Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Dėl darbų organizavimo žuvims nuo dusimo gelbėti

Žiema jau beveik įpusėjo. Žemę vėl padengė storas sniego sluoksnis, o tvenkinius ir upes sukaustė ledas. Ledo storis siekia iki 20 cm.

ziema15

Savaitgalį Šakių rajono agentūros specialistai  atliko deguonies kiekio vandenyje matavimus:  Sintautų, Totorviečių, Valiulių, Lukšių tvenkiniuose. Tikrintuose vandens telkiniuose deguonies kiekis  5,8 - 6,9 mg/l (kritinė riba - 2 mg/l).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-93  „Dėl darbų organizavimo žuvų dusimo atveju tvarkos aprašo patvirtinimo“ , vandens telkinių savininkai ir  žūklės plotų naudotojai privalo stebėti deguonies kiekį, o esant kritinei situacijai, imtis priemonių ir vykdyti žuvų gelbėjimo darbus.

 Šakių rajono agentūros informacija

Žiobrinėms ypatingi receptai

Prieš ruošiant žuvį, gražu būtų su ja susipažinti. Žiobris - vertinga praeivė Baltijos žuvis, išplaukianti rudenį ir pavasarį neršti į upes. Neršto metu patinai tampa spalvingi - juodi su oranžiniais pilvais. Neršia šios žuvys gegužės mėnesį rėvose ir srauniose vietose, dideliais būriais. Jaunikliai upėse gyvena apie metus, po to plaukia į jūrą. Užauga iki 1-2 kg svorio.

ziobris

Žiobrinės - sena Panemunės žvejų šventė, kai žiobriai kepami pamovus ant karklynių iešmukų. Ši tradicija kilo Nemuno žemupyje ir buvo švenčiama ne tik Nemuno žvejų, bet ir visų prie Nemuno gyvenančių žmonių. Jau keletą metų iš eilės gegužės mėnesį Kriūkuose (panemunėje) švenčiama Žiobrinių šventė. Žiobris pasirinktas neatsitiktinai, mat kepant ant iešmuko žiobris nesusmunka. Ant karklynių vytelių sumauti žiobriai susmeigiami į žemę 1 m atstumu aplink paruoštą laužą, kuriam renkamos tik lapuočių medžių malkos. Žiobrių kepimas trunka 3-4 valandas, vienai pusei iškepus, apsukama kita. Žiobrio kepimo procesas yra lydimas senovinių papročių, dainų, šokių ir žaidimų.

Jeigu neturite galimybės sudalyvauti Žiobrinėse ir paragauti ant iešmukų kepto žiobrio, siūlome pasimėgauti gardžiu ir paprastai paruošiamu sūdytu žiobriu. Tam Jums prireiks:

400 g žiobrio

Po 1 arbatinį šaukštelį druskos ir cukraus

Šviežiai maltų pipirų

1-2 skiltelių česnako

Išimame žiobrio filė ir apibarstome ją druskos ir cukraus mišiniu, pagardiname maltais pipirais bei kubeliais supjaustytu česnaku. Žuvį perlenkiame pusiau, dedame į maišelį ir paslegiame. Taip paruošta žuvis naktį praleidžia šaldytuve, o pusryčiams kiekvienas gali pasimėgauti gaiviu užkandžiu. Skanaus!

Po Muziejaus burėmis

Nusimato automobilių ir valčių konfiskavimas

Penktadienį Aplinkos ministerijoje buvo svarstomas klausimas dėl brakonierių valčių ir automobilių konfiskavimo. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sakė, kad pasitarimo metu buvo kalbama, kokių reikėtų imtis teisinių pakeitimų, kad brakonierius būtų lengviau sutramdyti.

brakonieriai46.m

Kyla kliūčių dėl transportavimo

„Šiandien didžiausia problema, kad jeigu žmogus brakonieriauja su valtimi ir žvejoja tinklais, o inspektorius nustato brakonieriavimo faktą, jeigu valtis yra ne pažeidėjo vardu registruota, neturime jokio pagrindo tos valties konfiskuoti. Tam reikia administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimų. Kai turėsime šių pakeitimų projektą, bandysime jį registruoti ir pakeisti. Kai pakeisime, matyt prasidės ir procesai“, - situaciją komentavo L. Jonauskas.

Brakonierių turto konfiskavimas, anot viceministro, kelia sunkumų dėl techninių galimybių stokos. Pavyzdžiui, jeigu brakonieriaus valtis medinė ir sena, ji būna permirkusi ir sveria iki pusės tonos, gamtos inspektoriai neturi techninių galimybių jos ištempti iš vandens, neturi kaip jos transportuoti. „Išeina tokia kebloka situacija, dėl to iš esmės valčių ir nėra daug konfiskuojama“, - sakė L. Jonauskas.

 Jeigu brakonieriaujama su valtimi, valtis yra įrankis, todėl ji turi būti konfiskuojama. Dėl automobilio klausimas yra delikatesnis. Jeigu žmogus važiuoja automobiliu ir šaudo stirną per langus, be abejonės tai yra brakonieriavimo įrankis. Bet jeigu jis atvažiavo automobiliu brakonieriauti ir persėdo į valtį, valtis turi būti konfiskuojama, bet automobilis, manau, kad ne, nes tai gali būti ir bendras kažkieno turtas.

A. Salamakinas

Pernai metais konfiskuota apie 70 brakonierių valčių, didžioji dalis jų buvo guminės, nes joms transportuoti nereikia specialios technikos. Galvojant į ateitį svarstoma galimybė gamtos inspektoriams suteikti teisę nuomoti konfiskuotų valčių transportavimą, saugojimą ir t.t. Tai, anot Aplinkos viceministro, turėtų palengvinti brakonierių turto konfiskavimo procesą.

„Automobilių konfiskuota nėra, bet kalbėjome su gyvosios gamtos inspekcija, problemų tai padaryti, jeigu automobilis buvo naudojamas brakonieriavimui, neturėtų kilti. Teisininkai nemato jokių kliūčių tokį turtą konfiskuoti. Tiesiog reikia sulaukti precendento“, - toliau aiškino L. Jonauskas.

Valtį reiktų konfiskuoti, automobilis – delikatesnis klausimas

„Bet koks įrankis, naudojamas nusikalstamai veikai brakonieriavimui, yra nusikaltimas, todėl jį reikėtų konfiskuoti. Pavyzdžiui, kai kontrabandininkai veža prekes, jų kontrabandos įrankiai yra atimami, taip turėtų būti ir su brakonieriavimu“, - savo nuomonę išsakė Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Kodėl iki šiol toks dalykas nebuvo įgyvendintas, Seimo narys vertinti nesiryžo, už tai buvo atsakingas buvęs Aplinkos ministras ir Aplinkos apsaugos komitetas. „Nesiimsiu kritikuoti jų veikos, dabar darome tai, kas yra reikalinga, judame į priekį. Daug ką reiks padaryti, ko jie nepadarė, gal nespėjo ar nebuvo noro“, - aiškino pašnekovas.

Jis vylėsi, kad svarstant šį klausimą užteks balsų priimti nutartį dėl brakonierių įrankių konfiskavimo. „Brakonieriavimo mastas tikrai nemažėja, o gal netgi didėja. Ir žvejyboje, ir kitur yra labai daug nusiskundimų. Pavyzdžiui, su brakonieriais, kurie žuvis gaudydavo su elektra, kol Seimas nepriėmė sprendimo, kad jie turi būti traukiami baudžiamai atsakomybei, tol irgi buvo mastas labai didelis. O po to efektas buvo“, - prisiminė A. Salamakinas.

Seimo narys pabrėžė nesantis drastiškų priemonių šalininkas, todėl, jo teigimu,  ieškant sprendimo visada reikia stengtis neperlenkti lazdos.

„Jeigu brakonieriaujama su valtimi, valtis yra įrankis, todėl ji turi būti konfiskuojama. Dėl automobilio klausimas yra delikatesnis. Jeigu žmogus važiuoja automobiliu ir šaudo stirną per langus, be abejonės tai yra brakonieriavimo įrankis. Bet jeigu jis atvažiavo automobiliu brakonieriauti ir persėdo į valtį, valtis turi būti konfiskuojama, bet automobilis, manau, kad ne, nes tai gali būti ir bendras kažkieno turtas“, - savo poziciją išsakė A. Salamakinas.

Viceministras: norime problemą išspręsti kuo greičiau

Aplinkos viceministras L. Jonauskas antrino A. Salamakinui, sakydamas, kad automobilio konfiskavimo klausimas aktualesnis ne žvejyboje, o medžioklėje. Jis pritarė, kad automobilis turėtų būti konfiskuojamas tik tuo atveju, jeigu jis tiesiogiai naudotas brakonieriavimo veiksmuose.

„Yra dar vienas iš brakonieriavimo pavyzdžių: automobilis pastatomas kažkur miške, brakonierius nueina tykoti ir nušauna žvėrį. Šautuvą paslepia. Žvėris išdoroja arba ne ir paskui grįžta į savo automobilį, pasiima sumedžiotus žvėris ir važiuoja namo. Kai nutinka toks atvejis ir gamtos inspekcija sustabdo tokį automobilį, dažniausias brakonieriaus pasiteisinimas būna pasakymas, kad rado žvėris prie kelio, veža atiduoti medžiotojams.

 Jeigu du žmonės brakonieriauja, abu oficialiai turi šautuvus ir jais pasikeičia, Jonas pasiima Petro, o Petras Jono, neturime teisės konfiskuoti šautuvo, nes jis nėra brakonieriaus nuosavybė. Norime ir šitą punktą keisti.

L. Jonauskas

Sprendžiame šitą klausimą. Yra nuomonė, kad tokiu atveju būtų galimas automobilio konfiskavimas, jeigu jo viduje būtų nelegaliai sumedžiotų žvėrių už tam tikrą pinigų kiekį. Kaip pavyzdys, jeigu žala siekia 10 tūkst. litų, būtų galimas brakonieriaus automobilio konfiskavimas“, - pasakojo L. Jonauskas. Jis pabrėžė, kad kol kas vyksta tik diskusija šiuo klausimu, todėl konkrečios detalės dar nėra iki galo suderintos.

„Norime problemą išspręsti kuo greičiau. Dar papildomai rinksimės šią savaitę ir kalbėsime su teisininkais, ką daryti ir kaip pagreitinti šį procesą. Tačiau vien tik mūsų ministerijos pajėgų čia tikrai neužteks. Gyvosios gamtos išteklių kontrolė šiais metais yra vienas iš mūsų prioritetų“, - akcentavo Aplinkos viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu diskutuojamas ir klausimas dėl šautuvų konfiskavimo. Šiuo metu galioja tokia nuostata, kad šautuvą galima konfiskuoti tik tuo atveju, jeigu jis nėra skolintas.

„Pavyzdžiui, jeigu du žmonės brakonieriauja, abu oficialiai turi šautuvus ir jais pasikeičia, Jonas pasiima Petro, o Petras Jono, neturime teisės konfiskuoti šautuvo, nes jis nėra brakonieriaus nuosavybė. Norime ir šitą punktą keisti“, - dar vieną iš taisytinų niuansų aptarė L. Jonauskas.

Pasiteiravus, kur keliautų konfiskuotas brakonierių turtas, L. Jonauskas teigė, kad reikėtų sekti policijos pavyzdžiu: „Reikėtų žiūrėti į praktiką, kas vyksta kelių policijoje. Kiek man yra žinoma, kelių policijos konfiskuotus automobilius aukciono būdu išparduoda“.

Teisininkas: konfiskuoti daiktai retai grąžinami atgal

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD” advokatas Egidijus Langys teigė, kad konfiskavimo procedūra yra įteisinta ne vienoje srityje, todėl, kaip ji galioja kontrabandoje, galėtų būti įteisinta ir brakonieriavime.

„Konfiskavimas administracinėje teisėje egzistuoja seniai. Pavyzdžiui, jeigu asmuo įkliūna antrą kartą išgėręs, yra konfiskuojama jo transporto priemonė. Kontrabandoje ar kitose nusikalstamose veikose gali būti taikoma konfiskacija. Tai tikrai nėra retas reiškinys, tai yra daroma pakankamai dažnai“, - aiškino E. Langys.

Advokato teigimu, jeigu yra konfiskuojamas asmens automobilis, beveik visada šis veiksmas yra skundžiamas, tačiau tik retais atvejais nusikaltėliui pavyksta konfiskuotą daiktą susigrąžinti.

„Retas atvejis, kad toks prašymas būtų patenkinamas. Kažkas nori pasiimti iš konfiskuotos transporto priemonės daiktus, kažkas kurą iš bako, dar kažką... Vėliau yra galimybė transporto priemonę įsigyti aukcione. Ją galėtų įsigyti ir „nusikaltėlis“, - sakė pašnekovas.

 Konfiskavimas administracinėje teisėje egzistuoja seniai. Pavyzdžiui, jeigu asmuo įkliūna antrą kartą išgėręs, yra konfiskuojama jo transporto priemonė. Kontrabandoje ar kitose nusikalstamose veikose gali būti taikoma konfiskacija. Tai tikrai nėra retas reiškinys, tai yra daroma pakankamai dažnai.

E. Langys

Advokatas akcentavo, kad teisinė sistema veikia taip, kad konfiskuoti galima tiktai daiktą, su kuriuo buvo padarytas nusikaltimas. Todėl, jeigu asmuo atvažiavo automobiliu, bet ne su juo vykdė nusikalstamą veiklą, jo turto konfiskuoti nėra teisinio pagrindo.

„Jeigu brakonierius žvejyboje arba medžioklėje medžioja ginklais, tinklais ar kitais neleistinais įrankiais, juos konfiskuoti galima. Atimti transporto priemonę, su kuria važiuojama, negalima. Jeigu būtų toks priemonių išplėtimas, tai jau būtų grynai įrodinėjimo dalykas. Reikėtų įrodyti, kad asmuo, atvažiavęs su automobiliu ir išėjęs medžioti ar žvejoti, tiesiogiai naudoja tą automobilį administraciniam teisės pažeidimui padaryti“, - aiškino E. Langys.

Anot advokato, konfiskuoti galima ir skolintą automobilį. Tokia praktika egzistuoja, bet tuomet jau atsiranda tam tikras santykis tarp pažeidėjo ir savininko. „Pažeidėjas turės aiškinti santykius su savininku, kompensuoti ar atlyginti prarasto automobilio vertę. Iš esmės yra konfiskuojamas turtas nežiūrint į tai, kieno jis yra – esmė yra padarytas nusikaltimas būtent su konfiskuojamu daiktu“, - sakė advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD” advokatas.

Grynas

Tvenkinio produktyvumas

IMG-20120827-00264Tvenkinio produktyvumas priklauso nuo jo vandens kokybės, vidutinės metinės temperatūros, natūralių pašarų išteklių, deguonies režimo ir kitų veiksnių. jeigu vanduo rūgštokas, užterštas organinėmis ir cheminėmis medžiagomis, jo paviršių nuolat dengia naftos plėvelė - geros produkcijos iš jo tikėtis neverta. Mažai žuvingas bus telkinys, kuriame daug sieros vandenilio, metano dujų (jos gaminasi storame dumblo sluoksnyje). Didelis geležies kiekis vandenyje taip pat žuvų produkciją mažins. Nuolat šaltame vandenyje bus mažai planktono ir bentoso - natūralių pašarų, kurie žuvims yra pagrindinis vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Žuvų "derliaus" nebus, jeigu tvenkinyje nuolat ar periodiškai trūks deguonies. Norint tvenkinyje skalauti skalbinius, teks pasirinkti: arba žuvys, arba skalbiniai. Pakanka į mažą tvenkinį panerti tepaluotą kibirą, ir naftos plėvelė tuojau padegs visą paviršių, pastodama kelią oro deguoniui į vandenį. Visi šie dalykai mažame tvenkinyje daug pavojingesni negu dideliame. Čia visuomet daug mažesnis vandens paviršiaus aeravimas, nes vanduo beveik nebanguoja. Bet koks vandens užteršimas greitai pasklinda po visą tvenkinėlį, kenkdamas žuvims ir jų natūraliam pašarui. Dideliame tvenkinyje iš pavojaus zonų žuvys spėja pasitraukti, o mažame joms pabėgti nėra kur.

Nutarus savo tvenkinio neteršti, lieka paskaičiuoti, kiek ir ko jame galima auginti. Apibendrinant galima sakyti, kad tvenkiniui ir tvartui galioja tas pats dėsnis: žuvų arba gyvulių turi būti tiek, kiek bus pašaro jų normaliam gyvenimui. Reikia nugalėti dar dažną įsivaizdavimą, kad žuvims pakanka tik vandens, o maisto jau jos pačios susiras. jeigu būtų taip, pakaktų karosą įleisti į kibirą su vandeniu ir laukti, kada tas kibiras prisipyldys žuvų. Pavysdys žiaurus, bet pakankamai akivaizdžiai pasako esmę.

Natūralūs pašarai būtini žuvims nuo pat pirmųjų jų gyvenimo dienų. Mūsų šalies klimato sąlygos leidžia vandenyse užaugti tiek natūralių pašarų, kad jų pakanka vienam kilogramui žuvų šimte kubinių metrų vandens. Šis rodiklis yra vidutinis, nes skirtingų vandenų produktyvumas nevienodas. Tvenkinyje, į kurį vanduo patenka nuo derlingų žemių, maisto atsargos gyviems pašariniams organizmams bus didesnės. Pušynais ir smėlynais tekantis vanduo bus skaidresnis, bet maisto medžiagų turės mažiau. Natūralius pašarus galima pagausinti, reguliariai tvenkinį papildomai tręšiant, bet čia būtina griežtai laikytis saiko ir specifinių reikalavimų. Kitaip vanduo neišvengiamai užsiterš. Nestoras (iki 15 cm)dumblo sluoksnis tvenkinio dugne - bentoso bazė, juo maitinasi dauguma paaugusių karpinių žuvų. Rengiant naują tvenkinį negalima jo dugno palikti be dirvožemio ar buvusio dumblo. Tvenkinio pašarų bazę labai praturtintų vėžiagyviai - gamaridai ir mizidės, introdukuoti Kauno mariose ir kai kuriuose kituose šalies vandenyse.

Natūralų produktyvumą galima padvigubinti, tvenkinį tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tačiau laukiamo efekto nebus, jeigu tvenkinio dugno ir vandens reakcija rūgšti. Tokia terpė neigiamai veikia biogeninius procesus ir trąšų poveikį. Rūgščią reakciją neutralizuoja kalkinimas: tvenkinio hektarui išpilama po 700-800 kilogramų dirvų kalkinimui naudojamų kalkių. Šį darbą lengviausia atlikti prieš tvenkinį patvenkiant. galima kalkes berti ir į vandenį, bet tada dirbti bus gerokai sunkiau.

Mineralinės trąšos paprastai pilamos į vandenį visoje jau patvenktoje tvenkinio akvatorijoje. Tai daroma kas dešimt dienų gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Trąšų kiekis apskaičiuojamas priklausomai nuo veikliųjų medžiagų santykio (procentų) turimose trąšose. Vienam tvenkinio hektarui per sezoną reikia apie 25 kg fosforo rūgšties ir apie 36 kg gryno kalio. Nepakenks, jeigu fosforo ir kalio trąšoms tvenkinys bus patręštas ir prieš užliejimą. Tada į kiekvieną hektarą išpilama 200-300 kg fosforo ir 100-200 kg kalio trąšų. tręšiant azoto trąšomis būtinas saikas ir nuolatinis vandens kokybės stebėjimas, nes labai nesunku sukelti vadinamąjį "vandens žydėjimą". Jis liudija, kad tvenkinio vanduo persotintas biogenais. jeigu fosforo ir kalio trąšos neduoda reikiamo efekto, tvenkinį reikia tręšti ir azoto trąšomis, geriausia nedideliais mėšlo, srutų, komposto kiekiais. Mėšlas ir kompostas išdėstomas vandenyje prie kranto nedidelėmis krūvelėmis, srutos išlaistomos tiesiog į vandenį. Pastebėjus pirmuosius vandens "žydėjimo' požymius, organines trąšas iš tvenkinio būtina skubiai pašalinti. Dar atsargiau reikia elgtis su mineralinėmis azoto trąšomis, jas galima pašalinti tik pakeitus tvenkinio vandenį.

IMG-20120908-00324

Gausiai žuvis šeriant, tvenkinio tręšti nebūtina. Tik dalį dirbtinų pašarų žuvys "sudegina" ir panaudoja kūno masei didinti. Kita dalis iš organizmo pašalinama ir tampa vertingu maistu bakterijoms. Jos ir jų veiklos produktai - maistas ir augaliniam (fitoplanktonui), ir gyvūniniam (zooplanktonui bei dugno gyventojams) bentosui.

Deguonies kiekis vandens telkiniuose

Snieguota ir šalta žiema sukaustė mūsų šalies ežerus, tvenkinius. Žiema tęsiasi jau pusantro mėnesio. Todėl pagrįstai daugelis susirūpinę klausia – kaip sekasi žiemoti po tokiu storu ledo sluoksniu žuvims?

ziema9

              Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros specialistai š. m. sausio 17 d. atliko deguonies kiekio vandenyje matavimus daugiau mažiau „probleminiuose“ ežeruose ir tvenkiniuose. Deguonies kiekio matavimai buvo atlikti Neprėkštos ežere ir Triliškių tvenkinyje. Matavimais nustatyta, kad Neprėkštos ežere deguonis 6,9 mg/l, vandens temperatūra +2,2 C° ir Triliškių tvenkinyje deguonis 6,38 mg/l, vandens temperatūra +2,8 C°. Taigi didesniuose vandens telkiniuose deguonies kiekis kritinės ribos nesiekia.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea