Sekmadienis, 28 Balandis 2013 13:54

Parašė am.lt

Nuo gegužės 1-osios įsigalioja draudimas pirkti ir parduoti žvejybinius tinklus be specialaus leidimo.

„Pakeitėme ilgą laiką galiojusią ydingą tvarką, pagal kurią žvejybinius tinklus galėjo įsigyti kas tik nori. Kai tai buvo leidžiama, nieko keisto, jog kasmet iš vandens telkinių buvo ištraukiama tūkstančiai nelegaliai pastatytų tinklų. Dabar tokiam įžūliam brakonierių siautėjimui bus užkirstas kelias“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pagal naująją Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką prekiauti žvejybiniais tinklais bus galima tik stacionariose prekybos vietose, prieš tai gavus atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) išduotą leidimą. Leidimai pirkti tinklus bus išduodami tik verslinės žvejybos atstovams, taip pat asmenims, vykdantiems žuvų išteklių mokslinius tyrimus ar gaudantiems žuvų reproduktorius vykdant valstybinį žuvivaisos planą. Leidimus galės gauti ir žmonės, atliekantys veterinarinius tyrimus bei privačių vandens telkinių savininkai.

„Gyventojus ar įmones, pas kuriuos iki šiol „užsiliko“ žvejybiniai tinklai, kviečiu iki gegužės pradžios geranoriškai atiduoti juos RAAD‘ams. Užtikrinu, jog tokiems asmenims nebus taikoma jokia atsakomybė“, - teigia ministras V. Mazuronis.

Nuo gegužės 1-osios už neteisėtą prekybą žvejybiniais tinklais gresia administracinės baudos nuo 200 iki 700 litų kartu su priemonių konfiskavimu.

Aplinkos ministerijos duomenimis, kasmet iš pažeidėjų konfiskuojama apie 2 tūkstančius žvejybinių tinklų, dar kelis kartus daugiau ištraukiama vadinamųjų besavininkių tinklų – kuomet nepavyksta nustatyti, kas juos pastatė. Vien tik Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų kasmetinis „laimikis“ – įspūdinga krūva tinklų, kurių ilgis siekia net 20 kilometrų.

Tinklus galima atiduoti RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams:

Alytaus RAAD (Kauno g. 69, Alytus, tel. 8-315-56745);

Kauno RAAD (Rotušės a. 12, Kaunas, tel. 8-37-320854);

Klaipėdos RAAD (Žalgirio 11a, Klaipėda, tel. 8-46-367034);

Marijampolės RAAD (Dariaus ir Girėno g. 4, Marijampolė, tel. 8-343-97806);

Panevėžio RAAD (Žvaigždžių g. 7, Panevėžys, te. 8-45-508962);

Šiaulių RAAD (Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. 8-41-596420);

Utenos RAAD (Metalo g. 11, Utena, tel. 8-389-69264);

Vilniaus RAAD (Algirdo 31, Vilnius, tel. 8-5-2102567);

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 219 1868

2013 04 24

Šeštadienis, 27 Balandis 2013 14:12

Parašė zvejams.lt

Pagrinde mėgėjiškos karpių žūklės sezonas prasideda pavasari, maždaug praėjus 7 – 10 dienų po jų neršto. Geriausiai jie pradeda kibti, pasiekus vandens temperatūrai plius 18 – 26 laipsniai. Telkinio temperatūrai mažėjant kibimas rimsta ir rugsėjo – spalio mėnesį pilnai baigiasi.

Karpių nerštas vyksta gegužės – birželio mėnesį, esant vandens temperatūrai 16 – 19 laipsnių. Aktyviai karpiai maitinasi esant ne mažiau nei plius 14 – 15 laipsnių. Prie tokios temperatūros, kai kuriuose vandens telkiniuose, iki ikrų metimo, galima pastebėti ženklų šių žuvų maitinimosi suintensyvėjimą , tarp žvejų vadinamą „žorą“. Bet dažniausiai toks maitinimosi suintensyvėjimas, daugelyje vandens telkinių, praeina nepastebėtas.

Pavasari, karpis pradeda aktyviai maitintis, kai vanduo įšyla iki plius 14 -16 laipsnių. Kada tai įvyks priklauso – nuo oro sąlygų, vandens telkinio gylio ir dydžio. Negilūs telkiniai (1,5 – 2 m ) įšyla per 3 – 4 dienas, esant oro temperatūrai daugiau nei plius 20 laipsnių. Esant tokioms oro sąlygomis, galima sakyti, kad karpių sezonas – prasidėjo. Giliame telkinyje geriausiai karpius, sezono pradžioje, gaudyti mažuose gyliuose (0,5 – 2,0 m), čia vanduo ir greičiau įšyla, ir geriau prisisotina deguonies. Kad apsispręsti kurioje, konkrečioje vietoje gaudyti karpius pavasari, būtina stebėti vandens telkinį su žiūronais, kad pamatyti, kur karpiai ne tik šildosi, bet ir maitinasi.

Kai gamta atgimsta, po žiemos, lenktyniauti su ja, kvepinant jauką – beprasmiška. Vandenyje yra tiek visko, kad svarbiausia tampa, kitas kriterijus – labai kokybiška jauko bazė karpių žūklei pavasari.  Mišinyje turėtų būti labai daug kokybiškų proteinų, kaip ir žiemą, ir ypatingai, kai karpis neršia.

Jei vandens telkinyje nėra pratekančių upelių, tai žuvis būdama po ledu jautė didelį deguonies badą. Ledams ištirpus, ji bus labai vangi ir neaktyvi. Tokiomis aplinkybėmis „pridusęs“ karpis ne kibs, kol neatsistatys vandens telkinio deguonies rodikliai. Tai trunka maždaug 3 ar 4 savaites (kai kada ir daugiau).

Gaudyti karpį pavasari naktį labai neperspektyvu, daugiau šansų sugauti dienos metu. Geriausias oras – stabilus, šiltas ir saulėtas. Jeigu pavasario oras jums teikia malonumą esant ant kranto, tai tikėtina, kad ir karpiui jis patinka.

Masalas, gaudant karpius pavasari – stambūs sliekai, apsiuvos. Ant boilių karpiai kimba prasčiau pavasari, nei ant gyvulinės kilmės masalų.

Prūduose augantys karpiai labiau mėgsta augalinės kilmės pašarą, nei sliekus, apsiuvas, musės lervas, uodo trūklį. Pagrindinis karpių pašaras – pavasarį ir vasaros pradžioje – jauni meldų ūgliai ir kiti vandens augalai. Taip pat jiems nesvetima, suryti , kitų žuvų ir varlių ikrus.

Pavasari, karpių žūklė, sėkmingesnė šaltiniuotose vandens telkinio vietose, kur karpiai mėgsta būriuotis iki neršto.