Pirmadienis, 03 Birželis 2013 05:59

Parašė siaipzvejys

Vieną šeštadienio rytą, portalo zvejams.lt žvejai susirinko į plėšrūnų žvejybą Telšių rajone. Kol vieni vaikėsi aštriadantes, man teko garbė, pasikalbėti su Igoriumi (Aigoris) apie jaukus. Jo pastebėjimas - geri jaukai nebūtinai yra brangūs, svarbiausia mokėti perskaityti jų sudėtį ant įpakavimo. Labai išmintinga mintis. Pabandysiu, kažkiek apžvelgti šį momentą.  

Jaukų pasiūlą tiesiog neįtikėtinai milžiniška. Kokių tik pavadinimų, prekių ženklų ir gamintojų jaukų galima rasti žūklės parduotuvėse. Esu pastebėjęs, kad dažnai žvejai (žinoma ne visi), šventai tiki, kad jei ant įpakavimo yra parašyta, kad tai jaukas Lynams, tai į jaukinimo vietą būtinai suplauks tik lynai. Visos kitos žuvų rūšys, plaukios tik šalia tokio kąsnio ir spausdamos pelekus, manys, kad tai ne joms skirta.  Į sumesta jauką suplaukia įvairios žuvys, ir atviras klausimas – išliks jos jaukinimo vietoje ar nuplauks.

Kas liečia jaukus, tai mano vertinimu, yra trys žvejų tipai. Pirmasis – tai žvejys, perkantis gatavą jauką, vienos rūšies žuviai . Antrasis tipas – tai žvejys, perkantys dviejų, trijų ar net keturių skirtingų tipų jaukus. Žvejybos procese, pagal savo suvokimą ir įsitikinimus, sumaišo šiuos jaukus proporcijomis, pridėdamas dar priedus ir žvejoja. Trečiasis – tai galima sakyti, kad kūrybiška asmenybė. Žvejys su milžiniška kantrybe ir turėjimu laiko, savarankiškai gaminantis jauko mišinį.

Visi šie trys sprendimai yra gyvybingi ir pasiteisina. Kiekvienas mes išsirenkame, tai kas mums labiausiai pasiteisina.

Apie jaukus, kažkiek plačiau. Yra toks rodiklis – jauko sudėtinių dalių virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas. Šis terminas ne iš žūklės pasaulio, gal labiau iš žuvivaisos. Esmė šio rodiklio sekanti – kiek konkretaus jauko turi suėsti žuvis, kad priaugtu nustatyta svorio masę. Žinant šį rodiklį, galima nesunkiai paskaičiuoti, kaip greitai žuvis pasisotins, tuo ar anuo komponentu jauke. Kad nelabai varginčiau Jūs skaičiais, išskirsiu dažniausiai naudojamus jaukuose komponentus į aukštus, vidutinius ir žemus virškinimo ir pasisavinimo rodiklius pagal vertes.

Jaukams gaminti dažniausiai naudojami komponentai

Malti džiūvėsėliai -  praktiškai naudojami visuose jaukuose. Puikiai sugeria drėgmę ir kvapiųjų medžiagų kvapą. Dažniausiai yra jauko pagrindas (bazė). Jauke, malti džiūvėsiai sudaro iki 60 proc., viso jauko kiekio. Vidutinis virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Malti kepiniai – saldi, aromatinga substancija, puikiai pritraukianti žuvis savo skoniu ir kvapu. Puikiai tinka, jaukinti visai baltai žuviai. Puikiai įgeria vandenį. Yra pritraukiantis, sujungiantis ir maistinis komponentas. Jauke jo būna iki 40 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Kukurūzų miltai – suteikia jaukui lipnumo, klampumo, spalvą ir skonį. Patinka visai baltai žuviai. Jauke, šis komponentas, naudojamas kaip jungiamasis elementas ir jo būna iki 15 proc., nuo visos jauko masės. Žemas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Malti kukurūzai – puikus jauko maistinis komponentas. Sulaiko žuvį, jaukinimo vietoje. Blogai įgeria į save vandenį. Puikiai išpučia jauką. Jauke būna iki 30 proc. Žemas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Kviečių sėlenos – puikus jauko užpildas ir išpučiantis jį. Blogai įgeria vandenį. Blogai sudrėkinus jauką, kviečių sėlenas išplauna vanduo. Praktiškai neturi kvapo. Jauke būna iki 30 proc. Žemas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Saulėgrąžų rupiniai – suteikia jaukui kvapą, skonį ir spalvą. Labai patinka visai baltai žuviai. Kai kurie saulėgrąžų rupinių elementai absoliučiai neįgeria vandens ir išplaunami vandens iš jaukinimo vietos. Jauke būna iki 30 proc. Vidutinis virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Saulėgrąžų sėklos keptos ir maltos – puikus aromatizatorius ir maistinis komponentas, suteikiantis jaukui lipnumo, klampumo, skonį ir kvapą.  Jauke būna iki 20 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Kanapių sėklos – naudojamos tiek keptos sveikos, tiek ir keptos maltos. Keptos sveikos naudojamos, kai siekiama, kad jauko dalelės būtų išplaunamos ir kiltu nuo dugno. Keptos ir maltos kanapių sėklos suteikia jaukui specifišką kvapą. Jauke būna iki 10 proc. Vidutinis virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Kepti ir malti žemės riešutai – veikia, kaip puikus aromatizatorius ir maistinis komponentas. Riešuto luobelė, turi savybę neįgerti vandens ir yra išplaunama iš jauko. Pagrindinė šio komponento savybė – greitina žuvies virškinimą. Jauke būna iki 15 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Malta soja – praktiškai bekvapis komponentas, turintis didelį baltymų kiekį. Naudojamas pagrinde karpiams gaudyti jaukų gamyboje. Jauke būna iki 15 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Žuvies miltai – komponentas turinti didelį baltymų kiekį. Labai aštrus kvapas, kuris gali užgožti beveik visų aromatizatorių kvapą. Naudojamas karpių žūklei, ypač gaudant juos rudenį. Jauke būna iki 10 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Avižų miltai – puikiai klijuojantis komponentas. Sudrumsčia vandenį, tuo pritraukdamas žuvis į jaukinimo vietą.  Jauke būna iki 10 proc. Žemas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Sausi pieno milteliai – suteikia jaukui specifinį kvapą ir skonį. Sudrumsčia vandenį. Šis komponentas labai sustiprina jauko skonį. Jauke būna iki 10 proc. Aukštas virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Saulėgrąžų sėklų luobelė – suteikia jaukui purumo, be kvapo ir skonio. Absoliučiai neįgeria vandens. Naudojamas, kai reikia, kad iš jauko būtų išplaunamos dalelės. Jauke būna iki 10 proc. Nulinis virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Visaverčiai pašarai (kombikormas) žuvims ir lesalai paukščiams. Ilgai grojantis komponentas su specifiniu kvapu. Ilgai tirpstantis vandenyje. Sulaiko žuvį jaukinimo vietoje. Jauke būna iki 20 proc. Vidutinis virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas.

Cukrus – suteikia jaukui skonį. Sustipriną lipnumą. Jauke iki 5 proc.

Druska – jauko konservantas. Neleidžia jaukui surūgti karštyje. Žvejojant šaltyje, neleidžia jaukui sušalti į ledą. Jauke iki 5 proc.

Taip pat gerinant jaukus, gamintojai prideda visokių priedų. Įvairiausių tipų košes. Jauke iki 20 proc.

Žūklė bus efektyvesnė, jei į jauką įdėsite musės, uodo lervų, kapotų sliekų. Tik reikia prisiminti, kad gyvus komponentus reikia į jauką maišyti prieš pat sumetant jauką į žūklės vietą.

Aromatizatoriai jaukuose naudojami įvairiausi, priklausomai koks kvapas patinka labiau žuvims, konkrečiame vandens telkinyje. Yra dar vienas komponentas, kuris dažnai sutinkamas žvejų dėžutėse – tai Betainas. Jį galima nusipirkti žūklės prekių parduotuvėse arba vaistinėse. Šis komponentas labai greitina žuvų virškinimo procesą.

Ir dar vienas patarimas – jaukas turi kvepėti gardžiai, tiek ir sausame pavidale, tiek ir drėgname. Ir reikia prisiminti, kad jauko paruošimo procesas – tai kūrybinis procesas, tad eksperimentuokite žvejai.

Nei žvyno, nei uodegos.

Sekmadienis, 02 Birželis 2013 05:44

Parašė am.lt

2013-05-29 aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo iki dešimties kartų padidino aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžius. Šis įsakymas buvo derinamas su Žemės ūkio, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijomis ir sulaukė jų pritarimo.

„Iki šiol atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai buvo tik simboliniai. Tad visai nenuostabu, kad šį pavasarį tvarkydami miškus radome šimtus nelegalių „sąvartynėlių“. Nuo šiol atliekos bus skirstomos tik į dvi kategorijas: pavojingąsias ir nepavojingąsias. Taip pat nustatėme minimalų žalos aplinkai dydį, kuris bus taikomas net už patį mažiausią atliekų kiekį, neteisėtai pašalintą aplinkoje“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Iki šiol įkainis už išmestas statybines medžiagas buvo 1000 litų už toną, padangas – 1300 litų, kitas nepavojingas atliekas – 1800 litų, pavojingas atliekas – 12 tūkst. litų. Pagal naująjį įsakymą įkainis  už pavojingųjų atliekų išmetimą – 36 tūkst. litų už toną, nepavojingų – 15 tūkst. litų. Taip pat  nustatytas minimalus žalos aplinkai dydis, kuris ne mažesnis nei 1500 Lt pavojingoms atliekoms  ir 500 Lt - nepavojingoms. Tai aktualu tais atvejais, kai atliekų kiekiai yra pakankamai maži ir skaičiuojant pagal 1 tonai nustatytus įkainius žalos dydis sudarytų labai mažą sumą. Pavyzdžiui, už 1 kg nepavojingų atliekų aplinkoje pašalinimą žala sudarytų tik 15 Lt. Įsigaliojus šiam įsakymui, bus išvengta simbolinių dydžių, ir už patį mažiausią aplinkoje pašalintą atliekų kiekį pažeidėjas turės sumokėti ne mažiau kaip 1500 Lt , užteršus aplinką pavojingomis atliekomis,  ir 500 Lt. – nepavojingomis atliekomis.

„Tikiuosi, kad nuo šiol teršėjai bus patys suinteresuoti tvarkyti atliekas taip, kad nekenktų ne tik gamtai, bet ir savo piniginei“, – pažymi aplinkos ministras.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 8~706 63662