Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Parlamentarai siūlo mažinti tinklų užtvaras Baltijos priekrantėje

Grupė seimo narių naujame žuvininkystės įstatyme pasiūlė pataisas, kuriose siūloma uždrausti verslinę žūklę Baltijos jūroje ( išskyrus specializuotą stintų ir strimelių žūkle mažaakiais tinkliniais įrankiais) mažesniu kaip 300 metrų atstumu nuo kranto bei 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos uosto Pietinio ir Šiaurinio molo.

Tokio sprendimo motyvai – Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenys, fiksuojantys nuo 2000 metų pastovų žuvų išteklių mūsų Baltijos priekrantėje mažėjimą bei noras apsaugoti migruojančias į upes neršti vertingas žuvis – lašišas, šlakius, žiobrius ir kt. , tokiu būdu taupant valstybės pinigus. Mat valstybė kasmet skiria didelės lėšas lašišinių žuvų veisimui ir apsaugai, tuo tarpu grįžtančios neršti žuvys, ieškodamos kelio į upes papuola į žvejų verslininkų pastatytus tinklus ir neišneršia.

ss.jura

Kitas rimtas motyvas – tinklų keliamas pavojus vandens paukščiams . Per metus tūkstančiai jų žūsta įsipainioję į tinklų „akis“, tinklai ypač pavojingi retoms paukščių rūšims, įrašytomis Lietuvos raudonąją knygą ir saugomomis ES konvencijų.

Manoma, kad dėl šio nutarimo žvejų verslininkų laimikiai sumažėtų labai nežymiai – iki 10-15 procentų, (tikriausia labiausia nukentėtų ‚šešėlinis“ lašišų pardavimo juodojoje rinkoje verslas), užtat Kuršių mariuose ir upėse padaugėtų žuvų.

Aplinkos ministerija šioms pataisomis pritaria, tuo tarpu žvejai verslininkai su jomis sutikti nenori, teigdami, jog dėl to nukentės jų interesai. Tiesa, jie negali tų pagrįsti objektyviais argumentais , nes ir taip jau kelinti metai iš eilės bent jau oficialiai neišgaudo jiems suteiktų žuvies kiekio kvotų.

Mums, meškeriotojams, šios įstatymo pataisos būtų labai naudingos, nes sumažėjus tinklinių užtvarų skaičiui prie „vartų“ į Kuršių marias, mūsų upėse turėtų pagausėti šlakių, lašišų, žiobrių, o Kuršių mariose – ir sterkų, karšių, ešerių ir kt.

Be to, tikėtina, kad priekrantėje taip pat pagausėtų žuvų, spiningautojams jau nebetrukdytų kone krante sustatyti tinklai – nebereiktų juose laidoti blizgių, o dugninės gerbėjų neerzintų žvejų-verslininkų netoli kranto per otų nerštą traukiami tinklai su žuvimis, kurias kažkodėl praktiškai mūsų šalyje turi teisę gaudyti tik žvejai verslininkai.

Naujosios pataisos naudingos ir velkiavimo mėgėjams bei buriuotojams – negiliai pasatyti tinklai nekels grėsmės laivybos saugumui.

Tiesa, ar Seimas pritars šioms pataisoms ir ar daugumos piliečių interesai nusvers žvejų verslininkų lobistų pastangas paaiškės jau šį ketvirtadienį, birželio 20 dieną.

Parengė Dalius Rakutis

 

Brakonieriaujama ir dieną ir naktį

Ignalinos rajono agentūros pareigūnai  vykdydami  reidą 2013-06-06 vidurnaktį  Ringio ežere sulaikė Ignalinos  rajono gyventojus  S. G. ir A. G.,  kurie  žvejojo draudžiamais žvejybos įrankiais  – trimis statomais tinklais. Kadangi minėti piliečiai buvo sulaikyti  tik pastačius tinklus, žuvies sugauti nespėjo.  Abiem pažeidėjams gresia  administracinės baudos pagal LR ATPK 87 str.3 d. nuo 400 iki 1000 Lt. Taip pat teks atsisveikinti  su statomais tinklais ir  valtimi.   

vv1                                                                                                

Šių metų birželio 04 d. apie 11 valandą reido metu Zarasų rajono agentūros pareigūnai  Gruodiškio ežere pastebėjo valtį, kurioje pil.  S. M. žvejojo su meškere. Tačiau Zarasų rajono inspektoriams įtarimą sukėlė krante lūkuriuojantis pil. V.J.  Pareigūnai nusprendė stebėti ežerą ilgiau. Įtarimas pasitvirtino.  Susidėjęs meškerę pil.  S. M. priplaukė prie krante lūkuriuojančio draugo. Paėmęs draugą vėl išplaukė į ežerą. Tačiau šiuo kartu pasigauti žuvies nusprendė pastatydami 2 statomus  tinklus. Pastatę  tinklus grįžo į krantą neįtardami, jog buvo stebimi pareigūnų. Abiems minėtiems piliečiams už šį pažeidimą teks sumokėti nuo 400 iki 1000 Lt, bei bus konfiskuota valtis.

Žvejai mėgėjai vieni kitus skundžia

LR AM Utenos RAAD Visagino savivaldybės agentūra  gavo kelis žodinius skundus apie Drūkšių ežere vykdomus mėgėjiškos žūklės pažeidimus.  Buvo pranešta, kad žvejai mėgėjai  vienos žvejybos metu sugauna ir pasiima su savimi didesnį kiekį lydekų nei leidžia taisyklės, paimtų lydekų dydis tai pat pažeidžiamas (jos paimamos mažesnės nei 45 cm ilgio). Visagino savivaldybės agentūra nusprendė šią informaciją patikrinti ir kartu su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos pareigūnais 2013-06-09 organizavo bendrą reidą Drūkšių ežere.

niamas

Reido metu buvo tikrinami žvejybos leidimai, pagautos žuvies kiekis ir išmatavimai, dokumentai leidžiantys būti pasienio vandenyse. Patikrinti 25 žvejai,  kurie vykdė žvejybą iš plaukiojimo priemonių. Pirminė informacija apie daromus žvejyboje pažeidimus nepasitvirtino.

Reido metu nustatyti 2 aplinkosauginiai pažeidimai ir vienas pasienio režimo taisyklių pažeidimas.

Atmosferinio slėgio poveikis žuvų kibimui

Slėgis, o tiksliau jo pokytis veikia žuvų aktyvumą.

Slėgiui mažėjant ir tuo pat mažėjant oro ir vandens temperatūrai (pavyzdžiui prieš lietų) žuvis jaučia diskomfortą ir dezorientaciją . Kibimas sustoja, kadangi deguonis tankis ir kiekis keičiasi vandenyje.

Keičiantis slėgiui keičiasi ir vandens tankis. Žuvis tam tikrą laiką praranda orientaciją. Visa tai įvyksta, todėl, kad žuvų organų veikimo principas panašus į gylmatį (kai leidžiamos bangos į vandens plotą). Ir jeigu (įtakojant sumažėjusiam slėgiui) keičiasi įprastos  aplinkos savybės, keičiasi ir aplinkos pajautimas pas žuvis. Bet tai ne ilgam. Žuvys greitai adaptuojasi prie naujų sąlygų. Pavyzdžiui pakyla iš gylio į paviršių.

suspaust1

Padidėjus slėgiui (vandens tankis didėja ir vandens lygis telkinyje mažėja) žuvis kyla iš gylio link paviršiaus ir atvirkščiai mažėjant slėgiui – ji pasitraukia į gylį. Adaptacijos laikotarpiu, persiorientuojant prie naujų sąlygų žuvys mažai aktyvios.

Augant slėgiui žuvis aktyvėja – kibimas padidėja. Bet yra išimčių. Aktyvumas dugną mėgstančių žuvų mažėja. Pavyzdžiui šamų. Per vasaros pačius karščius šamai ir kai kurios kitos plėšrios žuvys mažai aktyvios.

Mažėjant atmosferiniam slėgiui , žuvų aktyvumas mažėja. Bet yra išimčių. Kai kurioms plėšrių žuvų rūšims, kaip šamai, lydekos (pavyzdžiui prasidėjus rudeniniam atšalimui) prasideda pats maitinimosi laikas.

Jeigu slėgis šokinėja stipriai ir dažnai – visų žuvų kibimas nustoja visai. Jos tiesiog neturi jėgų ieškoti maisto.

Atliekant žuvų stebėjimus pastebėta, kad kuo didesnės žuvys, tuo skausmingiau perneša besikeičiančio oro faktorius. Todėl, esant nepalankiam orui, ant kabliuko užkimba tik smulkios žuvys. Tai, kad žuvys staigiai keičiantis slėgiui kimba blogai, žinoma daugeliui. Esant aukštam atmosferiniam slėgiui žuvys laikosi telkinio duobėse, o esant žemam dažniausiai pakyla į viršutinius vandens sluoksnius.

Žiemos periodu, kai žuvys kenčia nuo deguonis bado, jos labai sunkiai pakelia oro pasikeitimus ir dažniausiai visai nustoja judėti ar rodyti susidomėjimą jauku.  Šiuo laikotarpiu jos labai jautrios vandens temperatūros pokyčiui. Net ir nežymūs pokyčiai keičia povandeninių gyventojų elgesį.  Kai pradeda rimtai šalti, žuvis stovi žiemojimo duobėse. Prasidėjus pavasariniam atšilimui, ypač jai tai tęsiasi keliolika parų, žuvys darosi daugiau mažiau aktyvios ir vėl pradeda maitintis.  

Kviečiame į lynų gaudymo varžybas 2013

Kviečiame į lynų gaudymo varžybas 2013

Lynų gaudymo varžybos Klaipėdos rajono mero taurei laimėti „Lyneli, lyneli“

Varžybų prizinis fondas – 1.000 litų.

pyla

Varžybų vieta ir laikas:

Gargždai, Skaidrusis karjeras, gamyklos g., Dovilų plentas

Laikas:

2013.06.22 – 23

2013.06.22

15.00 – 15.30 val. dalyvių registracija.

15.30 – 15.45 burtų traukimas.

15.45 – 16.00 varžybų atidarymas.

16.00 įėjimas į sektorius, pasiruošimas varžyboms.

18.00 varžybų startas.

2013.06.23

10.00 varžybų finišas. Žuvų svėrimas.

10.00 – 10.30 Pylos klubo žuvienė.

10.30 – 11.00 Nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas. Varžybų uždarymas.

Varžybų taisyklės:

Varžybos yra komandinės, kurią sudaro du asmenys. Varžybų trukmė 16 valandų. Įskaitinės žuvys tik lynai. Gaudyti galima tiek ir dugnine, tiek ir plūdine meškere pasirinktinai. Komanda vienu metu gali būti užsimetus nedaugiau nei 4 meškeres. Viena meškerė gali turėti ne daugiau kaip vieną kabliuką. Komanda privalo pasirūpinti skiaurėmis kuriose bus laikoma žuvis. Negyva žuvis nebus įskaitoma ir nesveriama.

Platesnė varžybų informacija rasite Klubo Pyla svetainėje. Kontaktinis telefonas 8 – 676 -75181

Varžybų organizatoriai:

Varžybas organizuoja ne pelno siekianti organizacija Gargždų mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubas „Pyla“. Varžybų prizinis fondas – 1.000 litų.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea