Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Įsibėgėja stintų gaudymo sezonas

stintu zvejybaNors pavasaris ir vėluoja Rusnės sala pakvipo šviežių agurkų kvapu. Parplaukė sidabrašonės stintos. Sinoptikam prognozuojant oro atšilimą stintų turėtų tik daugėti, mano žvejai.

Nors stintmetis tik prasideda, vos tik saulė pasislepia už horizonto, Rusnės miestelis atgyja. Prasideda žvejų sujudimas.

Vieni žvejai gaudo meškerėmis, kiti graibštais, treti traukia tinklais. Pastarieji daugiau darbuojasi naktį. Dieną Atmatos upės uostelyje knibždėti knibžda žvejų mėgėjų. Jie gaudo meškerėmis nuo krantinės, ištvermingesni nevengia čia pasėdėti ir naktį. Žvejoja ne tik vyrai, bet ir moterys. Žvejų tiek daug, kad ne visi vėliau atvažiavę rado vietos meškerei užmesti.

"Keseliautojai", taip juos vadina rusniškiai, pradeda žvejoti vos sutemus. "Tai ne žvejyba - tai darbas" - sakė sunkiai graibštą traukiantis žvejas. Vienu ilgakočio graibšto traukimu stintautojai ištraukia 20-40 stintų. Būna, kad tenka ir pastovėti be darbo, nes kartais stintos ir nebūna, sakė žvejys.

Tiktai graibštais stintas gaudantys žvejai privalo įsigyti licenciją, vienai parai kainuojančią 10 litų (arba 50 Lt savaitei). Su tokiomis licencijomis leidžiama žvejoti tik Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir jos parduodamos tik Šilutės rajono gyventojams. Beje, yra išimčių – Rusnės saloje arba iki upės 1 km atstumu gyvenantiems asmenims tokios licencijos kainuoja perpus pigiau. Kitų rajonų gyventojai, įsigiję licencijas, graibštais stintas Nemune gali gaudyti tik nuo tos vietos, kur baigiasi regioninio parko teritorija – maždaug nuo Galzdonų kaimo Jurbarko link.

Žvejai verslininkai, traukiantys tinklus, stebisi, kad šiemet į tinklus patenka labai daug "baltos" žuvies. Jie stebisi, kad atėjus į mūsų upes stintoms, "baltoji" žuvis dingsta, o šiemet jos daugiau nei pačių stintų. Pasigauna daug karšių, plakių, kuojų ir kitos žuvies.

Žvejai tikisi, kad už kelių dienų šviežiu agurku kvepiančios žuvies turėtų padaugėti. Kol kas tenka džiaugtis tik smulkia stinta ir mažais jos kiekiais, sakė tinklą betraukiantis žvejys.

Rusnėje už šviežių stintų kilogramą žvejai prašo nuo 6,50 iki 8 litų.

Keptos vėjažuvės su kaparėlių sviestu

Birželį jau kuris laikas žvejai iš jūros traukia vėjažuves, dar vadinamas vėjo tobiais. Išskirtines žuvis savo išvaizda - ilgas, "gandro snapais", spindinčias žalsvu atspalviu. Žuvies mėgėjai tikrai žino rūkytas vėjažuves, gudruoliai kartais jas parduoda kaip rūkytus ungurius, mat parduodamos be galvų, šiuos labai primena :) Reikia žvilgtelėti į kaulų spalvą...

IMG 6022.CR2

Būtent dėl melsvų (žalsvų ar melsvai žalsvų, jei tiksliau, vandens spalvos) kaulų (net ir žuviai iškepus), vėjažuvė, matyt, šiek tiek atrodo bauginančiai. Taip yra dėl jų kauluose esančio itin gausaus ir visiškai nepavojingo žalio pigmento biliverdino kiekio. Negalima valgyti tik šių žuvų ikrų, nes jie nuodingi. Žmonės kalba, kad žalsva spalva dėl didelio fosforo kiekio kauluose. Mes juokaujame, kad prisivalgę daug vėjažuvių, naktį turėtume vaikščioti šviesdami :0)

Labai gerai pamenu, kai mano tėtis prieš daug metų žvejodamas jūroje nuo molo, netyčia pagavo keletą vėjažuvių. Tuomet apskritai niekur nematytų ir nežinomų. Maniau, kad iš nuostabos mama tikrai apalps, kai reikėjo jas išdoroti :0)

Ausros Laikina7

Nėra daug informacijos apie šios žuvies paruošimą lietuvių kalba. Žvejams patinka pats jų gaudymas, bet receptų mažoka. Anot jų, nelabai skani. Netiesa! Pvz., lydekos taip pat pasižymi kaip sausa ir sprangi žuvis, tačiau tereikia mokėti jas paruošti...

Vėjažuvės tikrai skanios rūkytos. Jei lankotės Klaipėdoje per Jūros šventę, turite progos tokios užtaikyti paragavimui.

Šias žuvis žvejai mielai vytina. Kalba, kad gardi žuvienė.

Didžiajame interneto vandenyne kalba, kad vėjažuves populiariausia kepti ir visai jos nepeikia. Paprasčiausia kepti vėjažuvių filė gabalėlius, pavoliojus juos miltuose, kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose. Taip iškepta tikrai bus puiki. Labai svarbu šią žuvį prieš kepant skaniai pamarinuoti. Gardu žuvį ar jos filė pamarinuoti česnakų - smulkintų petražolių - aliejaus - citrinų sulčių mišinyje.

O aš, jei tik pasitaikytų proga, siūlau mūsų išbandytą ir gardų paruošimo būdą - keptą vėjažuvių filė, aplietą sviestiniu kaparėlių padažu. Čia svarbu ne tik skaniai pamarinuoti, bet ir kepti labai neilgai. Tuomet žuvis tikrai bus minkšta ir visiškai nesausa.

Reikia: (dviems)

trijų vėjažuvių (apie 1 kg žuvies su kaulais)

dviejų šaukštų alyvuogių aliejaus

dviejų šaukštų žaliųjų citrinų (laimų) sulčių

kupino šaukšto smulkiai kapotos šviežios čiobrelių žolės

maltų juodųjų pipirų

druskos

100 g sviesto

dviejų šaukštų marinuotų kaparėlių

sviesto ir aliejaus kepimui

jaunų salotų lapelių

1 - 2 šviežių pomidorų

bazilikų lapelių

Vėjažuvėms nupjaukite galvas, perpjovę pilvus, išvalykite vidurius ir įpjaukite išilgai ties stuburkauliu (žuvį išskleiskite). Aštriu mažu peiliuku išpjaukite pagrindinį kaulą užgriebdami šonines ašakas. Išrinkite likusias ašakas ir kaulus (vadovaukitės šia nuoroda).

Gautą filė švariai nuplaukite, nusausinkite ir supjaustę nedideliais gabalėliais, sudėkite į dubenį. Truputį pasūdykite ir užbarstykite maltų pipirų.

IMG 6012.CR2

Citrinų sultis sumaišykite su aliejumi ir užpilkite ant žuvies. Suberkite kapotus čiobrelius. Žuvies gabalėlius atsargiai pamaišykite, kad kiekvienas jų pasidengtų marinatu. Dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.

Žuvies filė iškepkite labai karštoje keptuvėje sviesto ir aliejaus mišinyje. Kepkite vos po pora minučių iš abiejų pusių, tik tiek, kad perkeptų. Išimkite žuvį iš keptuvės ir laikykite šiltai. Sumažinę kaitrą, keptuvėn supilkite likusį marinatą (jei tokio liko), sudėkite sviestą, suberkite kaparėlius ir pakaitinkite, kol sviestas išsilydys ir nespėjęs suputoti, švelniai paruduos (nesudeginkite!).

Į lėkštę klokite salotų lapus, įdėkite keletą riekelėmis supjaustytų pomidorų, ant jų sudėkite vėjažuvių gabalėlius ir užpilkite sviestu su kaparėliais. Puoškite bazilikų lapeliais.

Patiekite su balta duona...

IMG 6024.CR2

Tarp vėjo gūsių

Stebina kovo sausra, balandžio sniegas ir nuslūgusios marios

Du mėnesius užtrukęs žiemos potvynis, stingdantys kovo šalčiai, balandžio pūgos, užpusčiusios ir tik ką gimtinėn parskristi spėjusius gandrus, iki neįtikėtinos ribos - lyg karštą vasarą - nukritęs Kuršių marių vanduo, o Velykų rytą vietoje sprogstančių berželių - kalėdinė baltuma ir pasveikinimai vieni kitiems: „su šventom Kalėdom“...

IMG 6941 V.Jusys

Kas tai - bauginančios gamtos anomalijos ar normalūs, nors ir ne kasmet besikartojantys reiškiniai?..

Meteorologai tokiose gamtos išdaigose neįžvelgia nieko naujo ir baugaus, o besistebinčius vadina užuomaršomis: štai kaip greit mes pamiršome ankstesniųjų metų pavasarius...

Marios nuslūgo lyg sausą vasarą

Prie Kuršių marių gyvenantys Kintų seniūnijos Ventės ir Šturmų kaimų žmonės šiemet stebisi ne tiek atšiauraus pavasario žvarba, kiek neregėtai žemai nukritusiu Kuršių marių vandens lygiu.

Paprastai kovo - balandžio mėnesiais marių bangos vietomis lipdavo ir per Ventės rago molo viršų. Per ledonešį ant jo virsdavo kalnai lyčių. Iš toli atrodydavo, jog gamta stato stiklo piramides.

IMG 6947 V.Jusys

„Net jei tirpsmo vandens ir būdavo mažiau, Kuršių marių vandens paviršius visada siekdavo molo viršutines briaunas. O dabar iki jų nuo vandnes paviršiaus - net 1,2 metro atstumas. Priekrantės vandens linija nutolo nuo kranto, atsivėrė dugno seklumos, iškilo įspūdingo dydžio riedulys. Tokios seklumos tik sausomis vasaromis čia būdavo“, - kalba vietiniai žmonės.

Šilutės hidrometeorologijos tarnybos orų stebėtojai sako, kad Kuršių marių baseino spartus slūgimas yra dėsningas.

Beje, nuo kovo 10 iki 30 dienos maždaug po metrą ir daugiau nukrito vandens lygiai Vakarų Lietuvos upėse - Nemune, Minijoje, Danėje, Leitėje, Gėgėje, Veivirže, Šyšoje. Tad prietaka į marias buvo labai nedidelė. Nebuvo nei atlydžių, nei kritulių, visą mėnesį pūtė rytų vėjas, nestatęs Baltijos jūros bangų užtvarų, kaip būdinga vakarų krypčių vėtroms, srovės ištekėjimui per Kuršių marių žiotis.

Potvynis „nukeliamas“ į balandį

Dabar hidrologai tikslina anksčiau skelbtą prognozę dėl pavasarinio potvynio pradžios Šilutės rajone. Anksčiau minėję kovo 22-25 dienas, dabar linkę manyti, kad gal tik balandžio vidury upės liesis iš krantų.

Potvynis Kuršių marių ledą laužys ir stums į Baltiją nesunkiai, nes jis jau antra savaitė intensyviai vėtrų plėšomas, smulkinamas, yra pristumtas prie vakarinių krantų. Priešalas ties Rusnės sala labai silpnas, išvagotas plyšių ir kanalų. Kasdien atskyla įvairaus dydžio lytys, ant jų lieka ir šaukia pagalbos nutrūktgalviai žvejai.

Hidrologai perspėja, jog ties Nida plyti smulkiau ir stambiau laužyto ir sustumto ledo laukas. Tokia ledo sangrūda yra pavojinga, bet kuriuo metu gali išretėti ir prasiverti. Užlipus tikimybė įsmukti ir nugarmėti su visa žvejybine manta - labai didelė.

Kovo šalčiai ir balandžio sniegas - ne naujiena

Šilutės hidrometeorologai tvirtina, jog šiųmetis kovo paskutinis dešimtadienis buvo keliais laipsniais šaltesnis už daugiamečių stebėjimų klimatinę normą, o šilumos sulaukti tikimasi tik balandžio antroje pusėje.

Šilutės hidrometeorologijos stoties vyr. stebėtojos Onos Bubulienės surinkti duomenys rodo, jog nei šiemetinio kovo šalčiai, nei balandžio sniegas nėra išskirtiniai reiškiniai. Šių metų kovas išsiskyrė tik sausra.

Daugiametė vidutinė kovo temperatūra yra 0,3 laipsniai šilumos ir 39 mm kritulių. Tuo tarpu šiemet pirmojo pavasario mėnesio temperatūros vidurkis buvo 2,9 laipsniai šalčio ir iškrito tik 6,5 mm kritulių.  

Kovo 30-ąją iškrito apie 4 cm sniego, bet jis greit ištirpo. Balandžio pradžioje sniego dribtelėjo itin žiemiškai: antradienio rytą Šilutėje jau buvo prisnigę 11 cm.

Beje, sniegas balandį kelias dienas Pamarį buvo nuklojęs ir 2003-aisiais, vieną dieną balandį pasnigo ir pernai.

Nuo antrosios kovo dekados labai atšalo naktimis ir įšalas žemėje pasiekė 32 cm gylį. Įšalo priežastis aiški - žemė buvo be sniego.

Šilutėje šiemet šalčiausia buvo kovo 23-ąją, kai termometrų stulpeliai nukrito iki minus 15,3 laipsnių. Prie žemės, pasak O.Bubulienės, tuomet buvo minus 19,5 laipsnio.

Šalčiausias kovas mūsų krašte buvo 1965 metais, kai temperatūra krito net iki minus 25,1 laipsnio. O po trejų metų - 1968-aisiais šis mėnuo sumušė karščio rekordą - oras Šilutėje sušilo net iki plius 20,5 laipsnio.

Tai, kad šiemet ir balandis dar nežada šilumos, irgi ne naujiena: 1955-ųjų metų balandį Pamaryje buvo užfiksuotas 12,9 laipsnių šaltis.

A.Galvonaitė atkerta bambekliams

O štai klimatologė, mokslų daktarė Audronė Galvonaitė pateikia dar įdomesnius duomenis. 1958 metų balandžio 8-ąją Lietuvoje buvo ne keli laipsniai šilumos kaip šiomis dienomis, o beveik 10 laipsnių šalčio. 1963 metų balandžio 4-ąją termometras kai kur rodė net 23 laipsnius šalčio. 1977 metų balandžio viduryje ledas buvo sukaustęs visą Lietuvą - lūžinėjo medžių šakos, trūkinėjo elektros laidai, virto stulpai - va tada tai katastrofą turėjome!

„Ką, jau spėjome pamiršti, kad minusinės temperatūros balandžio mėnesį vyravo ir 2002, 2003 ar 2004 metais, arba kai 1995 metų lapkritį užsnigo ir užšalo, sniegas nutirpo ir šaltis atslūgo tik kitų metų balandžio pabaigoje? O dabar tik truputį pasnigo, truputį pašalo - ir jau negerai?“ - pašiepia bambeklius klimatologė.

Pasak A.Galvonaitės, jokių anomalijų ar neįtikėtinų gamtos reiškinių šiemet nėra. Tiesiog Lietuvą, kaip tokį metą neretai nutinka, pasiekė šalto oro masės iš Šiaurės Atlanto.

Šilutės naujienos

Lydekų žūklė uždrausta iki gegužės 1 dienos

Kadangi pavasaris šiemet gerokai vėluoja, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dar dešimčia dienų – iki balandžio 30 d. – pratęsė draudimą žvejoti lydekas. Jas gaudyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Žvejoti lydekas iki balandžio 30 d. draudžiama ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Lenkijoje.

lydeka.super

Lydekų ištekliams apsaugoti aplinkosaugininkai šiuo metu visoje Lietuvoje vykdo akciją ,,Lydeka – 2013“. Ji prasidėjo kovo 20 d. ir vyks iki balandžio 30 d. Akcijos metu aplinkosaugininkai nuolat organizuoja reidus prie vandens telkinių. Jiems talkina neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, o esant reikalui, ir policijos pareigūnai.

„Kaip rodo patirtis, pradėjus neršti lydekoms, brakonierius apima karštinė, todėl mūsų inspektoriai jau dabar itin sustiprino vandens telkinių kontrolę. Jie į reidus važiuoja ir naktimis, ir savaitgaliais, ir per šventes. Pažeidėjams lieka vis mažiau vilčių, kad pavyks nuo mūsų pareigūnų pasislėpti ar išsisukti nuo baudų ir tūkstantinių ieškinių už žuvų ištekliams padarytą žalą“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą lydeką teks sumokėti 543 litų. Jeigu ji sugauta draustinyje ar rezervate – triskart daugiau, t. y. 1629 litus. Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą.

Jeigu pasibaigus minėtajam draudimo žvejoti lydekas terminui žvejui pasitaikytų sugauti dar neišneršusią žuvį, tik nuo jo sąžinės priklausys, ar jis paleis tą lydeką. Ministro manymu, žvejų kultūra kyla. Pavyzdžiui, daugėja mėgėjų, kurie paleidžia visas sugautas žuvis. Taip pat kasmet mažėja žvejojančiųjų be leidimų, mažiau paliekama šiukšlių žvejybos vietose.

Aplinkos ministerija primena, kad iki gegužės 15 d. dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 20 d. – sterkus, nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. – otus Baltijos jūroje, nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius.

Gyventojai kviečiami nelikti abejingais pastebėjus brakonierius ir apie juos nedelsiant pranešti to regiono, kuriame pamatė pažeidėjus, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnams šiais telefonais:

Alytaus RAAD 8 68676010; 8 68676009; 8 68660931; 8 68659494

Kauno RAAD 8 68603706; 8 62040249; 8 62110660; 8 68619662

Klaipėdos RAAD 8 68610155; 8 68612537; 8 69844527; 8 61223645; 868610157; 861838833

Marijampolės RAAD 8 615 97870; 8 610 17281; 8 682 18571

Panevėžio RAAD 8 686 92859; 8 686 73817; 8 614 66342; 8 6869 2839

Šiaulių RAAD 8 612 48266; 8 682 51876; 8 620 49596; 8 620 91456

Utenos RAAD 8 686 48 407; 8 686 32 920; 8 698 06 234; 8 611 33 690

Vilniaus RAAD 8 614 40072

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 8~706 63660

2013-04-12

Atviras 2013 m. Spiningavimas.lt čempionatas

varzATVIRAS 2013 M. SPININGAVIMAS.LT ČEMPIONATAS

SPININGAVIMAS.LT OPEN SPINING CHAMPIONSHIP 2013

1. Taisyklės

1.1. Varžybų taisyklės reglamentuojamos mėgėjiškos žūklės taisyklėmis.

1.2. Varžybos vyksta komandinėje įskaitoje. Komandą sudaro vienas arba du žvejai vienoje valtyje.

1.3. Varžybos vyks 4 etapais, iš kurių 3 etapai įskaitiniai t.y bus užskaitomi 3 etapų geriausi komandos rezultatai.

1.4. Per keturis etapus komanda gali pakeisti vieną narį, tačiau narys negali priklausyti kitai komandai.

1.5. Jei komandai atstovauja vienas dalyvis, tai nesuteikia teisės naudoti vienu metu du įrankius.

1.6. Gaudoma tik spiningaujant – mėtant masalus, sukant ritę. Visi kiti žvejybos būdai draudžiami. Draudžiama vertikali žvejyba. Draudžiama velkiauti - vilkti masalą nesukant ritės.

1.7. Leidžiama naudotis tik dirbtiniais masalais. Galima naudoti ne daugiau, kaip 1 dirbtinį masalą vienu metu.

1.8 Pasišėrimas draudžiamas. Galima naudoti masalo atraktantus.

1.9. Vienu metu gaudoma tik su vienu spiningavimo įrankiu ir vienu masalu. Atsarginių įrankių kiekis neribojamas;

1.10. Varžybos vyksta vienu turu. Turo trukmė 7 valandos. Turo trukmė gali būti keičiama atsižvelgiant į meteorologines, bei kitas nenumatytas sąlygas. Tiksli kiekvieno etapo pradžia bus paskelbta likus mėnesiui iki etapo pradžios. Dalyviai registruojami 1 valanda prieš etapo pradžią.

1.11. Žuvis svėrimui pristatyti gyvas. Dvesiant žuviai, ją būtina užregistruoti priplaukus pas netoliese esantį teisėją.

1.12. Distancija tarp dviejų artimiausių valčių žūklės metu turi būti ne mažiau, kaip 30 metrų. Tuo atveju, kai kita valtis artėja prie sportininko, žvejojančio siauroje vietoje, ji turi praplaukti lėtai, netrukdydama.

1.13. Svėrimas, taškų skaičiavimas, nugalėtojai:

1.13.1. Komanda svėrimui gali pristatyti ne daugiau nei 5 didžiausias (įvairių rūšių) žuvis.

1.13.2. Komandos sugautų, ne daugiau kaip 5 didžiausių žuvų svoris sumuojamas ir verčiamas taškais. Kiekvienos žuvies rūšis sveriama atskirai, bei padauginama iš koeficiento. 1 gramas = 1 taškas

(pvz.: komanda pagavo 1 lydeką 1200gr. ir 2 ešerius, viso 350gr. Rezultatas skaičiuojamas: lydeka 1200gr=1200taškų*1koef.=1200taškų; ešeriai 350gr=350taškų*1,5koef.=525taškai; VISO: 1200+525=1725taškai)

1.13.3. Kiekvienai žuvų rūšiai įvedamas koeficientas:

Lydeka – 1 koef.

Šamas – 1 koef

Salatis – 1 koef

Starkis – 1,5 koef.

Ešerys – 1,5 koef.

1.13.4. Laimi komanda surinkusi daugiausiai taškų.

1.13.5. Pasibaigus varžybų laikui, dalyviams priplaukus į starto vietą, draudžiama išlipti iš valčių, kol nebus pasverta žuvis. Dalyviai su laimikiais bus kviečiami eiles tvarka pagal išduotą dalyvio numerį.

1.14. Varžybose leidžiama naudotis echolotais ir GPS navigatoriais, bei ryšio priemonėmis.

1.15. Varžyboms vykstant iš valčių, būtina turėti gelbėjimo liemenes.

1.16. Valtys, pavėlavusios į startą, turi teisę į žūklę, bet finišo laikas jiems nekeičiamas.

1.17. Pavėlavus į finišą dalyvis diskvalifikuojamas.

1.18. Varžybų metu galima naudoti tiek elektrinius, tiek benzininius variklius, pagal Lietuvos vidaus vandenų laivybos taisykles ir saugumo normas. Kada ir kokius variklius galima naudoti, žiūrėti punktą 2

1.19. Siekiant suvienodinti elektrinių ir benzinių variklių naudotojų sąlygas, paskelbus varžybų startą pirmiausiai išplaukia irklinės valtys ir valtys su el. varikliais, o po 15 min. išplaukia valtys su vidaus degimo varikliais.

1.20. Kiekviena valtis turi ateiti į pagalbą kitai, jeigu iškiltų sunkumų, (apsivertė, skęsta ir pan.)

1.21. Užskaitomos žuvys, atitinkančios Lietuvos mėgėjiškos žūklės taisyklių numatytus dydžio reikalavimus, bei neįtrauktos į draudžiamų gaudyti žuvų sąrašą. Įskaitinės žuvys ir jų dydžio apribojimai:

Lydeka – 45 cm

Šamas – 75 cm

Salatis – 52 cm

Starkis – 46 cm

Ešerys – 20 cm

1.22. Į bendrą čempionato įskaitą įtraukiami komandų, dalyvavusių ne mažiau kaip 3 etapuose, rezultatai.

2. Varžybų etapai

I etapas - 2013 05 04 - Obelijos ežeras (tik elektriniai varikliai)

II etapas - 2013 06 29 - Seirijo ežeras

III etapas - 2013 08 10 - Kupiškio marios (tik elektriniai varikliai)

IV etapas - 2013 09 28 - Elektrėnų marios

3. Teisėjavimas

3.1. Vienas vyr. teisėjas ir, priklausomai nuo ežero dydžio bei dalyvių skaičiaus, pagalbiniai teisėjai.

3.2. Sankcijos bus priimamos visų teisėjų balsavimo daugumos sprendimu.

4. Mokesčiai

4.1. Varžybose gali dalyvauti visi norintys, sumokėję starto mokestį prieš varžybas. Dalyvauti gali ir nepilnamečiai vienoje valtyje su suaugusiu asmeniu, kuris prisiima visą atsakomybę už nepilnamečio priežiūrą.

4.2. Vienkartinis varžybų dalyvio mokestis yra 40 litų komandai (vienai valčiai). Pinigai sumokami registruojantis varžyboms. Leidimai žvejoti į dalyvio mokestį neįtraukti.

4.3. Pasitraukus ar pašalinus komandą iš varžybų, startinis mokestis negražinamas.

4.4. Žvejybos leidimais kiekvienas dalyvis turi pasirūpinti asmeniškai. Į varžybų dalyvio kaina neįtraukta.

5. Apdovanojimai:

- Rėmėjų prizais bus apdovanojamos kiekvieno etapo 5 prizinės vietos, bei didžiausia tos dienos pagauta žuvis.

- Rėmėjų prizais bus apdovanojamos 3 geriausios viso čempionato komandos.

- Čempionato nugalėtojas - SUPER PRIZAS - PVC VALTIS PROMARINE 300!!!

6. Taškų/Vietų skaičiavimo tvarka:

Taškų/Vietų skaičiavimo tvarka:

Kiekvieno etapo vietos skirstomos sekančiai:

1. Pagal sugautų įskaitinių 5 didžiausių žuvų svorį.

2. Komandos nepagavusios nei vienos žuvies etape gauna vietą sumuojant sekančią nuo paskutinės pagavusios vietos vietą su bendru komandų skaičiumi ir jį dalinant iš 2.

T.y I etape pagavusių komandų skaičius buvo 15 ir bendras komandų skaičius 40. Gauname 16+40/2=28

II etape pagavusių komandų skaičius buvo 17 ir bendras komandų skaičius 35. Gauname 18+35/2=26,5

3. Komandos nedalyvavusios kažkuriame etape gauna vietą lygią tame etape dalyvavusių komandų skaičiui.

T.y I etape bendras komandų skaičius 40. Nedalyvavusi komanda uzima 40 vietą.

II etape bendras komandų skaičius 35. Nedalyvavusi komanda uzima 35 vietą.

Bendra (kelių etapų) komandos vieta čempionate skaičiuojama sekančiai:

1. Sumuojamos kiekvieno etapo vietos vadinamos baudos taškai.

2. Bendra etapų komandų rikiuotė išsirikiuoja pagal tai, kiek kiekviena komanda surinko baudos taškų. Kuo mažiau baudos taškų, tuo užimama aukštesnė vieta.

Pvz komanda Žuvėdros I etape užėmė I vietą, antrame etape, kadangi nedalyvavo, užėme paskutinę 35 vietą. Sumuojame užimtas vietas-baudos taškus: 1+35/2=18. Pagal surinktus 18 taškų komanda Žuvėdros bendroj rikiuotėj po 2 etapų užima 10 vietą.

REGISTRACIJA IR INFORMACIJA: tel:8-640-69444

el.p.

www.spiningavimas.lt

2013

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea