Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Po­le­di­nės žūk­lės var­žy­bos „Il­gis 2013”

Šeštadienį jau septintą kartą vykusios respublikinės poledinės žūklės varžybos laimėti UAB „Fanatikai“ ir laikraščio „Alytaus naujienos“ taures baigėsi, tačiau kalbos apie laimikį ir prizus netils ilgai. Po varžybų žvejai juokavo, kad ant Ilgio ledo – kaip pas tolimą giminaitį prie Kūčių stalo – su jauduliu, bet gera nuotaika, ir taip kiekvienais metais.

228

Oro iššūkis atlaikytas

Ankstyvą šeštadienio rytą susirinkusius žvejybos fanatikus teigiamai nuteikė ne tik troškimas laimėti, įrodyti savo gebėjimus ir pranašumą, bet ir ramus oras. Ilgio pakrantės švendres pleveno švelnus vėjas, o žvejų rankos nežvarbo nuo vos keleto laipsnių šaltuko. „Idealus oras“, – vos paskelbus varžybų startą pamanė žvejai. Jų nuomone, toks oras pranašauja aktyvesnį kibimą, o juk to čia ir iš Alytaus, ir iš Druskininkų, ir iš Vilniaus, Utenos ir net Panevėžio atvyko poledinės žūklės garbintojai.

Apmaudu, tačiau gero oro viltis varžybų dalyviams greitai teko nustumti į šalį – jau po poros valandų žvejybos oro sąlygos pasikeitė. Žvarbus vėjas, gausus sniegas sunkino žvejybą ir mažino viltis iš eketės ištraukti laimikį, garantuosiantį šaldytuvą ar piniginį prizą. Teisėjai juokavo, kad tai – išbandymas žvejams, pasiųstas iš viršaus. O žvejai atsakė: „Geram žvejui ir blogas oras nemaišo.“

Varžybose – dvi moterys

Kaip ir ankstesnės varžybos, taip ir šios pritraukė gausų poledinės žūklės mėgėjų ir profesionalų būrį – dalyvavo 122 žvejybos entuziastai. Anot vieno iš varžybų organizatorių, laikraščio „Alytaus naujienos“ redaktoriaus Romo Burbos, profesionalių žvejų kasmet dalyvauja apie 10–15 procentų. Tačiau vietinių žvejų mėgėjų, atvykusių iš Alytaus, Druskininkų ar Merkinės, gerai pažįstančių Ilgį, šansai laimėti taip pat dideli. Antai alytiškis Tomas Cibulskas, žvejojantis nuo mažumės, sakėsi gerai pažįstantis šį ežerą, todėl jeigu ne šaldytuvą, tai piniginį prizą norintis ištraukti.

Prizai skatino žvejus ne tik pačius pasistengti, bet ir sekti kaimyno laimikį – konkuruoti. Gausus mėgėjų ir profesionalų meškerės brolių būrys buvo padalytas į du sektorius, bet žinia apie ištrauktų laimikių svorį gretai pasiekdavo žvejus. „Ištraukiau 200 gramų ešerį!”, „O aš 60 gramų didesnį!”, „Anam gale lydeka yra – vilčių nebėra“, – iš lūpų į lūpas ežero ledu sklido žinia. Tądien daugiausia traukti ešeriai, mekšrai.

Poledinės žūklės varžybų rimtį ir tvarką sergėjo teisėjai. Vyriausiam teisėjui Tomui Būdui talkino net septyni teisėjai. Dėl šios priežasties varžybų metu išvengta rimtesnių incidentų. Nors įspėjimo būta – už į vandenį paliktą įleistą meškerę. Po keturių valandų intensyvios žvejybos garsinis signalas persmelkė tylą – varžybos baigtos. Vieni modami ranka „Galėjau ir geriau“, kiti dainuodami „Mes esam vyrai – girių karaliai...“ patraukė pakrantės link.

035

Kol svėrė laimikį...

Sugrįžusius varžybų dalyvius pasitiko organizatoriai ir puode jau garuojančios virtos dešrelės – šįsyk ne karšta sriuba, o rimtesnis ir sotesnis maistas. Pietų Lietuvos sporto klubų asociacijos prezidentas, varžybų organizatorius Vytautas Lučinskas išgyveno, jog ryte žvejams žadėjęs karštą šernienos sriubą pažadą sulaužė. Tačiau ne iš piktos valios, o dėl to, kad sriubą nepagailėjusios acto pagadino pačios šeimininkės.

Žvejai juokavo, esą dešrelės po intensyvios žūklės dar sotesnis maistas, – svarbiausia, kad skrandis nuramintas, o ir atvyko jie ne valgyti, o pažvejoti ir gera nuotaika pasidalyti. Visgi pasistiprinę žvejai patraukė išbandyti jėgų papildomose rungtynėse – eketės gręžimo ir masalo mėtymo.

Štai Seimo narys Raimundas Markauskas, nepamirštantis alytiškių netgi po rinkimų, greičiausiai eketę išgręžusiam žvejui padovanojo, juokauta, net ir po trijų išpardavimų 100 litų kainuojantį peilį, kiti keturi finalininkai apdovanoti avižėlių meistro Dainiaus Mitrulevičiaus gamintomis avižėlėmis.

Žiūrovais virtę žvejai šmaikštavo, kad jeigu būtų seniausio grąžto varžybos, laimėtų daugiausia ovacijų sulaukęs Egidijaus Didžiulevičiaus iš Alytaus grąžtas – jis paveldimas iš kartos į kartą ir skaičiuoja jau 60-us metus. Tačiau penkiolika konkurentų įveikė, greičiausiai eketes išgręžė iš Utenos atvykęs žvejys profesionalas Algis Kalinauskas, ne tik dažnas varžybų nugalėtojas, bet ir rašantis apie žvejybą. Po rungties vyrai juokais prašė: „Algi, parduok grąžtą.“

Rankos miklumą masalo metimo rungtyje išbandė net 30 varžybų dalyvių. Taikliausias buvo Rimantas Čepukaitis iš Alytaus, kuris varžybose 2011 metais už ištrauktą 326 g ešerį laimėjo „Snaigės“ šaldytuvą. Šiemet žvejys tenkinosi laimėjęs keturių guolių „Schimano“ ritę, kitiems rungties prizinių vietų nugalėtojams D.Mitrulevičius taip pat įteikė savo gamybos avižėlių.

Už laimikį – vertingas prizas

Žvejams lūkuriuojant ir jėgas bandant rungtyse, varžybų teisėjai, prižiūrimi pagrindinio varžybų rėmėjo UAB „Fanatikai“ direktoriaus Virginijaus Lukoševičiaus, intensyviai svėrė laimikį. „Ilgio 2011“ varžybose puikiai pasirodęs (ištraukė 263 g ešerį) ir šaldytuvą „Snaigė“ laimėjęs Zenonas Kontautas ir šiemet į savo kolekciją priėmė šaldytuvą. Šiais metais prizą jam užtikrino pagauta 520 g lydeka. Antrą šaldytuvą laimėjo Deivydas Sabonis iš Alytaus – jam užkibo 465 g lydeka. Žinoma, pagal varžybų nuostatus, gražuolės lydekos buvo paleistos atgalios į ežerą.

372

Į varžybas atvykusios trys komandos iš tolimo Panevėžio taip pat apdovanotos. Joms su kvietimu sugrįžti į Dzūkiją įteiktas specialus rėmėjų prizas – poilsis kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“.

Pirmas tris vietas komandinėje įskaitoje pelniusioms komandoms skirti piniginiai prizai, diplomai, medaliai ir taurės. Pirma vieta atiteko komandai „ZM“ – Z.Kontautui ir Mindaugui Ieškai, jie sugavo 4 kg 824 g laimikį ir už tai gavo 700 litų. 500 litų „sužvejojo“ ir antrą vietą užėmė Rimas Seilius ir Modestas Atmanavičius – jų laimikis svėrė 4 kg 183 g. Trečia vieta atiteko komandai „Varėnis“ – Vladui Knieziauskui ir Irmantui Ivoškai, jų 3 kg 996 g laimikis garantavo 400 litų prizą. Ketvirtos ir penktos vietų laimėtojai apdovanoti piniginiais 300 ir 200 litų prizais. Ketvirtą vietą pelnė komanda „Alytaus kotas“ – Mindaugas Leonas ir Artūras Skvirba, jų laimikis svėrė 3,935 kg, o penktoji atiteko „No fear“ komandai iš Alytaus – Martynui Mikelioniui ir Elvinui Miglinui – laimikio svoris 3,778 kg.

Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė M.Mikelionis – laimikis svėrė 3 kg 27 g, antra vieta atiteko Z.Kontautui – 2 kg 419 g, o trečia M.Ieškai – 2 kg 405 g. Nugalėtojams įteikti žvejybos reikmenų parduotuvės „Auksinis lynas“ įsteigti prizai – ritės ir D.Mitrulevičiaus avižėlės.

Nepamiršta pasveikinti ir jauniausio žvejo – poledinės žūklės entuziasto keturiolikmečio Dovydo, jam „Meškeriotojo“ redaktorius Audrius Blinstrubas įteikė žurnalo prenumeratą. Po poledinės žūklės varžybų laimėti UAB „Fanatikai“ ir laikraščio „Alytaus naujienos“ taures dalyviai neskubėjo skirstytis – kas atgal ant ledo patraukė, kas dalijosi įspūdžiais su kolegomis žvejais, kas prizais džiaugėsi. Tačiau nugalėtojai sutartinai juokėsi, kad šįsyk žmonos nebars – iš žūklės jie grįš be laimikio, bet su prizais, pinigais ir gera nuotaika.

Kovas . Meilės šokis

Kovo pradžioje, kai saulė įkaitina dirvos paviršių ir pradeda tirpti sniegas, susidaro didelės balos polaidžio vandens. Įšalas žemėje neleidžia jam susigerti, tada gausiai prisotintas deguonies srauniais upeliais jis teka į melioracijos griovius, didesnius upelius ir upes. Pajutę šviežią vandenį upelių intakuose būriuojasi didžiausi mūsų vandenų plėšrūnai lydekos. Joms dabar rūpi tik nerštas. Laiko yra labai nedaug. Jos kyla upeliais aukštyn ir aukštyn ieškodamos šiltų saulėtų vietų. Kur dienos metu vanduo sušyla iki 10 C . Patelės būdamos didesnės už patinus yra poligamės. Todėl sugeba suvilioti keletą jaunų patinėlių, su kuriais sušoks garsųjį lydekų šokį.

gr1ozis

Vieną vidurdienį, besišildanti saulės spinduliuose patelė pradeda keistai drebinti uodegą. Tai pirmasis signalas, vanduo jau šiltas. Šokiui kviečiamas partneris. Atsakymo ilgai laukti nereikia. Artimas kontaktas su tokiu pačiu uodegos padrebinimu ir patelė jam padovanoja pirmąją ikriukų porciją. Pasklinda hormonų kvapas. Šokio ritmas greitėja, įtampa kyla. Kviečiamas šokiui antrasis partneris. Saulė vis stipriau šildo vandenį. Keičiasi partneriai, o šokis vis dar tęsiasi. Tikrasis lydekų flamenco. Po trejeto dienų pavargsta visa šokėjų grupė. Ikreliai išneršti ant pernykščių vandens augalų ar potvynio apsemtos žolės. Šokėjai išsiskirstė ir ilsisi. Jie neteko net iki 15 procentų savo svorio.

ilsimes

Praėjus dešimčiai dienų pradeda ristis ikriukai. Lervutės būna nuo 7 iki 10 mm ilgio ir pasklinda tarp augmenijos. Kol savo trynio maišelyje turi maisto, jos auga labai greitai. Jau po geros savaitės lervutės padvigubėja ir pasidaro panašios į savo tėvus. Įgimti plėšrūno genai galutinai suformuoją monstrą. Praryta pirmoji auka, vandeninis ciklopas ar dafnija nubrėžia tiesią likimo liniją. Jaunoji lydekaitė visą likusį savo gyvenimą bus baisioji žudikė ir kanibalė.

Po Muziejaus burėmis .

Jau ir Lietuvoje iki 5 metrų ilgio užaugantys eršketai

Lietuvos upėse atsiranda neįprastų žuvų – iki 5 metrų ilgio užaugančių eršketų. Trečius metus juos iš užsienyje pirktų ikrų auginantys Žuvivaisos specialistai į upes jau paleido apie 8 tūkstančius šių žuvų.

sturgeon

Be to, žada plėsti eršketų veisyklą, patys užsiauginti ikrų galinčių duoti reproduktorių.

Didžioji dauguma iš maždaug 8 tūkstančių į Neries ir Šventosios upes per dvejus metus paleistų eršketukų užauginta Rusnėje. Jie buvo mažiukai – vos 7 gramų svorio.

Specialistai sako, kad jūroje, vandenyne gyvenančių ir neršti į upes atplaukiančių, iki 5 m ilgio užaugančių žuvų Lietuvoje būta iki praėjusio amžiaus vidurio.

„Yra Palangoj 1975 metais paleistas paskutinis. O Nemune, upėj prie Jurbarko, – 1956 metais paskutinis pagautas. Svėrė 300 kg – net pats mačiau nuotrauką – vežime vežamas, o uodega velkasi žeme. Didžiulis“, – pasakoja ŽŪM Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vadovas Stasys Aleksandravičius.

Veisti eršketus – brangus malonumas – litras ikrų kainuoja beveik 40 tūkstančių litų. Tačiau tai nėra lepi žuvis.

„Įdomiausia tai, kad jie nuo liepos mėnesio yra auginami ir nė vienas vienetas nėra kritęs. Šiaip mūsų praktikoje – aš jau dirbu virš 20 metų šioje srityje – nėra buvę tokios žuvies, kad per tokį laiką nė viena nekristų“ – tikina S. Aleksandravičius.

Lėšų eršketams veisti yra skyrusi ir Europos sąjunga – beveik milijoną litų, todėl eršketų veisyklą ketinama plėsti. Svarstoma užsiauginti ir savų reptoduktorių, kad nebereikėtų ikrų pirkti Kanadoje ir Vokietijoje. Tačiau neršti eršketai pradeda tik sulaukę 15 metų.

Žvejoti eršketų negalima – kiekviena į laisvę paleidžiama žuvis yra pažymima specialiu žymekliu – jų siunčiami signalai fiksuojami.

Greta eršketų Rusnėje veisiamos ir kitos vertingos žuvys – vėgėlės, sterkai, šamai.

Informacija paruošta pagal LRT informaciją.

Žiemos žūklės šventė Mindūnai 2013

zv.varzyb4Tradicinė Žiemos žūklės šventė jau aštuonioliktą kartą į Mindūnus sukvietė žvejus mėgėjus, žuvienės virimo meistrus, ir visus tuos, kurie norėjo Ežerų žvejybos muziejaus kieme pašėlti, gardžiai užkąsti ar gryno oro įkvėpti.

Šiemet į Poledinės žiemos žūklės varžytuves susirinko beveik pusantro šimto žvejų. Su žvejais vyrais varžėsi ir kelios moterys, tačiau sėkmė lydėjo visus vienodai. Matyt, nekibimo diena buvo, o gal Baltųjų Lakajų žuvys niekaip negalėjo išsirinkti, kuris gi kabliukas aštriausias ir žvejybos sąlygos trukdė visus kabliuko pakliudimus jausti, nes ant ežero sniegas, o po juo vandens daugiau negu per sprindį... Bet žvejys nebūtų žvejys, dažnas jų apie puskilogramį žuvies ant varžytuvių komisijos svarstyklių dėjo. Didžiausias varžytuvių laimikis – 150 gramų, didžiausias ešerys – 140 gramų!

Sugrįžus žvejams, o Mindūnų seniūnei Virginijai Salapėtienei, Molėtų rajono merui Stasiui Žviniui ir LR aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasveikinus ir paskelbus šventės pradžią, visi sportiškai nusiteikusieji varžėsi virvės traukimo, rąsto pjovimo rungtyse, lenktyniavo daugiavietėmis slidėmis ir valtimis per sniegą ar sėdo prie šaškių ir šachmatų lentų. Kiti gi skubėjo unikalios žuvienės ragauti, kurią virė garsi Mindūnų virėja Irena Rimydienė, iš ekologiškai UAB „Armolė“ tvenkiniuose užaugintos žuvies – Arnionių ir Joniškio bendruomenės šeimininkės, o trečią katilą maišė Molėtų kultūros centro kolektyvas.

Veikė Ežerų žvejybos muziejaus rūkykla, gardžiu dūmeliu viliojo ir žuvų rūkymą susidomėjusiems čia demonstravo Vaidas Laurinavičius. Žvejys mėgėjas, Eugenijus Vorobjovas, norinčius karštu garu kaitino, pirties paslapčių mokė. Viena už kitą gardžiau kvepėjo, skanauti gundė Reginos Rabcevičienės vaistažolių arbata. Romantiškai kelionei kvietė arkliais kinkytos rogės, o vaikus viliojo šėlti sniego kalnelis ir galimybė ant baltučio sniego piešti ryškiaspalviu guašu. Žiemos šventėje dalyvius linksmino ir linksmintis kvietė Molėtų kultūros centro meno kolektyvai. Žvejai bei kiti nugalėtojai apdovanoti vertingais prizais, padėkomis ir nuoširdžiais šventės dalyvių plojimais.

Mindūnai tądien virto tikra Ežerų krašto žvejų sostine.

 

Informacija paruošta pagal Molėtiškis.lt medžiagą

"Varėnio" asmeninės poledinės žūklės varžybos

Varėnos miesto žvejų klubas „VARĖNIS“ kviečia visus Lietuvos žvejus į asmenines poledinės žūkles varžybas 2013 m. kovo 3 d. II-ame Derėžnyčios tvenkinyje, Varėnos mieste.

SK20130228 00

Registracijos pradžia – 7.00 val.

Startinis mokestis – 10 Lt

Dalyviai bus apdovanojami diplomais, medaliais, taurėmis bei rėmėjų prizais. Taip pat pertraukos metu tarp turų vaišinami karšta sriuba.

Daugiau informacijos apie varžybas tel. 862408132, 862605170

Atvykimo vieta: žemėlapis

Varžybų dienotvarkė

Atvykimas į starto vietą ir dalyvių registracija nuo 7.00 val. iki 8.30 val.

I turo startas – 9.00 val.

I turo pabaiga – 11.30 val.

Pertrauka – 11.30-12.25 val.

II turo startas – 12.30 val.

II turo pabaiga – 15.00 val.

Rezultatų paskelbimas ir apdovanojimai – 16.00 val.

Bendrosios taisyklės

1. Varžybose žvejoti galima tik viena meškerėle su viena avižėle. Atsarginių meškerėlių kiekis neribotas.

2. Žūklės metu sportininkai meškerėles turi laikyti rankose. Kai sportininkas padeda meškerėlę, avižėlė turi būti ištraukta iš vandens.

3. Sportininkas privalo turėti 2 gerai matomas vėliavėles, skirtas eketei žymėti.

4. Galima naudoti tik natūralios kilmės masalus. Galima naudoti jauką, bet nenaudojant stacionarios šėryklos.

5. Prieš pat varžybas, sektoriuje teisėjai turi patikrinti sportininkų dėžės (jei reikia ir rūbus), patikrinama ar nėra neleistinų įrankių ar kitų neleidžiamų objektų.

6. Leistinas jauko ir masalų kiekis: jauko – 1 litras, gyvo masalo – 1 litras.

7. Teisėjui davus pirmąjį “starto signalą” visi varžybų dalyviai gali patekti į savo sektorius. Davus antrąjį “starto signalą” dalyviai gali pradėti žūklę.

8. Žvejoti galima ne arčiau kaip 5 metrai nuo pažymėtų vėliavėle svetimų ekečių. Galima užimti dvi vėliavėlėmis pažymėtas eketes. Žvejoti, gręžti, ir šerti eketes, nepažymėjus vėliavėle – draudžiama.

9. Kai sportininkai pastato savo vėliavėles arčiau kaip 5 metrai vienas nuo kito, ginčą sprendžia teisėjas. Reikalui esant teisėjas ginčą gali spręsti burtų pagalba. Pirmumą turi sportininkas, pirmas atėjęs į pasirinktą vietą ir pažymėjęs ją vėliavėle. Mesti vėliavėlę, kad užimti vietą – draudžiama.

10. Sportininkui draudžiama palikti eketėje meškerėlę su avižėle. Meškeriojimo metu sportininkas gali turėti meškerėlę, grąžtą ir žvejo dėžę. Visas šis inventorius turi būti ne toliau kaip 5 metrai nuo vėliavėlės.

11. Žvejybos metu grąžtas turi būti vertikalioje padėtyje, peiliais žemyn. Teisėjui leidus galima pakeisti sulūžusį grąžtą. Eketė valoma vienu grąžto ištraukimu.

12. Draudžiama pagautą žuvį mesti ant ledo ar sniego. Privaloma naudoti savo arba varžybų organizatorių duotą tarą žuviai susidėti.

13. Žuvis užskaitoma tik tų rūšių ir dydžio, kurie leidžiami pagal varžybų nuostatus ir galiojančias mėgėjiškos žūklės taisykles.

14. Už varžybų taisyklių pažeidimą sportininkui duodama pastaba. Gavus tris pastabas sportininkas pašalinamas iš varžybų.

15. Sportininkas, falsifikavęs varžybų rezultatus, pridavęs žuvis, sugautas ne varžybų metu, ar perdavęs savo žuvis kitam dalyviui, pašalinamas iš varžybų.

16. Turo pabaigoje pirmas signalas perspėja, kad iki pabaigos liko 5min.

17. Po antrojo signalo “baigti varžybas” . Pašaliniams asmenims griežtai draudžiama įeiti į sektorių, kol teisėjai nesurinks žuvies. Sportininkams draudžiama palikti sektorių, prieiti vienas prie kito, kol teisėjas nesurinko žuvies.

18. Dalyviui būtina turėti specialius gelbėjimosi smaigus. Sportininkas, neturintis šios gelbėjimo priemonės, į varžybas neregistruojamas.

Rezultatų skaičiavimo ir vietų nustatymo tvarka

Varžybos susideda iš dviejų turų. Vietos ture nustatomas pagal pagautos leistino dydžio žuvies svorį. Dalyvis, kurio pagautos žuvies svoris yra didžiausias, užima pirmąją vietą tame ture. Atitinkamai pagal žuvies svorį yra skiriamos vietos kitiems turo dalyviams. Baudos taškai ture skiriami tokiu būdu: už atitinkamą vietą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius – už 1 vietą – 1 baudos taškas, už 2 vietą – 2 baudos taškai ir t.t. Varžybų rezultatai skaičiuojami sudėjus abiejų turų baudos taškus. Kuo mažiau baudos taškų tuo aukštesnė užimta vieta. Jei baudos taškų suma vienoda – aukštesnę vietą užima tas dalyvis, kurio pagautos žuvies svoris per abu turus didesnis.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea