jo ne­bu­vi­mo kal­ti­na vi­sus, iš­sky­rus... sa­ve. Taip sa­kau to­dėl, kad po­nas V. Adam­kus dvi ka­den­ci­jas bu­vo vals­ty­bės gal­va ir Lie­tu­vos ap­lin­ko­sau­gai da­vė gerokai ma­žiau, nei ga­lė­jo ir net­gi pri­va­lė­jo duo­ti. Man vi­sa­da at­ro­dė keis­ta, kad žmo­gus, pa­gar­sė­jęs už At­lan­to sa­vo ini­cia­ty­va šio­je sri­ty­je ir pri­si­dė­jęs va­lant JAV Di­džiuo­sius eže­rus, gim­ta­ja­me kraš­te sa­vo ži­nių bei pa­tir­ties ne­pri­tai­kė. Vėl­gi, kar­to­jant pre­zi­den­to žo­džius, prie jo nie­kas iš Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nų per dvy­li­ka me­tų net ne­pri­ėjo apie tai pa­si­kal­bė­ti. At­vi­rai kal­bant, toks pa­sa­ky­mas ma­ne ste­bi­na – juk jei Ma­ho­me­tas ne­ina prie kal­no, tai kal­nas at­ei­na pas Ma­ho­me­tą. V. Adam­kus bu­vo Pre­zi­den­tas, tad te­rei­kė­jo pa­mo­ti pirš­tu, ir vi­sa mi­nis­te­ri­ja bū­tų su­gu­žė­ju­si į Pre­zi­den­tū­rą. Ka­dan­gi šiek tiek pa­žįs­tu to­kių da­ly­kų už­ku­li­sius, tai ga­liu drą­siai teig­ti, jog Pre­zi­den­to ini­cia­ty­va net ne­ly­gi­na­ma, tar­kim, su ma­no ar net vi­sų Lie­tu­vos žve­jų ini­cia­ty­va. Paprasčiau­sias to pa­vyz­dys – da­bar­ti­nės Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės no­ras pa­ko­re­guo­ti Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mą. Be­je, jis ne­įsi­ga­lios tol, kol ne­bus ap­svars­ty­tos Jos Eks­ce­len­ci­jos pa­teik­tos pa­tai­sos, apie ku­rias ir­gi esu ra­šęs sa­vo ve­da­muo­siuo­se straips­niuo­se. Dėl šios prie­žas­ties ku­riam lai­kui ati­de­du Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mo nag­ri­nė­ji­mą – gal­būt jis ne­žy­miai kei­sis. Bet grįž­kim prie straips­nio.

AM Gam­tos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Gam­tos iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Vil­man­tas Grai­čiū­nas į Pre­zi­den­to V. Adam­kaus siū­lo­mą pro­jek­tą ne­žiū­ri taip op­ti­mis­tiš­kai. Jam ant­ri­na ir de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Lai­mu­tis Bud­rys. Ka­dan­gi šiuos žmo­nes pa­žįs­tu jau se­niai ir ži­nau jų po­žiū­rį į mė­gė­jiš­ką žūk­lę, žu­vų iš­tek­lius ir pan., skep­ti­ciz­mo, ku­rį iš­sa­kė mi­nė­ti pa­rei­gū­nai, ne­ga­li­ma trak­tuo­ti kaip ne­no­ro dirb­ti ar gau­sin­ti žu­vų po­pu­lia­ci­jų. Tai yra tik­rai at­sar­gus ir ap­svars­ty­tas po­žiū­ris ver­ti­nant ša­lies fi­nan­si­nius pa­jė­gu­mus ir to pro­jek­to ra­cio­na­lu­mą. Pa­na­šiai kal­ba ir ich­tio­lo­gai. Žy­miai pi­giau kai­nuo­tų įreng­ti žu­vi­ta­kius ma­žo­se upė­se (tai, be­je, ir pla­nuo­ja­ma), o nau­da bū­tų neabe­jo­ti­na. Tie­sa, sun­kiai su­pra­tau ich­tio­lo­go Kęs­tu­čio Skrups­ke­lio ci­ta­tas, ku­rias pa­tei­kė mi­nė­tą straips­nį ra­šęs žur­na­lis­tas, ka­dan­gi kai su šiuo moks­li­nin­ku kal­bė­jau­si, jo nuo­mo­nė bu­vo kiek ki­to­kia, nei pa­ra­šy­ta „Del­fi“ por­ta­le. Es­mė ta (taip sa­kė man K. Skrups­ke­lis), kad net per mo­der­niau­sią žu­vi­ta­kį ke­lią at­gal į že­mu­pį to­kio dy­džio upė­se pa­pras­tai su­ran­da tik apie 20 proc. la­ši­šų ir šla­kių jau­nik­lių, o ki­ti pa­puo­la į tur­bi­nas. Leng­viau šioms žu­vims yra pa­kil­ti žu­vi­ta­kiu į aukš­tu­pį, nes jas ve­da įgim­tas instink­tas. Ko­dėl mi­niu tik la­ši­šas ir šla­kius, nors, anot straips­nio au­to­riaus, mes pra­ra­do­me de­vy­nias rū­šis migruojančių žu­vų? Ban­dau skai­čiuo­ti, ko­kios tai rū­šys, ir man toks skai­čius tik­rai ne­iš­ei­na. Taip, la­ši­šos, šla­kiai... O kas dar? Nė­gės? Gal­būt žiob­riai? Iš­li­ko jie Kau­no ma­rio­se, pri­si­tai­kė gy­ven­ti, tik ta­po ne­di­de­li, jų pa­gau­na­ma net ir Ne­mu­ne aukš­čiau HE. Sa­la­čiai ir­gi ten ne­blo­gai jau­čia­si. Ūso­rių ma­rio­se nė­ra, bet aukš­tu­py­je šias žu­vis žve­jai gau­do. Aiš­ku, ga­lė­tų bū­ti daug dau­giau, to no­ri­me vi­si, bet įren­gus žu­vi­ta­kį srau­nu­mų žu­vys Kau­no ma­rio­se vis tiek ne­gy­vens, ir ne­aiš­ku, ar net ir Ne­mu­no aukš­tu­py­je tik­rai pa­dau­gės ūso­rių, sa­la­čių, sro­vi­nių aukš­lių, ša­pa­lų (veikiau­siai tai rū­šis, taip pat pri­skir­ta tam de­vy­ne­tui) ir kt. To­dėl tas pats ich­tio­lo­gas K. Skrups­ke­lis man tei­gė, jog ra­cio­na­liau tuos šim­tus mi­li­jo­nų pa­skirs­ty­ti la­ši­šų ir šla­kių vei­si­mui to­se upė­se, kur jie ner­šia šiuo me­tu, o taip pat skir­ti žu­vų ap­sau­gai (be­je, straips­ny­je ak­cen­tuo­ja­ma, kad ap­lin­kos ins­pek­to­riai nesu­si­tvar­ko su že­miau HE bra­ko­nie­riaus­jan­čiais „kab­liau­to­jais“). Žu­vi­ta­kio įren­gi­mas tė­ra vie­na me­da­lio pu­sė, nes tuo pačiu me­tu rei­kės mil­ži­niš­kų lė­šų vei­siant la­ši­ši­ša­žu­ves Mer­ky­je ir jo in­ta­kuo­se, o to dar­bo vai­siai bus jun­ta­mi po 30–40 m. Gal, nes šis pro­jek­tas ri­zi­kin­gas dėl jau mi­nė­tų da­ly­kų. Tie­sa, dar bu­vo už­si­min­ta apie erš­ke­tus, ta­čiau šias žu­vis pas mus ban­do­ma at­gai­vin­ti tik pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus ir ne­aiš­ku (ma­ty­sim po 20 m.), ar jos pri­gis, nė­ra tvir­to įsi­ti­ki­ni­mo, ar tu­rė­si­me pa­kan­ka­mai lė­šų jau pra­dė­tam dar­bui, o pi­ni­gų jam, ci­tuo­jant ich­tio­lo­gus, jau da­bar rei­kė­tų bent 2–3 kar­tus dau­giau.

Vil­niaus de­par­ta­men­to Gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, o taip pat vie­nas iš Ža­lių­jų par­ti­jos įkū­rė­jų „žen­gia“ dar to­liau – siū­lo ant Kauno HE įreng­ti bai­da­rių tra­są ir net vi­sa­me Ne­mu­ne at­gai­vin­ti lai­vy­bą. Be­je, prieš de­šimt­me­tį, pa­sak Juo­zo Dau­tar­to, bu­vo svars­to­mos žu­vi­ta­kio įren­gi­mo ga­li­my­bės, bet jo galiau­siai at­si­sa­ky­ta. Žo­džiu, Os­ta­pas Ben­de­ris šiuo at­ve­ju sa­vo Nau­jų­jų Va­siu­kų sta­ty­ba nie­ko la­bai ne­nu­ste­bin­tų.

Straips­nio pa­bai­go­je pa­tei­kia­mi al­ter­na­ty­vūs žu­vi­ta­kiui pla­nai – ap­link­ke­liai, ku­riais ga­lė­tų plauk­ti mig­ruo­jan­čios žu­vys. Vie­na­me jų siū­lo­ma že­miau Kau­no HE, panau­do­jant Jie­sios upę ir jos in­ta­ką Vy­čiaus upe­lį bei aukš­čiau HE į Ne­mu­ną įte­kan­tį Lu­bu­pio upe­lį, įreng­ti žu­vų apy­lan­ką. Ne­si­lei­siu į smul­kme­nas, bet pa­mi­nė­siu, jog ta­da tek­tų da­ry­ti dar vie­ną pra­lai­dą ar­ba nu­griau­ti Vy­čiaus upe­lio už­tvan­ką, pa­gi­lin­ti upe­lių va­gas, keis­ti nuo­ly­džius, kas­ti ka­na­lą ir ga­liau­siai pa­sta­ty­ti žu­vų kreip­tu­vus. Bū­tent pas­ta­rie­ji įren­gi­niai ir yra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Bent jau taip ma­no ich­tio­lo­gas To­mas Vir­bic­kas, su ku­riuo kal­bė­jau­si šia te­ma. Pa­sak moks­li­nin­ko-prak­ti­ko, la­ši­šų ir šla­kių jau­nik­liai plau­kia upės va­ga, ir to­dėl jie var­gu ar ras kur nors Ne­mu­ne esan­tį ne­di­de­lį in­ta­kė­lį – žu­vys pra­plauks jį ir nu­rie­dės HE tur­bi­no­mis že­myn. Ta­čiau kaip tas kreip­tu­vas tu­rė­tų veik­ti ir ar yra kur nors pa­na­šių įren­gi­nių, nei T. Vir­bic­kas, nei to pro­jek­to au­to­rius ne­pa­aiš­ki­no.

Ant­ra­sis pla­nas at­ro­do pa­pras­tes­nis, bet iš tie­sų ir jo vyk­dy­mas su­da­ry­tų ne­ma­žai pro­ble­mų. Siū­lo­ma kas­ti 15 km ka­na­lą ties Pi­liuo­na pro Dub­ra­vos miš­ką. To­ji van­dens arterija kirs­tų nuo­sa­vas že­mes, ke­lius (pri­reik­tų sta­ty­ti til­tus), ne­aiš­ki ir to­kio ka­na­lo konstruk­ci­ja. Abie­jų pla­nų pa­grin­di­niai trū­ku­mai yra di­de­lės pi­ni­gų są­nau­dos ir ne­ga­ran­tuo­ta mig­ruo­jan­čių žu­vų ap­sau­ga nuo bra­ko­nie­rių, nes pa­gau­ti jas to­kia­me siau­ra­me upe­ly­je ar ka­na­le bū­tų ne­sun­ku.

Kal­bų daug, pro­jek­tai gran­dio­zi­niai, bet jau­čiu, jog tuo vis­kas ir baig­sis, ka­dan­gi AM val­di­nin­kai pa­sa­kė, kad lė­šų to­kiems už­mo­jams nė­ra, juo­lab kad jų prioritetiniai už­da­vi­niai šian­dien yra ki­ti. Jei ga­li­ma bū­tų gau­ti daug ES lė­šų – gal­būt... Ta­čiau nė vie­nas iš žurnalisto kal­bin­tų žmo­nių net ne­už­si­mi­nė, kad Kau­no ma­rio­se dar ir da­bar tę­sia­ma ver­sli­nė žūk­lė, ir ar ji bus pa­nai­kin­ta, tie­sio­giai pri­klau­sys nuo nau­jo­jo Ap­lin­kos mi­nist­ro, nes įsta­ty­mu tai nė­ra pa­vir­tin­ta. Tad kam tas žu­vi­ta­kis, jei laši­šas su­gau­dys žve­jai ver­sli­nin­kai? Jei jau taip no­ri bu­vę ir esan­tys pre­zi­den­tai pa­si­ro­dy­ti gam­tos ser­gė­to­jais, te­gul pir­miau­siai už­drau­džia ver­sli­nę žūk­lę na­tū­ra­lios kil­mės gė­luo­siuo­se van­de­ny­se ir pa­žiū­ri, ką da­ro įtei­sin­ti bra­ko­nie­riai jū­ro­je. Juk, tar­kim, po­nia Pre­zi­den­tė ga­lė­jo pa­teik­ti šią pa­tai­są, juo la­biau kad ji bu­vo pradiniame įsta­ty­mo va­rian­te. Ar­ba po­nas Pre­zi­den­tas – ne­jau per aš­tuo­ne­rius me­tus nema­tė, ne­ži­no­jo, kas da­ro­si mū­sų eže­ruo­se, Kur­šių ir Kau­no ma­rio­se, jū­ros prie­kran­tė­je?

Tą pa­čią die­ną „Del­fi“ ir „Lie­tu­vos Ry­to“ por­ta­luo­se pa­si­ro­dė ir ki­tas straips­nis, kuriame pa­sa­ko­ja­ma, kaip lap­kri­čio 19 d. Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos na­rys Kriste­ris Kaster­nas (Kris­ter Cast­ren) Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tė­je ties Juod­kran­te ste­bė­jo ma­si­nę re­tų ir glo­ba­liai nyks­tan­čių an­ti­nių šei­mos paukš­čių nuo­dė­gu­lių žū­tį ver­sli­nin­kų tinkluose. Šim­to met­rų tin­kle bu­vo dau­giau nei 30 to­kių ne­gy­vų paukš­čių, o žu­vų – gal tik 10. Pa­sak straips­nio au­to­riaus, ku­ris ci­ta­vo moks­li­nin­ką, to­kie fak­tai rodo, kad vie­ti­nių žve­jų veik­la mū­sų ša­ly­je yra svar­bes­nė už glo­ba­liai nyks­tan­čių paukš­čių ap­sau­gą, nors Lie­tu­va šiuo at­žvil­giu tu­ri tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Ir tai jau vien šį ru­de­nį ne­be pir­mas straips­nis apie ver­sli­nin­kus, dar bu­vo ra­šy­ta, kad Šven­to­sios „tik­li­nin­kai“ siū­lo šau­dy­ti Bal­ti­jos ruo­nius, ku­rie taip pat sau­go­mi pa­gal tarptautinius įsiparei­go­ji­mus. Pas­ta­rie­ji ne­va da­rą daug ža­los vog­da­mi iš tin­klų žu­vis. Šiuos abu fak­tus skel­bė ir TV ži­nių lai­dos. Pa­kal­bin­tas Šven­to­sios ver­sli­nin­kas ro­dė pu­sės met­ro (!) sky­lę ki­niš­ka­me tin­kle, ku­rią pa­da­rė ruo­nis. Bai­sus nuos­to­lis... Įdo­mu, tie­sa, kiek tų pa­čių ruo­nių žūs­ta tin­kluo­se – to nie­kas ne­pa­sa­ko­jo. Bet už­tat žvejai ver­sli­nin­kai la­bai su­si­rū­pi­no bū­si­mo du­jo­tie­kio tie­si­mu Bal­ti­jo­je. Jie jau da­bar ima „svaig­ti“ apie kom­pen­sa­ci­jas, ka­dan­gi yra įsi­ti­ki­nę, jog ka­sant jū­ros dug­ną bus išbai­dy­tos žu­vys, nors to ne­pa­tvir­ti­no ich­tio­lo­gai. Aiš­ku, ras, kas pa­tvir­ti­na, ži­nau, jog yra to­kių „moks­li­nin­kų“ pa­jū­ry­je – jie net skai­čius pa­teiks, gra­fi­kus nu­brai­žys ir už žve­jus į Sei­mo Ap­lin­kos ko­mi­te­tą laks­tys, nes ge­rai „pa­tep­ti“ ver­sli­nin­kų. Sa­kau tai iš prak­ti­kos, ka­dan­gi te­ko su­si­dur­ti su pa­na­šiais reiš­ki­niais.

Vyr. re­dak­to­rius

Ro­mu­al­das Žilins­kas