Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Apie brakonierius reikia pranešti 112

Nuo 2014 kovo 13 d., apie deginamą žolę, brakonierius, aplinkos taršą ir kitus gamtos apsaugos pažeidimus Lietuvos žmonės galės pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Pradėjus priiminėti pranešimus apie niokojamą gamtą telefonu 112, pradės veikti ir visa mūsų sistema, kai kiekviename regione turėsime visą parą budinčius ekipažus. Jiems iškart ir bus perduodama informacija. Pagaliau padarysime tai, ką jau seniai reikėjo padaryti“, – per šiandien surengtą spaudos konferenciją sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktorius Remigijus Baniulis ir Bendrojo pagalbos centro viršininkas Jūris Targauskas.

5015

Ligi šiol apie aplinkosaugos pažeidimus žmonės turėdavo skambinti regionų aplinkos apsaugos departamentams. Tačiau keblu įsidėmėti jų telefonų numerius, o naktį pranešimas tik įrašomas į autoatsakiklį. Kurti visą parą veikiančią telefono liniją aplinkosaugininkams kainuotų labai brangiai, todėl buvo pasirinktas optimalus sprendimas – bendrasis pagalbos telefonas 112. Šiuo tikslu Aplinkos ministerija inicijavo bendradarbiavimo su Bendruoju pagalbos centru sutartį.

Šią sutartį šiandien pasirašė Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas ir Bendrojo pagalbos centro vadovas Jūris Targonskas. Pagal šią sutartį telefonu 112 žmonės gali pranešti apie brakonieriavimą, neteisėtą miško ar kitų želdinių kirtimą, laužų deginimą draudžiamoje vietoje, taip pat padangų, atliekų deginimą, teršiančių medžiagų išpylimą, miško paklotės ardymą, pavojingų medžiagų išsiliejimą, cheminius, radiacinius incidentus, rastas galimai pavojingas medžiagas, eismo įvykius su gyvūnais, pavojų žmonėms, turtui, aplinkai keliančius sveikus ar sužeistus gyvūnus, galimai sergančius gyvūnus, žuvų dusimą, kritimą, rastus nugaišusius gyvūnus.

„Vienas budintis ekipažas regione – katino ašaros, bet kol kas viską darome iš savo vidinių išteklių – persitvarkydami, taupydami, ir neprašome nei cento. Visi mūsų inspektorių automobiliai bus aprūpinti GPS. Kontroliuosime šių automobilių judėjimą. Tai leis racionaliai paskirstyti pareigūnų pajėgas, sutaupyti kuro“, – sakė Valentinas Mazuronis. Kadangi budėjimas vyks nenutrūkstamai visą parą, papildomam darbuotojų užmokesčiui numatyta skirti apie 350 tūkst. litų per metus iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Planuojama, kad nuo liepos 1 d. Aplinkos ministerijoje bus įsteigtas analizės skyrius, kuris nagrinės visus gaunamus pranešimus apie gamtosauginius pažeidimus ir ieškos būdų, kaip greičiau ir veiksmingiau į juos reaguoti, kaip tobulinti darbą.

Ministro žodžiais, su dabartiniais ištekliais kalnų nepavyks nuversti, tačiau viską reikia pradėti nuo mažų žingsnelių. Dabar tik didelio darbo pradžia. Kol kas vienas budintis aplinkosaugininkų ekipažas teks keliems rajonams. „Po truputį ieškosime finansinių išteklių, etatų, kad sukurtume gerai veikiančią sistemą“ – sakė aplinkos ministras.

Visuomenės informavimo skyrius

2014-03-12

Dugninės meškerės (feeder) varžybų tvarkaraščiai

Dugninės meškerės (feeder) varžybų tvarkaraščiai

ftnl

Gegužės 24-25 “LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATAS 2014″ I etapas (Šilutės r., Skirvytė)

Birželio 28-29 “LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATAS 2014″ II etapas (Paežeriai ,Vilkaviškiai)

Liepos 26-27 “LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATAS 2014″ III etapas (Birštonas, Nemunas)

Rugpjūčio 8-10 TUBERTINI FEEDER CUP 2014 , (Birštonas, Nemunas)

Rugpjūčio 23-24“LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATAS 2014″ IV etapas (Kėdainiai, Bublių tv.)

Spalio 4-5 “Federacijos Taure 2014″

 

Parengta pagal feedercup.info 

Žuvininkystės įstatymo pakeitimų argumentacija

„Visi puikiai suprantame, kad tie Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Mane tai labai neramina, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui“, - sako aplinkos ministras V. Mazuronis.

fish-net

Vidas Vilčinskas paklausė Seimo narį Dr. Eugenijų Gentvilą, kodėl jis balsavo už :

Gal galėtumėte paaiškinti savo tokį balsavimą. Nes mes, šimtatūkstantinė žvejų mėgėjų armija to nesuprantame. Vienu rankos pakėlimu niekais pavertėte tūkstančių žmonių dvidešimtmečio kovą, saujelės mums visiems priklausančių gamtos turtų grobstytojų interesus iškeldami priekin.

Dr. Eugenijus Gentvilas atsakė visiems žvejams mėgėjams :

Balsavau už įstatyme numatytus pakeitimus todėl, kad tai iš esmės yra techniniai pakeitimai, paskirstantys kompetencijas tarp institucijų (ministerijų). Ir dabar galvoju, kad nėra sveika, kai Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus, skirsto kvotas verslinei žvejybai ir paskui pati turi kontroliuoti tų verslininkų veiklą. Todėl balsavau už funkcijų paskirstymą tarp 2 ministerijų.

Kitas dalykas, kad dėl tokio funkcijų paskirstymo kyla isterija, iš kurios matyti, kad siekiama apskritai uždrausti verslinę žvejybą. Noriu pabrėžti, kad priimtosios Įstatymo pataisos naujai neįteisino verslinės žvejybos, o tik reglamentavo, kaip skiriamos kvotos verslinei žvejybai. Norint uždrausti verslinę žvejybą, reikia keisti kitų įstatymų nuostatas, kurios numato, kad verslinė žvejyba leidžiama vidaus vandenų telkiniuose, kurių plotas virš 200 ha.

Todėl, jei Aplinkos ministerija nori apskritai uždrausti verslinę žvejybą, turi tai daryti, siūlydama atitinkamas įstatymų pataisas. Bet to nedaro, o siekia visas funkcijas sutelkti savo rankose, o paskui vienais ar kitais pretekstais neskirti kvotų verslinei žvejybai. Na ir visai keista, kad kitaip balsuojantys vadinami korumpuotais ar parsidavusiais. Pažįstu beveik visus Kuršių mariose bei jūroje žvejojančius verslininkus, bet neturiu nė vieno pažįstamo verslininko, žvejojančio vidaus vandenyse. Gal tiesiog pati Aplinkos ministerija turėtų eiti tiesiais, o ne aplinkiniais keliais.

Ir dar dėl verslinės žvejybos. Ministras V. Mazuronis kaltina, kad verslininkai slepia sugaunamus kiekius. Tikiu, kad taip yra dažnai. Bet juk tas pats ministras ir yra atsakingas už žvejybos taisyklių laikymąsi. Tegul užtikrina tų 50 Lietuvoje žvejojančių įmonių veiklos kontrolę, o ne automatiškai kaltina visus šiuo verslu užsiimančius žmones. Žarstydamas kaltinimus, pirmiausiai pats turi būti atlikęs visus savo darbus.

Beje, ir Jūs, gerbiamas Vidai, nevengiate išankstinių kaltinimų. Rašydamas apie verslinę žvejybą, verslininkus vadinate „saujele... gamtos turtų grobstytojų“. Argi taip iš anksto galima teigti, kai dar kvotos nepaskirstytos, konkursai nepaskelbti ar dar net ir žvejybos įmonės neįkurtos? Manau, tai neteisingas verslo ir visuomenės priešinimas, iš anksto apkaltinant kitus, vien dėl to, kad prieš juos kas nors negerai dirbo. Beje, juk nedrįsite teigti, kad visi žvejai mėgėjai yra šventieji? Jei norite diskutuoti – statistika tokia : 2013 m. vien Klaipėdos apskrities ribose inspektoriai surašė 1157 protokolus už žvejybos taisyklių pažeidimus. Panašu, kad ir tarp mėgėjų ir tarp verslininkų yra nusidėjėlių. Tad niekad nesutiksiu su nuostata, kad verslas kaltas vien dėl to, kad jis yra verslas. Pagal tokią logiką, visi bankai, kurie keičia pinigus yra nusikaltėliai, o visi siūlantys pakeisti valiutą gatvėje už kampo yra teisuoliai.

Manau, turime rasti balansą visuomenėje. Jei tam reikia ryžtingų verslinės žvejybos apribojimų, tai apie tai ir diskutuokime. Dabar gi uždrausti nesiryžtama, o ieškoma būdų, kaip nekeičiant įstatymų, sutelkti administracines galias vienoje žinyboje ir pasinaudojant tomis galiomis, neleisti verslinės žvejybos. Aš, kaip liberalas esu už tai, kad įstatymų leidėjai nuspręstų būti ar nebūti verslinei žvejybai. Ministras V. Mazuronis draudimus nori pasiekti ne įstatymais, o biurokratiniais svertais, kuriuos siekia sutelkti savo rankose.

Staigmena žvejams mėgėjams: teks remti verslininkus

Kad paliktų Zarasų ir Molėtų rajonų ežeruose kuriamą žvejų rojų, žvejai verslininkai reikalauja keliasdešimt tūkstančių litų siekiančių kompensacijų. Aplinkos ministerija vis dar ieško tinkamiausio kompensacijos mechanizmo. Tačiau jau dabar aišku, kad į verslininkų reikalavimus bus įsiklausyta. Manoma, kad šešioms įmonėms bus išmokėta maždaug 0,5 mln. Lt. Šiam tikslui bus naudojami iš žvejų mėgėjų surinkti pinigai, kuriuos jie sumokėjo už žvejybos leidimus.

Nori kompensacijų

Šią savaitę Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis, apsilankęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Seimo narius įkalbinėjo Zarasų ir Molėtų rajonų, kur numatyta steigti žvejų rojų, verslininkus pamaloninti kompensacijomis. Vyras sakė, kad jos būtinos, kadangi įkūrus žvejų rojų verslinė žvejyba jame bus draudžiama. Kaip tik dėl to, jo teigimu, verslininkai turės atsisakyti savo amato ir ieškoti kitos veiklos.

Komiteto nariai sutiko, kad žvejams verslininkams reikia padėti. Kaip tik todėl komitetas Aplinkos ministeriją įpareigojo parengti kompensavimo mechanizmą.

Žvejys verslininkas D. Pumputis GRYNAS.lt sakė, kad jei kompensacijas gavo Kauno ir Kuršių marių žvejai, išimtis neturėtų būti taikoma ir žvejų rojaus teritorijoje ilgus metus veikusiems verslininkams.

„Mes galėtume ir norėtume vystyti veiklą, bet Zarasų ir Molėtų rajonuose yra paskelbtas žvejų rojus. Ir aiškinama, kad rojuje verslinė žvejyba  - nesuderinama. Vadinasi, neturėsime galimybių tęsti savo darbą. Todėl prašome, kad mūsų neskriaustų ir sumokėtų kompensaciją“, - sakė pašnekovas.

IMGP0292

Kokia kompensacija tenkintų?

Jis aiškino, kad Kauno ir Kuršių marių žvejams kompensacijos buvo nustatomos pagal skirtingas formules. Šiuo atveju Aplinkos ministerija ieško naujo mechanizmo, kuriame svarbiausias kriterijus būtų sugautos žuvies skaičius. Tačiau D. Pumputis tikino, kad toks sprendimas žvejų verslininkų netenkina. Jie norėtų tokio paties kompensavimo, kuris buvo taikomas Kauno marių žvejams. Tuomet daugiausiai pinigų gavo tie žvejai, kurie turėjo daugiausiai laivų ir žvejybos įrankių.

„Mums priimtiniausia Kauno marių žvejams taikyta formulė, nes ten buvo atsižvelgiama į įrankių ir laivų skaičių. Mūsų darbo specifika į tai labai panaši. Tačiau Aplinkos ministerija pasiūlė kitą variantą, kai pinigų suma priklauso nuo sugaunamos žuvies kiekio. Mums tai nepriimtina, nes jau 10 metų pagal visus teisės aktus verslinė žvejyba yra ribojama. Žvejai yra vienos šeimos vaikai. O vieniems duoda po saldainį, kitiems – po popieriuką. Tai yra nesąžininga ir nekatalikiška“, - piktinosi verslininkas.

Jo teigimu, kompensacijų nusipelnė tie žvejai, kurie žvejų rojaus teritorijoje žvejoja ne mažiau nei 10 metų. Jei būtų pritarta tokiam pasiūlymų, kompensacijos sulauktų maždaug šeši žvejai verslininkai. Trumpiau žvejojančių, vyro skaičiavimais, yra žymiai daugiau.

D. Pumputis tikino verslinę žvejybą pradėjęs nuo 1993 metų. Kaip teigė verslininkas, jis ilgus metus žvejojo dabartinėje žvejų rojaus teritorijoje. Vis dėlto aukštas pareigas Aplinkos ministerijoje einantys darbuotojai tikino, kad šio žvejo „valdos“ į žvejų rojaus teritoriją netgi nepatenka.

Galiausiai D. Pumputis išdėstė, kad dėl verslinės žvejybos nutraukimo žvejai patirs didžiulis nuostolius. Anot jo, žvejybos įrankiai yra labai brangūs, todėl dvidešimt tūkstančių litų siekiančios kompensacijos verslininkų netenkintų.

„Dabar ministerija turi parengti pasiūlymą. Tačiau gali atsitikti taip, kad mano vienas įrankis bus brangesnis už kompensaciją. Tai būtų pasityčiojimas iš žvejų. Aš žvejoju nuo 1993-ių metų. Net turėjau ežerus išsinuomojęs 50-čiai metų. Tačiau 2009 m. nuomos sutartys buvo paverstos niekinėmis. Jau 2013 m. negalime žvejoti, nes mums neskiria kvotų. O dabar dėl rojaus mes visai negalėsime žvejoti. Todėl jei būtų taikomas Kauno marių žvejų išbandytas mechanizmas, mums išeitų ir po 50 tūkst. Lt. O jei po 10 tūkst. litų gautume... Mano vienas žvejybos įrankis kainuoja virš 20 tūkst. litų. Ir aš esu investavęs ne vieną šimtą tūkstančių litų. Be to, mes neturėsime kur dėti įrankių, nes pagal įstatymą net negalėsime jų turėti. Jei laikai tuos įrankius, reiškia, esi brakonierius“, - aiškino D. Pumputis.

Žvejus verslininkus parems žvejai mėgėjai

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt sakė, kad vis dar nėra galutinio sprendimo, pagal kokią formulę bus apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tiesa, jis neatmetė tokios galimybės, kad žvejai verslininkai gali likti ir nieko nepešę. Tačiau, pašnekovo teigimu, tokia tikimybė yra nedidelė.

„Kol kas dar nežinome, kaip bus kompensuojama, koks mechanizmas bus pasirinktas ir ar iš viso bus kompensuojama. Vis dėlto linkstama prie to, kad būtų galima numatyti kompensaciją žvejams, iš verslinės žvejybos žvejų rojuje pasitraukiantiems anksčiau nei 2015 m. (kai ežeruose verslinė žvejyba bus uždrausta – red. past.). Europos Sąjungoje priimta kompensavimo forma, kai 10 metų laikotarpio kompensuojama 25 proc. įmonės pajamų. Tiesa, paliekant marias kompensacija buvo skaičiuojama pagal žvejybos įrankius ir laivus“, - teigė skyriaus vedėjas.

Jis aiškino, kad Aplinkos ministeriją parengti kompensavimo tvarką įpareigojo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Kaip tik dėl to dabar ministerija analizuoja visas galimybes ir svarsto, iš kur gauti papildomų pinigų. Tačiau V. Graičiūnas linkęs manyti, kad greičiausiai kompensacijos žvejams verslininkams bus mokamos iš žvejų mėgėjų surinktų lėšų.

„Aš kitų finansavimo šaltinių nematau, kaip tik Aplinkos apsaugos rėmimo programos  lėšos. Kitaip tariant, už mėgėjų žvejybos leidimus sumokėti pinigai. Šiemet buvo surinkta 5,7 mln. Lt. Ministro nuomone, kompensacijos neturėtų viršyti 0,5 mln. Lt“, - atskleidė pašnekovas.

Pasidomėjus, ar kiti Lietuvos žvejai, nuo 2015 m. ežeruose nebelikus verslinė žvejybos galimybės, taip pat galės tikėtis piniginių kompensacijų, pašnekovas aiškino, kad įstatymas to nenumato: „Žuvininkystės įstatyme parašyta, kad žvejai turi teisę gauti kompensaciją netekus žvejybos galimybės. Tačiau taip pat ten parašyta, kad išimtis taikoma įgyvendinant žvejybos reglamentavimo priemones – žvejybos uždraudimas, konkrečios žuvies gaudymo uždraudimas. Už tai kompensacijos nenumatomos,“ - teigė Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

Parengta pagal Grynas.lt informaciją

Mūšis pralaimėtas. Bet ne karas

Nervų karas. Sunku būtų kitaip apibūdinti tą, kas vyko antrąją ir trečiąją gruodžio savaitę Lietuvos sostinėje, nemažai grupei Seimo narių aukščiausioje valstybės valdymo įstaigoje bandant „prastumti“ verslinei žūklei ir kai kuriems Žemės ūkio ministerijos valdininkams naudingą žuvininkystės įstatymo pataisą.

Nors ir buvome perspėti, nelabai kas iš mūsų tikėjosi, kad reikalai gali pakrypti tokia linkme ir dar taip greitai. Turbūt didžiausiame košmare neteko regėti to, ką perskaitėme likus trims dienoms iki balsavimo pataisos rengėjų projekte.

Kvotų žvejams verslininkams skirstymo perdavimas iš Aplinkos ministerijos į Žemės ūkio ministerijos rankas, kuriuo buvome gąsdinami anksčiau, atrodė lyg „uogelė“ prieš užmojus iš esmės panaikinti visas teisines kliūtis pradėti verslinę žūklę praktiškai bet kuriame didesniame Lietuvos vandens telkinyje, grįžti prie upių ir jų ruožų nuomos, sutarčių su žvejais verslininkais sudarymo mažiausiai penkiolikai metų su paveldimąja teise (tas praktiškai verslinės žūklės ribojimą ar draudimą šiam laikotarpiui padarytų beveik neįmanomą), dvigubai daugiau leisti žvejams verslininkams „suklysti“, nustatant laimikio dydį.

mazuronis

Mažinti baudas – už verslinės žūklės taisyklių pažeidimą skiriant ne 10 000 Lt, kaip buvo seniau, ne 1000 Lt, kaip žvejai verslininkai išsikovojo visai neseniai, o tik simbolinę... 50 Lt baudą, nepriklausomai nuo pažeidimo masto.

Tai toli gražu ne viskas – išvardinau tik svarbiausius punktus, kurie pirmiausia krito į akis. Šias pataisas priėmus, Aplinkos ministerijai liktų tik „statistės“ vaidmuo, kontroliuojant verslinę žūklę bei sprendžiant dėl vandens telkinių likimo...

Dar blogiau – paaiškėjo, jog tikimybė šias pataisas priimti yra labai didelė. Tiek didelė, kad balsavimo išvakarėse ne vienas politikos virtuvę išmanantis kolega iškart numojo ranka – esą, nieko padaryti jau nepavyks. Mesti dideli pinigai, ilgai ruoštasi – prieš vėją nepapūsi...

Ir tikrai: už įstatymo pataisas mūru stojo ne tik jau spėjęs „apsišviesti“ didelis meškeriotojų „draugas“, Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, kol kas skandalų šešėlyje lindintis, bet tikriausiai ne paskutinį žodį priešininkų stovykloje tariantis Bronius Bradauskas, tačiau ir nemaža dalis jų partijos kolegų – ponai Pauža, Pauliukas ir kiti. Juos entuziastingai parėmė taip pat neblogai žinomas „įstatymų stūmėjas“, opozicijos tiesiai šviesiai įvardijamas kaip vienos ne itin draugiškos valstybės interesų advokatas, ponas Skardžius, Darbo partijai atstovaujantis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir kiti mažiau žinomi veikėjai.

Namų darbai šiai pataisai irgi buvo paruošti – Seimo kaimo reikalų komitetas, ir anksčiau nežibėjęs entuziazmu traukti tinklus iš ežerų, parėmė šią pataisą. Europos teisės komitetas pastabų turėjo daugiau, tačiau iš esmės šia iniciatyvą palaikė. Aplinkos ministerijos bandymas kontratakuoti pasitelkus Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas taip pat buvo greitai pristabdytas, nors keletą gerų pokyčių ir pavyko laimėti.

Triuškinamam smūgiui buvo pasirinktas idealus laikas – prieškalėdinis periodas, kada visuomenė gyvena kitomis aktualijomis, ir tokiu metu tikrai patogu be didelio triukšmo paleisti į gyvenimą vieną kitą skandalingesnį ir atviros korupcijos įstatymą. Kai po švenčių kas ir atsikvošės, pradės triukšmauti – šaukštai jau bus popiet, o tinklininkų traukinys nuėjęs.

Virvės tampymas

Viskas buvo tiksliai suskaičiuota, lyg gerame šachmatų ėjime – „ėjimas žirgu“, matas ir patas, bet kažkurioje vietoje šio „Barbarosos 2“ plano strategai apsiskaičiavo. Manau, neįvertino dviejų dalykų – Aplinkos ministerijos ir asmeniškai Valentino Mazuronio užsispyrimo laikytis iki galo bei to, kad Lietuvos meškeriotojai, kaip iki šiol, jau nėra tiesiog neorganizuota individų minia ir nesiruošia ramiai žiūrėti, kaip iš jų bus atimami vandens telkiniai, kuriant mūsų šalyje kažkam labai naudingą „tinklininkų rojų“.

Apie įstatymo pataisos svarstymo Seime datą – gruodžio 17-ąją – sužinojome, rodos, prieš tris dienas; tada pamatėme ir paties projekto tekstą. Tapo aišku, kad jeigu dar įmanoma kažką padaryti, tai reikia veikti nedelsiant. Idėja keliauti prie Seimo ir pareikšti savo poziciją kilo spontaniškai, tik va, bėda – toks renginys reikalavo Vilniaus savivaldybės leidimo. O jis išduodamas (jei nusprendžiama išduoti) tik maždaug per mėnesį...

Tačiau išeitis visgi buvo rasta. Susirinkimus reglamentuojantis įstatymas numato, kad renginiui reikia leidimo, jeigu jame į vieną vietą susiburia daugiau kaip keli žmonės. Bet niekas lyg ir nereglamentuoja pačių grupelių skaičiaus. Tad jeigu prie Seimo susirinks kelios ar keliolika grupelių – įstatymas neturėtų būti pažeistas.

Su kolegomis svarstėme, kad norint labiau pritraukti žiniasklaidos ir Seimo narių dėmesį reikia suorganizuoti ryškesnę akciją. Vieni siūlė surengti žvejų valčių „regatą“ Nerimi, kiti – nešioti pačias valtis su užrašais po Vilnių. Mano idėja buvo susirinkti prie Seimo su žiemine žvejybine apranga, grąžtais bei meškerėlėmis ir susėsti aplink nedidelėmis grupelėmis ant dėžių. Kur parašyta, kad negalime žvejoti aikštėje prie Seimo?..

Juo labiau, kad ir visos priežastys tam yra. Kai kurie Seimo nariai nori mūsų ežerus ir upes perduoti „tinklininkams“, ten neliks žuvies, ir mūsų krašto meškeriotojams teks ieškotis naujų žūklaviečių.

zvejaaai

Bet realiai pritrūko laiko kažkokiai gudresnei akcijai, tad viskas išėjo stichiškai ir paprastai. Žvejai susirinko prie Seimo su savo pasigamintais plakatais, į tai iškart sureagavo Seimo apsauga, liepusi atsitraukti 75 metrus nuo pastato. Netrukus prie Seimo rūmų sumirksėjo ir mėlyni policijos žiburėliai. Pareigūnai pradžioje bandė išsiaiškinti, kas šios akcijos organizatorius, bet kadangi tokių neatsirado, pasitenkino renginio stebėjimu.

Mūsų oponentams, norėjusiems tyliai be ypatingo triukšmo „prakišti“ įstatymo pataisas, prie Seimo netikėtai atsiradęs meškeriotojų piketas ir jų užmačias atskleidžiantys plakatai buvo nemalonus siurprizas. Juo labiau, kad netrukus į aikštę prie Seimo sugužėjo ir žiniasklaidos atstovai, ir netrukus internetiniai portalai sumirgėjo antraštėmis apie meškeriotojus.

Vis dėlto didžiausias pasipriešinimas kilo Seime. Aplinkos ministras vos ne tiesiogine prasme kibo į atlapus pataisas Seime pristačiusiam Skardžiui, apkaltindamas jį ir jo partijos sėbrus korupcija bei šešėlinio verslo skatinimu. Aistros Seime užvirė ne juokais, vis karštesni žodžiai sklandė ore, ir žiniasklaida turėjo peno. Karštas pasipriešinimas savo tikslą pasiekė – parlamentaras Jurgis Razma, Konservatorių partijos seniūnas, pasiūlė šias pataisas dar kartą perduoti svarstyti Seimo Korupcijos komitetui ir grįžti prie šio klausimo ketvirtadienį, gruodžio 19 d.

Pataisos nebuvo priimtos, ir prie Seimo meškeriotojai šventė, tegul ir kuriam laikui, pergalę. Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos dalintojų ir žvejų verslininkų neįveikiamas iniciatyvų buldozeris buvo pristabdytas.

Ketvirtadienį žvejai rinkosi į mitingą su taip pačiais plakatais ir nusiteikę kovingai. Negailėjo dėmesio ir žiniasklaida – tą vakarą mūsų, meškeriotojų, poziciją išgirdo TV3 ir LNK žiūrovai. Vienintelė valstybinė televizija, nežinia kodėl nuo seno prijaučianti verslinės žūklės proteguotojams, neskyrė nė sekundėlės eterio mūsų reikalams.

Seimo Korupcijos komitete nesusidarė kvorumas – nesusirinko reikiamas balsuotojų kiekis, tad žuvininkystės įstatymo svarstymas nusikėlė į paskutinę rudens sesijos dieną – pirmadienį, gruodžio 23-ąją.

Mums, meškeriotojams, sužibo visos viltys, kad jeigu ir tądien pavyks atsilaikyti – šis klausimas bus nukeltas į pavasario sesiją. Tuo metu jau tikriausiai bus įkurta Meškeriotojų sąjunga, mūsų žodis bus svaresnis, o ir laiko pasiruošti bei apgalvoti kiekvieną žingsnį turėsime kiek daugiau.

Epilogas

Pirmadienis pasitiko stipria liūtimi ir vėju. Baiminomės, jog Kūčių išvakarės ir nepalankus oras pakiš koją, ir meškeriotojai prie Seimo nesusirinks, tačiau buvome neteisūs. Daugiau kaip pusšimtis meškerės brolių, įsispraudę į žieminius kombinezonus, drąsiai kentė vėją ir šaltį prie Seimo rūmų, Gedimino prospekte. Kantriai su įjungtais žiburėliais budėjo ir policijos ekipažas.

Man, deja, lauke šalti neteko, nes vos atvykęs buvau prijungtas prie meškeriotojų grupės, stebėjusios Seimo darbą iš balkono. Suprantama, įdomu pažiūrėti iš aukštai, lyg į skruzdėlyną, kaip apačioje darbuojasi tautos išrinktieji. Kas šnekučiuojasi, kas kalba telefonu, kas skaito „Delfi“, tačiau kaip tik nuskamba Seimo pirmininkės balsas: „Kas už, kas prieš ar susilaiko“ – visi puola prie monitorių. Žuvininkystės įstatymo pataisų klausimo svarstymas, matyt, dėl to, kad seimūnai skubėjo atostogų, įvyko valanda anksčiau nei nurodyta reglamente. Prieš jį mane apėmė negera nuojauta, nes akivaizdžiai pilnėjo kairėje pusėje įsikūrusių socialdemokratų gretos, kuriose buvo matyti daugiausia meškeriotojų „draugų“, o centro ir dešinė pusė, praeitą ketvirtadienį išgelbėjusi situaciją, tuštėjo. Posėdyje nepasirodė Gediminas Kirkilas, kiti meškeriotojų pusę palaikantys deputatai.

Centro frakcijoje, – čia, kiek įsivaizduoju, turėjo būti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai bei dalis darbiečių, – apskritai liko tik tėvas bei sūnus Mazuroniai ir priekyje sėdėjęs „žaliasis“ Linas Balsys.

Pristatyti šią iniciatyvą ėmėsi ponas Pauža, iškart pradėjęs jau girdėtą gražbyliavimą apie verslinės žūklės gilias tradicijas, 3 % vandenų, kur galima verslinė žūklė. Po jo kalbėjęs aplinkos ministras žodžio į vatą nevyniojo – tiesiai šviesiai pavadino šią pataisą inicijuota brakonierių ir šešėlinio verslo. Tačiau jis buvo vienas – vienas po kito iš Seimo tribūnų kilo deputatai iš kairės pusės paremti pataisos iniciatorių. Kaip jie balsuos, abejonių neliko, todėl nori nenori akys krypo į dešinę pusę, kuri buvo paskutinė viltis. Jeigu jie nesiregistruotų balsavimui – pataisos priėmimas nusikeltų į pavasarį. Galop žodžio paprašė Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) frakcijai priklausantis Seimo narys Kazys Starkevičius, kuris... pasiūlė priimti įstatymo pataisą. Pirmasis balsavimas parodė visišką Seimo narių palaikymą.

verslas

Ištįsę kolegų veidai gerai iliustravo situaciją. Ministras Mazuronis, įvertinęs situaciją, dar sykį paprašė žodžio ir pabandė apeliuoti į Seimo narių ir ypač oponentų sąžinę, primindamas jiems, kad Žemės ūkio ministerijai bei verslininkams atiduoti visi jūriniai reikalai, tad visai logiška, kad vidaus vandenis galima būtų palikti Aplinkos ministerijai ir mėgėjiškai žūklei. Dar bandė pasinaudoti savo teise bent trims valandoms nukelti balsavimą, bet Seimo pirmininkė su daugumos Seimo narių pritarimu tai atmetė.

Padėtį bandė sušvelninti Linas Balsys – siūlė neskubėti su šiuo prieštaringu klausimu, geriau išdiskutuoti ir, sukūrus kompromisinį variantą, priimti jį pavasarį. Paskutinis žodis buvo suteiktas Algimantui Salamakinui, kuris sukalė paskutines vinis į verslinės žūklės priešininkų vidaus vandenyse karstą. Po jo žodžių vyko balsavimas.

Kažkurioje širdies kertelėje tikėjausi, kad opozicija ar iki šiol nesireiškę mūsų rėmėjai boikotuos balsavimą ir, nesant kvorumo, jis bus nepatvirtintas. Bet kai išgirdau Graužinienės balsą, kad už pataisą balsavo 81 Seimo narys: 59 už, 10 prieš, 12 – susilaikę, pakirto kojas.

Sunku apibūdinti nuotaikas, kokios buvo po balsavimo. Nepaisant visų mūsų pastangų, konferencijų, pareiškimų, budėjimų prie Seimo, iš 141 nario atsirado tik 10 deputatų, kurie stojo mūsų, meškeriotojų,

pusėn.

Palikome salę tylėdami, tik su aplinkos ministru pasikeitėme keliais žodžiais ir tyliai jam padėkojome.

Ar tai reiškia, kad dabar viskas – kova baigta, paliekame ežerus ir upes tinklus jau pradėjusiems ruoštis „kolegoms“?

Tikrai ne. Manau, kad tikroji kova tik prasideda. Turime Prezidentę, kuri gali pasinaudoti savo veto teise ir priversti tą patį Seimą dar kartą pergalvoti. Turime tą pačią Aplinkos ministeriją, kuri nepaisant visų jos galių bei kompetencijų apribojimo, turi galimybę principingiau žiūrėti į verslinės žūklės kontrolę. Turime... patys save, ir geriau susiorganizavę galime kovoti, kad šiame ar kitame Seime būtume geriau girdimi, ir galbūt persverti svarstykles į savo pusę.

Kiekviena kova anksčiau ar vėliau laimima, jeigu yra kovojama už teisingą tikslą, vieningai ir nuosekliai.

Familia.

Dalius Rakutis

 

Zvejok 24 D

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea