Penktadienis, 18 Sausis 2013 15:15

Parašė Remigijus Dailidė

Jaunoji menkės sesuo ir didžiausia žvejų mėgėjų gaudoma žuvis vasario mėnesį yra vėgėlė. Tai pati mistiškiausia ir keisčiausia žuvis mūsų krašte. Gaudoma tik vėlyvo rudens ir žiemos metu. Šaltą vandenį mėgstanti ir vasaros metu net nesimaitinanti plėšrūnė iš pažiūros yra tingi, nerangi ir lėta. Tačiau vėlyvą rudenį, nusileidus saulei ir pučiant šiaurės vėjui, kai dargana smelkia kiaurai ir visa, kas gyva, slepiasi nuo blogo oro, vėgėlė pakyla į medžioklę. Tas naktinis plėšrūnas pasižymi dideliu apetitu. Medžioja ne tik žuvis, vandeninių vabzdžių lervas ar moliuskus, bet nebijo priplaukti prie stataus patvinusios upės kranto ir pašniukštinėti įkritusių į vandenį sliekų ar žiemoti besiruošiančių varlių. Laiko turi ji nedaug. Maitintis pradeda vandens temperatūrai nukritus žemiau +6C. Tai paprastai būna spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, o neršia gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje. Iki tol jai reikia užsiauginti kuo daugiau svorio, nes neršto metu nebus laiko rūpintis maistu. Meilė yra meilė.

Tačiau po neršto alkis ją galutinai išveda iš proto. Kuršių mariose jos puola įvairiausią žuvų mailių, o ypatingai mėgsta neršti plaukiančias stintas. Įdomu yra tai, kad stintų tuntai skleidžia stuksėjimą primenančius garsus, kuriuos vėgėlė atpažįsta. Ataka prasideda nedelsiant. Ir visai nesvarbu, ar tai naktis ar diena, ar oras apsiniaukęs ar giedras.

Pavasarį nužydėjus alyvoms ir kai pušys barsto žiedadulkes, didžiosios vėgėlės traukia gilyn. Ten kur gausu povandeninių šaltinių, kur vėsu ir gaivu. Juk reikia ruoštis vasaros miegui.

A. Mažūno vaizdo įrašas apie tai, kaip pagauti vėgėlę - tinkle „You Tube”

">

Tačiau kaip jas pagauti ne visi žino. Jeigu daugelis meta gyvas žuveles ir tokių būdų jas vilioja, nes neįsivaizduoja, kad jas galima pagauti dirbtiniu masalu. Tai yra stuksenant didele blizge į dugną arba gaudant jas su galvakabliais. Ši žuvis ypatinga yra tuo, kad turi gerai išvystytą uoslę, o dar labiau išvystytą klausą. Todėl kiekvienu atveju, kada pasirodo stintų pulkai, o stintų pulkai turi dundinius, stuksenančius garsus, į tas vietas ateina ir vėgėlės.

Atvykdami gaudyti stintų, neužmirškite pasiimti didelių blizgių ir užsidėti gabalėlio stintos.  

Trečiadienis, 16 Sausis 2013 21:23

Parašė am.lt

Šiemet žuvims šalies ežeruose įveisti numatyta skirti daugiau kaip milijoną litų iš lėšų, gautų už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, lėšas šiam tikslui ministerija skiria pirmą kartą.

„Nesiimu spėlioti, kodėl tai nebuvo daroma anksčiau. Užtat galiu patikinti, kad dabar pagal galimybes tai darysime nuolat. Kam, jeigu ne Aplinkos ministerijai, visų pirma turi rūpėti mūsų žuvų ištekliai?“, – retoriškai klausia ministras.

Konkursas plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliams pirkti ir įveisti bus paskelbtas artimiausiu metu. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose – tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami. Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose.

Aplinkos ministras pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose bus veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o žuvų jaunikliai, ne jaunesni kaip pusės metų. Jų išgyvenimo procentas yra kur kas didesnis nei lervučių.

„Tikiuosi, kad ateityje žuvims įveisti galėsime skirti dar daugiau lėšų. Privalome didinti žuvų išteklius jau vien todėl, kad norintiems pažvejoti žmonėms nereikėtų vykti į Skandinaviją ar kitas šalis kaip dabar. Žuvies turi pakakti ir Lietuvoje“, – sako Valentinas Mazuronis.

Moksliniai tyrimai parodė, kad daugumoje Lietuvos ežerų žuvų ištekliai nualinti. Pagal bendrą poveikio įvertinimo rodiklį, 84 proc. visų tirtų ežerų ir 30 proc. upių patiria stiprų žvejybos poveikį. Vertingų rūšių žuvys per daug išgaudytos, daugumoje vandens telkinių per mažai plėšriųjų žuvų, juose dominuoja menkavertės žuvys. Pastarosios sudaro apie 70 proc. santykinės biomasės. Sparčiausias, o kai kuriuose telkiniuose ir vienintelis būdas atkurti išteklius – įveisti žuvis.

Pavyzdžiui, versliniai sugavimai Kauno mariose iki 2010 m. buvo apie 150 tonų per metus. Nuo 1998 m. žuvų ištekliai ten nuolat menkėjo. Kasmet mažėjo žvejybos efektyvumas, mažiau buvo sugaunama vyresnių amžiaus grupių karšių, kuojų, sterkų, sparčiai mažėjo ir salačių ištekliai. Vien 2007-2009 m. bendra žuvų biomasė Kauno mariose sumažėjo 149 tonomis.