Prisijungti Registruotis

Penktadienis, 26 Birž 2026

Lietuvos naujienos

Reidai tęsiasi

Penktadienis, 15 Vasaris 2013 07:00

Parašė klrd.am.lt

Aplinkosaugininkai tito Praėjusį savaitgalį, vasario 9-10 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Klaipėdos ir Tauragės apskrityse surengė visuotinį reidą, kurio tikslas – patikrinti, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar jie yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi.

Reide dalyvavo 30 aplinkosaugos pareigūnų ir 3 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie pasiskirstė į 13 ekipažų. Buvo patikrinti 64 vandens telkiniai. Tarp jų: žvejų labai pamėgtos vietos Kuršių mariose ties Juodkrante ir Kairių poligonu, Minijos upės senvagė (Šilutės r.). Šiuose telkiniuose darbavosi 6 pareigūnų ekipažai.

Inspektoriai patikrino 1308 žvejus mėgėjus. Iš patikrintų žvejų tik 32 neturėjo žvejybai reikalingų leidimų, visiems jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Didžioji dauguma žvejų (1260) turėjo privalomus, žvejojant ant ledo, smaigus, dviem neturėjusiems smaigų, surašyti protokolai. Vykusio reido metu iš vandens telkinių išimta 93 draudžiamos žvejybos priemonės ir įrankiai – šakotiniai su gyva žuvele.

Du žvejai, žvejoję Kniaupo įlankoje (Šilutės r.), neteko 21 nelegalaus įrankio, be skirtos baudos jiems taip pat teks atlyginti 1000 litų žalą už dvi sugautas lydekas.

Vienas žvejas, penkiomis šakotinėmis, ant Molupio upelio (Tauragės r.) ledo gaudė lydekas, naudodamas masalui gyvą žuvelę. Žvejybos metu turėjo sugavęs vieną lydeką. Pamatęs pareigūnus, nepakluso jų reikalavimams sustoti ir pabėgo. Pagautą lydeką ir 2 vnt. šakotinių kurios buvo plastikiniame maišelyje išmetė, kitos penkios šakotinės buvo rastos žvejybos vietoje. Minėtas žvejas buvo atpažintas (ne kartą jau baustas dėl neteisėtos žvejybos). Nedelsiant buvo kreiptasi į Tauragės AVPK budėtoją dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Nustačius gyvenamąją vietą, minėtam piliečiui bus surašytas ATP protokolas ir paskaičiuota žala gamtai.

Vykdant savaitgalio reidus, taip pat buvo tikrinami ir medžiotojai. Vasario 10 d. vakarą Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūros pareigūnams buvo pranešta, kad medžiotojų klubo "Tauras" medžiotojai sulaikė pilietį K.P. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad Tarvydų km. gyventojas medžiojo MK "Tauras" medžioklės plotuose, su savimi turėjo lygiavamzdį šautuvą ir šovinių. Piliečiui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, konfiskuotas šautuvas ir šoviniai (2vnt.).

Klaipėdos RAAD primena, kad žvejybai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje reikia įsigyti žvejo mėgėjokortelę, kuri parai kainuoja – 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt. Žvejo mėgėjo kortelę taip pat galima įsigyti, naudojantis leidimų išdavimo sistema ALIS ir loterijos „Perlas“ terminaluose.

Įsigyti leidimą žvejoti yra labai paprasta ir patogu – tereikia prisijungti prie Aplinkosaugos leidimų išdavimų sistemos ALIS. Jį taip pat galima įsigyti loterijos „Perlas“ terminaluose. Leidimas dviem paroms kainuoja 5 Lt, mėnesiui – 20 Lt, metams – 50 litų.

Straipsnis pagal klrd.am.lt

Paprastoji aukšlė (Alburnus alburnus) 1758m.

Ketvirtadienis, 14 Vasaris 2013 14:44

Parašė Titas

alburnus alburnus Tito Paprastoji aukšlė labai dažna žuvis, paplitusios daugelyje ežerų ir tvenkinių, išskyrus miško ežerėlius ir tuos vandens telkinius, kuriose žiemą dūsta. Jų nerasi srauniuose šaltavandeniuose upeliuose. Dažnos rajono dideliuose ir vidutinio dydžio ežeruose, Kauno mariose. Gyvena paviršiniuose vandens sluoksniuose. Mėgėjiškos žūklės objektas. Kaip verslinė žuvis - menkavertė. Dirbtinai neinkubuojama ir vidaus vandenyse neįveisiama. Aukšlės – labai judrios ir bailios žuvytės; laikosi būriais viršutiniuose vandens sluoksniuose; mėgsta lėtai tekantį vandenį.

Paprastoji aukšlė pailga, iš šonų suspausta, nedidelė žuvis. Kūnas padengtas plonais, blizgančiais, lengvai nubraukiamais žvynais. Šoninė linija pilna, ties krūtininiu peleku truputį išlenkta, joje 43 – 48 žvynai. Burna atkreipta į viršų. Pilvas ir šonai – sidabrinės spalvos, balti, nugara tamsi, pilkai žalia. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, analinis ir poriniai – geltono arba rausvo atspalvio. Tarp pilvinių ir analinio pelekų yra aštri briauna.

Sidabro atspalvį žvynams teikia guaninas, kuris yra naudojamas dirbtinių perlų gamyboje; vienam kilogramui žvynų gauti reikia nuo 8 iki 16 tūkst. aukšlių.

Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai ir pilvas sidabriški. Akys didelės. Suaugusi aukšlė sveria apie 50 gramų, subręsta 2-3 gyvenimo metais, neršia birželio mėnesį. Plaukioja pulkais viršutiniuose vandens sluoksniuose. Aukšlės pasižymi rajumu, minta smulkiais vėžiagyviais, vabzdžiais, žiedadulkėmis, daugiausia gyvuliniu maistu, bei planktonu. Aukšlė meškeriojama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Masalą ima nuo aušros iki sutemų.

Aukšlės lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais 10 – 12 cm ilgio. Neršia nuo gegužės mėnesio pabaigos iki liepos pradžios. Ikrelius dažniausiai leidžia per tris keturis kartus, su 8 – 12 dienų protarpiais. Neršto metu aukšlės darosi neatsargios – susirenka dideliais būriais upių žiotyse, įlankose, prie pakraščių ir be paliovos šokinėja. Vislumas – nuo 4 iki 12,5 tūkst. ikrelių. Lipnūs ikreliai išleidžiami ant augalų ir akmenų.

Aukšlės meškeriojamos lengvute plūdine. Valas – kaproninė gyslelė 0,15 – 0,2 mm, kabliukas – Nr. 2 – 3. Plūdės vietoj 20 – 30 cm atstumu nuo kabliuko užneriamas gabaliukas kamščio arba paukščio plunksna. Masalas – musės, skruzdėlių kiaušiniai, gabaliukas slieko, tešla. Masalą reikia užmesti atsargiai, kad jis ramiai nukristų ant vandens paviršiaus. Užmetama plastišku, greitėjančiu judesiu.

Aukšles galima meškerioti ir museline, naudojant masalu mažas museles arba nedidelius žiogus. Aukšlė kimba savotiškai. Pastebėjusi masalą, ji tuojau priplaukia ir ima jį čiupinėti. Plūdė tuo metu pradeda virpėti. Po to aukšlė stipriai traukia masalą gilyn, o kartu ir plūdę. Šiuo momentu reikia silpnai užkirsti ir neskubant vilkti.

alburnus alburnus3 Tito

alburnus alburnus4 Tito

alburnus alburnus2 Tito

Baluošai (Švenčionių r.)

Trečiadienis, 13 Vasaris 2013 15:00

Parašė Titas

Baluosai b 400x300Tito Ežero dydis: 245ha

Kranto linijos ilgis: 9.8km

Vidutinis gylis: 12.5m

Didžiausias gylis: 37,5m

Atstumai

Šiauliai: 211km

Vilnius: 58,4km

Kaunas: 143km

Molėtai: 30,2km

Utena: 63km

Inv-Nr. 43-278

Statusas: Valstybinis vandens telkinys, į kurį neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus, ezeras yra valstybinime parke, tai pat svarbus žuvivaisai, žuvų migracijai, bei nerštui.

Baluošo ežero batimetrinis žemėlapis + pasaulio žemėlapis SPAUSTI ČIA.

Baluošo ežero batimetrinis žemėlapis SPAUSTI ČIA. (Jai atidarius nuotrauka nepakankamai didelė spustelėkite dar kartelį ant pačios nuotraukos ir ji padidės)

Baluošo ežere gyvena: karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, raudės, stintos, karosai, plakiai, karpiai, lynai, unguriai, seliavos,aukšlės, pūgžliai, sterkai, vėgėlės.

Nori redaguoti informaciją - rašyk mums

Aukštaitijos regiono poledinės žūklės varžybos

Ketvirtadienis, 14 Vasaris 2013 07:00

Parašė zvejams.lt

Dusetiškiai vėl visus kviečia į smagiausią metų žūklę - Aukštaitijos regiono bendruomenių poledinės žūklės varžybas.

ziema14

Varžybos vyks kovo 2 dieną (šeštadienį) Dusetose ant Sartų ežero ir E. Banio kaimo turizmo sodyboje.

Linksmiausios ir smagiausios metų žūklės vietą lengvai rasite jei nuo Dusetų autobusų stoties judėsite Obelių kryptimi. Tikslus varžybų adresas: Vienažindžio g. 40, Dusetos.

Varžybose dalyvauti kviečiami vyrai, moterys ir šeimos. Startinis mokestis 5 lt.

Atvykimas ir registracija nuo 8 val.

Maloniai prašome apie dalyvavimą varžybose pranešti telefonu (8 385) 56253 arba (8 611) 41630.

Varžybų pradžia numatoma 9 val.

Sporto klubas „Ainiai“

Gyvavedė vėgėlė - žuvų pasaulio keistuolė

Antradienis, 12 Vasaris 2013 20:46

Parašė jurumuziejus.blogas.lt

vegeleNaujienai tito Gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus), nors vėgėle vadinasi, bet su žvejams gerai pažįstama vėgėle turi bendro tik tiek , kad irgi yra žuvis - tačiau žuvis keistoka. Jau pavadinimas sufleruoja, kad ši pailga, kiek į ungurį panaši žuvis neneršia ikrų kaip normalios jos giminaitės, bet veda gyvus jauniklius, panašiai kaip tai daro žinduoliai ar kai kurios ryklių rūšys. Jaunikliai jau gimsta apie 4-5 cm ilgio, taigi visai savarankiški.

Nenuostabu, kad gyvavedės vėgėlės nėra labai vislios, nes jauniklių žūva gerokai mažiau nei ikrus neršiančių žuvų. Patelės nėštumas trunka ilgai, net iki pusės metų. Žuvis yra unikali dar viena biologine ypatybe – patelės pilvo ertmėje esantys jaunikliai, po to kai sunaudoja trynio maišelio atsargas, sugeba prisitvirtinti prie motinos kiaušidžių folikulų ir savotiškai žįsti, taip gaudami iš motinos visas gyvybiškai reikalingas maisto medžiagas. Priklausomai nuo dydžio patelės veda nuo 30 iki 400 jauniklių. Skirtingai nuo bendravardės, tik gėluosiuose vandenyse gyvenančios vėgėlės, gyvavedės vėgėlės yra jūrinės žuvys, paplitusios Atlante bei Baltijos jūroje. Nors Baltijos jūra Lietuvos priekrantėje yra apygėlė, o vandens druskingumas čia tesiekia 6-8 promiles, tačiau toks vanduo dar tinkamas gyventi gyvavedėms vėgėlėms, svarbu, kad būtų palanki gyvenamoji aplinka. Kaip tik tokia aplinka – gausiai akmenuotas dugnas, Lietuvos jūrinėje priekrantėje vietomis pasitaiko nuo Olandų kepurės iki Palangos. Įvairiais dumbliais apaugę akmenys sudaro daug slėptuvių, kuriomis ir naudojasi šios nedidelės dugninės ir mažai judrios žuvys. Gyvavedės vėgėlės užauga apie 40 cm ilgio, jų tamproka žuviena yra skani, tad žuvys, nors verslinės reikšmės ir neturi, yra vartojamos maistui. Tiesa, gerai šios keistuolės nepažįstančius gurmanus gali kiek gluminti neįprastai žalios spalvos šių žuvų kaulai, tačiau juos nudažantys natūralūs pigmentai yra tikrai nepavojingi žmogaus sveikatai. Minta jos įvairiais dugno bestuburiais: moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, kitų žuvų ikrais bei mailiumi. Nors Baltijoje visai nesijaučia potvynių bei atoslūgių, tačiau didžiojoje gyvavedžių vėgėlių paplitimo arealo dalyje potvyniai ir atoslūgiai yra tikrai intensyvūs. Nenuostabu, kad sekliai gyvenančios ir mažai judrios žuvys dažnai patenka į atoslūgių spąstus, keletui valandų atsidurdamos mažose vandens valkose ar net išvis sausumoje tarp jūrinių dumblių. Drėgnoje aplinkoje šios žuvys puikiausiai išgyvena ir, kol sulaukia naujos potvynio bangos, sugeba kvėpuoti atmosferos oru. Gyvavedės vėgėlės pasižymi slidžia, bežvyne oda, kurios spalva gerai imituoja dugno spalvą ir puikiai paslepia žuvis nuo akylų plėšrių žuvų bei žuvėdžių jūrinių paukščių akių.

vegeleNaujienai2 tito

Straipsnis pagal www.jurumuziejus.blogas.lt

Name:	*
Prisijungimo vardas:	*
El. paštas:	*
Slaptažodis:	*
Pakartokite slaptažodį:	*
Laukai pažymėti (*) yra privalomi.