Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Pasigaminkime jauką lynams

Viena iš stipresnių žuvų, lynas, yra labai mėgstama žvejų mėgėjų, žvejojančių su plūdine ar dugnine meškere. Sugauti ja su meškere ne taip ir lengva. Kadangi lynas yra labai protingas ir atsargus, ir kuo jis didesnis, tuo sudėtingiau jį sugauti.

suspaust1

Kad sugauti šį gražuolį, mums reikės pasidaryti jauką, kurį sumesime į žūklės vietą. Beveik kiekvienas, žvejys mėgėjas, žino, kad dažniausiai mažiausiai lynai baidosi tamsaus jauko, todėl pasiūlysim pasigaminti būtent tokį.

Šis mūsų jaukas, paprastas, bet labiausiai pritraukia tik šią žuvų rūšį. Jums liks teisingai išsirinkti žūklės vietą.

Jaukui mums reikės:

500 gramų žuvies miltų,

500 gramų džiūvėsėlių,

5 miligramus kanapių aliejaus,

Smulkiai kapotų sliekų ir nuplikytų musės lervų.

Pirmiausia reikia, kad žuvies miltai ir džiūvėsėliai patamsėtų. Tiesiog juos pakepame sausoje keptuvėje. Imam paprasto, švaraus vandens ir į jį įpilame kanapių aliejaus. Vandens reikės apie 250 mililitrų. Jei trūks vandens, jauko drėkinimui, galėsite įpilti dar, jau ruošiant jauką žūklės vietoje.

Supilame į jauko paruošimo indą vandens ir kanapių aliejaus mišinį, pakepintus džiūvėsėlius ir žuvies miltus. Ilgai ir kokybiškai juos išmaišome. Į maišomą masę įdedame kapotus sliekus , bei paruoštas musės lervas. Drėkiname tiek, kol iš jauko galime sulipinti rutulius.

Lynai mėgsta, kada juos viliojame skanaus jauko rutuliais. Jauko geriausia pasiimti daugiau, nes ši žuvis labai ėdri. Kad išlaikyti jį žūklės vietoje dažniausiai reikia nuo 2,5 iki 5 kilogramo jauko vienai naktinei žvejybai.

Jaukinti po 3 – 5 kamuolius, sekant kibimo tempą. Kai tik kibimas slopsta, mesti į žūklės vietą sekančią jauko porciją. Gaudant šiuo jauku lynus, masalui geriausia naudoti sliekus arba slieko ir musės lervos sumuštinį. 

Kauno policijos pareigūnai prisijungs į kovą su brakonieriais

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente 2013 m. birželio 14 d. susitikime su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnais aptartas klausimas dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir pasirašytas bendrų veiksmų ir prevencinių priemonių vykdymo planas 2013 metams. Sutarta operatyviai, keistis ir kitais abiejų institucijų pareigūnams reikalingais duomenimis.   

policija

              Kauno rajone nemažėja asmenų, darančių žalą gyvūnijai. Aplinkos apsaugos pareigūnams, vykdantiems tarnybines pareigas, dažnai tenka patirti suįžūlėjusių pažeidėjų pasipriešinimą. Todėl aplinkos apsaugos pareigūnams iškyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Siekiant  suaktyvinti kovą prieš brakonieriavimą ir asmenis, darančius žalą gyvūnijai 2013 metais planuojama eilė bendradarbiavimo su policija priemonių. Glaudus aplinkosaugininkų ir policijos pareigūnų bendradarbiavimas visada duoda teigiamų rezultatų. Bendraudami ir bendradarbiaudami geriau pažįstame vieni kitus, geriau suprantame, jaučiamės saugesni, o tai lengvina mūsų visų gyvenimą.

Povandenininkams brakonieriavimas nesvetimas reikalas

2013 m. birželio 8 d. Luokesų ežere (Molėtų r.) Utenos RAAD Molėtų rajono aplinkos apsaugos pareigūnai sulaikė pilietį  O. G., kuris  vykdė povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu. Pažeidėjo laimikis buvo 2 lynai. Šiam piliečiui surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas ir teks atlyginti  434,4 Lt gamtai padarytą žalą.

brakusha5.1

2013 metų birželio 13 d. Molėtų rajono agentūros pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vėl organizavo reidą šiame ežere. Naktį aplinkosaugininkai pastebėjo povandeninius šviesos šaltinių blykčiojimus. Netrukus pareigūnai sulaikė vilnietį K. G., kuris tamsiuoju paros metu vykdė povandeninę žūklę. Pažeidėjui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 87 str. 1d., bus paskirta administracinė bauda, o už neteisėtai sugautą 1 lydeką ir 1 lyną bus pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo – 760,2 Lt.

brakusha5

Nuomininkai įžuvino nuomojamus ežerus ir tvenkinius lydekomis

Vadovaujantis Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planu, vandens telkinių nuomininkai, kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiais metais, vykdė ežerų ir tvenkinių įžuvinimus. 2013 metais į nuomojamus ežerus įveisė 259,300 vnt., o į tvenkinius įveista – 9,070 vnt. paaugintų lydekų lervučių, kurios buvo auginamos žūklės klubo „Anykštis“ bei UAB „Vasaknos“ žuvininkystės tvenkiniuose. O Duokiškio nuomojamame tvenkinyje įveista 12 kg. dvivasarių karpių, kurie buvo išauginti UAB „Išlaužo žuvys“.

izzzuv

        Prieš pradedant žuvų įveisimo darbus, reikia patikrinti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį, įsakymą „Dėl veterinarinio patvirtinimo“ bei kitus buhalterinės apskaitos dokumentus. Įvykdžius žuvų įveisimo darbus, surašomas žuvų įveisimo aktas.

        Žuvų įveisimo darbuose dalyvavo Rokiškio rajono agentūros darbuotojai, kartu dalyvavo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vyr. specialistas bei vandens telkinių nuomininkai.

        Vykdant projektą „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“ bei vadovaujantis „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2013 metų planu“ 2013 m. gegužės 20 dieną buvo įveisti stiklinės stadijos unguriai į Sartų ežerą. Įveista – 134,000 vnt., kurių bendras svoris – 75 kg., vidutinis svoris – 0,56 g. stiklinių ungurių, kurie išauginti žuvininkystės ūkyje „SAS ANGUILLA ANGUILLA“ Charron, Prancūzija. Ungurių įveisimo metu dalyvavo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyr. specialistas, Sartų regioninio parko vyr. inspektorius, rajono agentūros vyresn. specialistas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vyr. specialistas.

izzzuv1

        Jaunų ungurių vystymasis susietas su metamorfoze. Iš ikrelių išsiritusios lervos būna nepanašios į suaugusį ungurį ir jos vadinamos leptocefalais. Mažyčiai leptocefalai palaipsniui kyla į viršutinius vandens sluoksnius ir beaugdami vis labiau pasiskleidžia po vandenyną. Leptocefalai virsta maždaug 6,5 cm ilgumo stikliniais unguriais (taip buvo pavadinti dėl savo skaidrumo). Stikliniai unguriai savo pavidalu turi visus suaugusios žuvies bruožus. Į vieną kilogramą jų telpa apie 4000 vnt.

         Ungurys meškeriojamas nuo kovo iki rugsėjo mėnesio. Geriausias meškerioti laikas yra nuo vakarinių sutemų iki vidurnakčio.

         Ungurio kūnas ilgas, cilindrinis, tik uodegos dalyje iš šonų suplotas. Oda dėl gausių gleivių labai slidi, todėl šią žuvį išlaikyti rankose labai sunku. Gleives pašalinus, aiškiai matyti parketo lentelių tvarka išsidėstę smulkučiai žvyneliai. Žanduose daug smulkių aštrių dantelių. Lytiškai bręsdami unguriai tamsėja, jų nugara darosi beveik juoda, o kūno apačia ryškiai sidabrinės spalvos.

izzzuv2

        Užauga unguriai iki 1,5 m ilgio ir iki 6 kg svorio, bet, būdami 1 m ilgio ir 2 kg svorio, jau yra pilnai suaugę.

2013-05-27

Darbiniai jaukai skirtingomis žūklės sąlygoms

Kai norima sukviesti ir išlaikyti žuvį jaukinimo vietoje, reikia sugrupuoti įvairiausias situacijas ir sąlygas žvejyboje. Išryškėja trys pagrindinės žūklės sąlygų grupės: žvejyba stovinčiame vandenyje, žvejyba srovėje ir žvejyba visame žūklės ploto tūryje.

Skirtingoms žūklės situacijoms, gaudant tą pačią žuvies rūšį,  reikalingas iš principo visiškai kiti jauko paruošimo principai.  Nuolatos tobulinant jaukų sudėtį, pastebime, kad jauko bazė yra labai artima visoms žūklės grupėms. Mūsų manymu, negalima kalbėti išskirtinai apie jauko sudėtines dalis kažkuriai žuvų rūšiai, neatsižvelgiant į tam tikrus žūklės faktorius. Jauko darbo efektyvumas konkrečiomis sąlygomis pasireiškia, kai subalansuojamas jauko išplovimo greitis, frakcijų sudėtis (pirmiausia dalelių dydžiai), jauke esančių arba nesančių aktyvių komponentų sąveika. Kai įsivardiname šiuos faktorius, galima toliau kalbėti apie šio jauko naudingumą gaudant tam tikrą žuvies rūšį, tam tikromis žūklės sąlygomis.  Iš to seka, kad žinant jauko dalių  veikimo principus, galima pasiruošti puikiai veikiantį jauką, kuris dirbs įvairiomis sąlygomis ir įvairioms žuvų rūšims.

jaukaa

Norėtumėme pastebėti, kad dažnai ne visi (įskaitant ir jaukų gamintojus) atsižvelgia į tai ir laikosi tokio požiūrio. Žvejui mėgėjui dažniausiai labai patogu naudotis mišiniais, kuriuos rekomenduoja gamintojai, tam tikroms žuvies rūšims.  Kad sukurti pilnavertišką ir gerai dirbantį jauką iš norimų komponentų, reikia aiškiai žinoti, kaip paruoštas jaukas elgsis ir kiekviena jo sudėtinė dalis atsiskleis jaukinimo vietoje. Net ir geriausiai paruoštas jaukas nedirbs tinkamai, jei bus naudojamas netinkamomis žūklės sąlygomis.

Kiekvienu konkrečiu atveju būtinai reikia parinkti ir koreguoti jauko sudėtines dalis, atsispiriant nuo bazinio jauko mišinio, papildant jį priedais, kurie specialiai jauką pritaikys būtent tam vandens telkiniui, tai norimai sugauti žuvies rūšiai ir žūklės sąlygoms.

Jauko sudėtis, kai žvejyba vyksta srovėje

Mažai aktyvioms, vidutinio ir mažo dydžio žuvų žūklei jauko sudėtis.

Jauko pagrindas – komponentai patys iš savęs labai lipnūs, smulkios, dispersinės frakcijos. Kad pasunkinti jauką ir sumažinti mišinio maistinę vertę, pridėti ženklų kiekį grunto. Kad greičiau išsiplautu ir pasiskleistu smulkios dalelės – reikalingi priedai Terre de Somme (specialus molio ir grunto mišinys), norint ypač pasunkinti jauką - Terre de Riviere (molio ir grunto mišinys skirtas žūklei srovėje). Grunto kiekis gali sudaryti iki ¾ paruošto jauko masės. Jei žuvies mažai arba ji visai nesidomi pačiu jauku, reikia sumažinti pritraukimo efektą t.y. jauko išsiplovimą. Kad padidinti jauko lipumą reikia pridėti PV1 klijų, arba Betonite (molis jaukams lipnumui ir suklijavimui), priklausomai nuo srovės stiprumo ir reikalingo jauko išplovimo greičio.

Mažai aktyvioms, vidutinio ir didelio dydžio žuvų žūklei jauko sudėtis.

Jauko paruošimas panašus, kaip jau ir minėjome. Bet pagrindui galima naudoti stambesnės frakcijos komponentus arba papildomai įdėti labiau aktyvesnius priedus, kurie skirti pritraukti žuvį į jaukinimo vietą. Grunto į tokį jauką dėti tokį pat ir tuo pačiu santykiu, kaip ir gaudant vidutines arba mažas žuvis srovėje. Tokio jauko panaudojimo taktika, būtų sekanti : stiprus startinis pajaukinimas, vėliau gaudant, darant didesnes pertraukas, papildomas pasišėrimas mažomis porcijomis.

Vidutinio dydžio ir aktyvumo žuvų žūklei jauko sudėtis.

Kaip taisyklė, tokias žuvis galima sukviesti didesniu būriu ir iššaukti pas jų konkurenciją už jauką. Norint suaktyvinti žuvies pritraukimą, reikėtų padidinti aromatizatorių ir aktyvių komponentų kiekį jauke, pridėti lengvas frakcijas pvz. maltą kanapę. Naudokite bazinius jaukų elementus, kurie išsiskiria savo lipumu ir naudojami žvejybai srovėje. Gruntas naudojamas tokiame jauke, ne tik, kad sumažinti maistinę vertę, bet ir tam kad pasunkintu patį jauką ir greičiau paguldytų jį ant dugno. Priklausomai nuo srovės stiprumo naudojamas Betonite ir (arba) PV1. Kai kuriais atvejai, esant ypač stipriai srovei, būtų išmintinga į jauką įdėti smulkaus (iki 35 mm) žvyro, tam, kad stipri srovė greitai nenuneštu sumestų jauko kamuolių. Kad sukviesti ir pritraukti didelių žuvų dėmesį, į jauką reikia įdėti ryškių, spalvotų komponentų. Aromatizatorius naudoti priklausomai nuo gaudomos žuvų rūšies. Tokio jauko panaudojimo taktika, būtų sekanti: vidutinis arba stiprus pirminis užšėrimas ir aktyvus nuolatos pasišėrimas žūklės  eigoje nedideliais jauko kamuoliais. Galimas ir retesnis pasišėrimas, bet gausesnėmis porcijomis žūklės eigoje.

Jauko sudėtis, kai žvejyba vyksta silpnoje srovėje arba stovinčiame vandenyje

Mažai aktyvioms, vidutinio ir mažo dydžio žuvų žūklei jauko sudėtis.

Jauko bazė – labai smulkios frakcijos komponentai. Priklausomai nuo gylio ir esamos srovės, gruntas jauke gali sudaryti iki 2/3 nuo viso kiekio. Aromatizatorių kiekis labai nedidelis, jaukas greitai subyra vandenyje (idealu būtų – srovėje per kelias minutes, kai pasiekia dugną). Kad pasiekti tai, reikia parinkti tokius komponentus kurie mažai lipūs, arba tiesiog nesudrėkinti iki galo (pasirinkus šį būdą, jaukas darosi labiau aktyvus). Kad pritraukti aktyvesnę žuvį naudokite komponentus, kurie gerai subyra vandenyje ir intensyviai pritraukia žuvį. Tokiame jauke galima naudoti didesnį kiekį aromatizatorių. Jei tokį jauką išmaišysite su jauko suktuvu, galima nesunkiai paruošti purios ir gerai subyrančios konsistencijos. Siekiant išgauti jauko birumą, į jau sudrėkintą jauką įdekite molio ir grunto priedus Terre de Somme arba Terre de Somme Noir (mažiau maistingas) ir gerai išmaišykite. Jei reikalingas papildomas drėkinimas, tokį jauką apipurkškite vandeniu iš purkštuvo.

Mažai aktyvioms, vidutinio ir didelio dydžio žuvų žūklei jauko sudėtis.

Už jauko pagrindą, tokioms žuvims, imkite komponentus vidutinio aktyvumo, bet turinčius stambesnę frakciją. Jei gautas mišinys yra labai lipus, maišykite su labiau pasikleidžiančiais, sukeliančiais jauko debesį, komponentais. Grunto tokiame jauke gali būti iki ¼ nuo visos masės. Kiekis aromatizatorių nedidelis arba vidutinis. Jei reikia labai užtamsinti, įdėkite tamsaus grunto, žemės arba juodų jauko dažų. Taip pat galima naudoti jauko priedą  Coprah Molasses ( džiovintas kokoso minkštimas su melasa). Šis priedas ir patamsis jauką ir suteiks saldumo.

Aktyvioms vidutinio dydžio ir didelėms žuvims jauko sudėtis.

Tokia situacija pasitaiko labai retai, bet pasitaiko, ypač pas mus žemupyje. Esant tokiai situacijai naudojamas labai lipnus jaukas, kurio dėl mažo išplovimo, žuvims nepavyksta greitai suėsti. Už pagrindą tokio jauko galima naudoti sunkius jauko komponentus su žymiu kiekiu aromatizatorių. Grunto kiekis turi būti nedidelis. Jis turi padėti per norimą laiką, paguldyti jauką ant dugno. Galima ir visai nenaudoti grunto.

Jaukai gaudant  visame žūklės ploto tūryje.

Dažniausiai naudojama, kai norima sugauti nedidelę žuvį: aukšles, raudes, rečiau kitas rūšis. Priklausomai nuo tikslo naudokite lengvus, labai birius, pasiskleidžiančius, smulkios frakcijos komponentus. Norint sudaryti jauko debesį, kurie sukviečia aukšles, reikia įdėti į jauką dažų miltelių. Tam tinka baltos, geltonos ir raudonos spalvos dažai. Aromatizatorių kiekis turi būti didelis. Geriausiai naudoti skystus.

Karpiniai jaukai

Jie naudojami, dažniausiai įšilusiame vandenyje ir gaudant stambias žuvis. Pagrindas jauko labai aromatizuoti vidutinio aktyvumo komponentai. Būtina įdėti stambių jauko detalių pvz. konservuotų kukurūzų. Kad jaukas gerai kviestu žuvis, jame turi būti daug aromatizatorių. Tokio jauko spalva dažniausiai šviesi. 

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea