Orai Vilnius

Lietuvos naujienos

Jaunieji žvejai džiaugėsi neeiliniu laimikiu

Dar prieš porą metų spaudoje buvo rašoma, kad maždaug po 12, vėliausiai - 15 metų mūsų krašto upėse plaukios milžiniškos karališkos žuvys. Eršketai. Kol kas prekybos centruose už šį skanėstą tenka kloti didelius pinigus, tačiau ateityje bus galima ir meškerioti, nereikės keliauti į Volgos deltą.

m 80347b9b

Ir štai praėjusį savaitgalį jaunieji šilutiškiai, žvejai, Nemune pagavo dar nediduką eršketą.

Kaip pasakojo meškeriotojai, nufotografavę žuvį, paleido ją atgal į vandenų platybes.

Dar 2011 m. liepos 7 dienos popietę, pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽT), prasidėjo istorinis įvykis - eršketų populiacijos atkūrimas Lietuvoje. Tą dieną į Šventosios upę buvo suleistos kelios dešimtys aštriašnipių eršketų. Vėliau į Lietuvos upes buvo išleista ir daugiau, per tūkstančius, eršketų.

Šios žuvelės, pasiekusios jūrą, po kelerių metų turėjo sugrįžti atgal į Lietuvos upes neršti. Panašu, kad taip ir vyksta. 

Eršketų ikrai – legenda

Iš tiesų šių žuvų kadaise buvo sugaunama Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje. Karališkomis jos vadinamos dėl išskirtinio puikaus skonio, ypač legendinių juodųjų ikrų.

Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 mln. metų. Daugiausia laiko jie praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes, paskui vėl grįžta į sūriuosius vandenis. Tiesa, yra eršketų rūšių, kurios visą laiką gyvena gėluose vandenyse (ichtiologai priskaičiuoja daugiau kaip 20 eršketų rūšių).

Baltijos jūroje eršketas įsikūrė po paskutinio apledėjimo, pradėjus šiltėti klimatui. Tai buvo europinis atlantinis eršketas (dar vadinamas Baltijos eršketu, taip pat sturiu). Jo ilgis - 5-6 metrai, svoris iki 400 kg, gali gyventi net 100 metų.

Tačiau ilgainiui europinį atlantinį eršketą išstūmė iš Šiaurės Amerikos į Baltijos jūrą atplaukęs aštriašnipis eršketas, mat pastarasis gali neršti esant žemesnei temperatūrai.

Profesorius Tadas Ivanauskas rašė, kad eršketai Lietuvoje nebuvo labai reti, tačiau sugaudavę jų negausiai, antai 1927-1932 metais - tik apie 300 kg, 1933-1935 metais jų išvis nesugauta. Bet kai pavykdavę ištraukti, džiaugtasi ilgai, mat žuvys būdavo nemažos. Antai po Pirmojo pasaulinio karo Nemune ties Sudargu buvo sugautas 6 metrų ilgio eršketas. Pakrovę jį į vežimą, o uodega vis tiek žeme vilkosi.

1929 metais Nemune, prie Lampėdžių, buvo sugautas 2 metrų ilgio ir 84 kg svorio eršketas. Jo žvejui Kauno restoranas už šią žuvį sumokėjo 500 litų. O už 1939 metais Nemune ties Vilkija ištrauktą eršketo patelę gauta net 700 litų, mat ji buvo 2,5 metro ilgio ir svėrė 122 kg, iš jos buvo išimta per 10 kg juodųjų ikrų.

Po Antrojo pasaulinio karo eršketai tiek mūsų vandenyse, tiek kitur pasaulyje pradėjo sparčiai nykti. Pasak ichtiologų, pagrindinės priežastys - pernelyg intensyvi verslinė žūklė, migracijos kelius upėse uždariusios užtvankos, vandens tarša. T.Ivanausko duomenimis, paskutinis eršketas Lietuvoje buvo sugautas 1960 metų rugsėjo 26 dieną jūroje prie Nidos. Jis buvo 2,10 metro ilgio ir svėrė 82 kilogramus. Ichtiologas Vytautas Kesminas LŽ sakė radęs pranešimų, jog dar vienas eršketas buvo sugautas 1975 metais ties Palanga.

Šiuo metu tiktai keletas tūkstančių „tikrų“, t. y. laukinių, atlantinių eršketų gyvena Prancūzijos Žirondos upėje ir keliuose jos intakuose. Ši žuvis įrašyta į daugelio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, saugomų rūšių sąrašus.

Kai kurios eršketų rūšys veisiamos ir auginamos verslui uždaruose vandens telkiniuose.

Pagal Žinios1.lt

Brakonierių nuostoliai - tūkstančiai litų

Šių metų birželio 28 dieną Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais organizavo reidą  Švenčionių  rajone Švento ežere tikrindami kaip žvejai laikosi mėgėjų žvejybos taisyklių.

medine

         Ankstų rytą, apie 8 val. Švento ežere pasirodė dvi valtys. Laukti ilgai nereikėjo. Valtyse sėdintys asmenys pradėjo traukti neteisėtai pastatytus tinklus. Kaip vėliau paaiškėjo vienoje valtyje sėdėjo dailiosios lyties atstovė A. Z. ir jos draugas S. T., o kitoje valtyje darbavosi A. B. Tik po sulaikymo A. Z. ir S. T. susiėmė už galvų sužinoję kokios pasekmės jų laukia už padarytą pažeidimą ir pagautas žuvis ( keturi lynai ir du karosai). Žala padaryta žuvų ištekliams siekia virš 900 lt.

         Kitas žuvies mėgėjas A. B. sulaikytas kiek vėliau. Pareigūnams teko paplušėti kol buvo rastas trečiasis pažeidėjas.

         Reido  metu nustatyti du pažeidimai pagal  ATPK 87 str.3 d. surašyti trys protokolai, konfiskuoti trys tinklai ir dvi medinės valtys, kurių labiausiai gailėjo pažeidėjai.  Brakonieriams bus skirtos piniginės baudos nuo 400 Lt iki 1000 Lt ir teks atlyginti už gamtai padarytą žalą.

Vietiniai gyventojai pridavė brakonierius

2013 m. birželio 24 d. Svaronių k. Ukmergės raj. gyventojas   nusprendė pažvejoti vidury Seveikių miško esančiame tvenkinyje. Atėjęs prie vandens telkinio pamatė iš peties besidarbuojančius brakonierius, kurie tvenkinį užtvėrė statomu tinklu ir įbridę į vandenį traukė laimikius. Pažeidėjai išgirdę vietinio gyventojo priekaištus dėl neteisėtos žvejybos puolė grasinti ne tik žodžiais, bet ir metaliniu laužtuvu.

lynu.frontas

          Nepabūgęs grasinimų ukmergiškis apie mėgėjiškos žūklės pažeidimą pranešė policijos ir aplinkosaugos pareigūnams. Brakonieriai nedelsiant pasišalino iš pažeidimo padarymo vietos, tačiau užfiksuoti automobilio duomenys bei kita informacija padėjo nustatyti pažeidėjų tapatybes.

          Prie tvenkinio atvykę Ukmergės rajono agentūros pareigūnai ir policijos ekipažas ir apžiūrėję pažeidimo padarymo vietą, rado paslėptą tinklą su jame įkliuvusiais penkiais lynais.

          Pareigūnams esant prie to paties Seveikių miške esančio tvenkinio atvyko dar vienas brakonierių „ekipažas“. Nieko nelaukę brakonieriai įbrido į vandenį ir pastatė tinklą žuvims gaudyti.  Nors Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnas filmavo pažeidėjų veiksmus jie vis tiek tęsė savo veiklą. Tik pareigūnui prisistačius, brakonieriai nenoriai išlipo iš vandens taip ir  nepagavę nei vienos žuvies.

          Visiems penkiems pažeidėjams per gražią Joninių šventę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Bus skirtos administracinės baudos iki 1 000 lt bei teks atlyginti 1 086  lt dydžio žalą gamtai. Pažeidimo padarymo įrankiai konfiskuoti.

Kur tu karpi ? - 2013

24 VALANDŲ ŽŪKLĖS VARŽYBŲ

,,DYNAMITE BAITS KUR TU, KARPI ?- 2013’’

NUOSTATAI

I. Varžybų tikslas:

Pasaulinėje praktikoje populiarūs panašaus pobūdžio renginiai, todėl rengiamų varžybų tikslas – populiarinti mėgėjišką ir sportinę žūklę Lietuvoje, skatinti žvejų klubų tradicijų kūrimą, sportinės žūklės įgūdžių ir naujų laisvalaikio praleidimo formų ieškojimą, žvejybos kultūros augimą, vandens telkinių šeimininkų bei nuomotojų bendradarbiavimo su žūklės klubais vystimą.

karpis.m

II. Varžybų statusas, organizatoriai:  

Varžybas organizuoja ne pelno siekianti organizacija Kauno sportinės žūklės klubas „Vienam gale kablys“, UAB “Raseinių žuvininkystė” ir Kaimo turizmo sodyba “Karpynė”   Varžybos bus oficialiai registruotos pagal Lietuvos Respublikos sporto rėmimo įstatymo reikalavimus numatytose organizacijose ir varžybų rėmėjams taikomos visos šiame įstatyme numatytos lengvatos.

III. Varžybų vieta ir laikas:

Varžybų vieta: Tvenkinys prie automagistralės Vilnius-Klaipėda 173 km. (Sodyba ,,Karpynė’’, Raseinių seniūnija)*

Varžybų laikas: 2013 liepos 20-21 d.

Varžybų trukmė: 24 valandos (plačiau – skyriuje “Dienotvarkė”)

IV.Varžybų dalyviai:

· Varžybų dalyviais gali būti komandos iš dviejų asmenų. Dalyvių amžius neribojamas.

· Varžybose dalyvaujančių komandų skaičius ribojamas, atsižvelgiant į žvejybos sektorių skaičių

·  Pirmumo teisę turi komandos užsiregistravusios ir sumokėjusios starto mokestį iš anksto.

· Išankstinė dalyvių registracija pradedama nuo birželio 25 d. 9.00 val.

· Registruotis ir įsigyti bilietus galima žūklės salonuose „Vienam gale kablys“, Kaune,  Kovo 11-osios 31A ir Marijampolėje, Kauno g. 15.

· Registruotis galima telefonu 8-673-20384, 8-620-60002 startinį mokestį sumokant pavedimu į Kauno sportinės žūklės klubo “Vienam gale kablys” sąskaitą Nr.LT527044060002922839, AB SEB BANKAS, banko kodas 70440. Pavedimo kopijas atsiųsti el.pastu  ">  arba faksu 8-37-203673 iki 2013 m. liepos 15 d.

V. Starto mokestis:

Registruojantis ir sumokant starto mokestį iš anksto – 400 Lt – komandai.

Kiekviena užregistruota komandų gauna dalyvio kortelę su starto numeriu, finansinius dokumentus apie sumokėtą startinį mokestį, rengėjų suvenyrus.

Varžybų metu kortelės turi būti prisegtos gerai matomoje vietoje.

Dalyvio kortelę perduoti kitam asmeniui draudžiama.

Registruojantis komandomis, jos nurodo jų sugalvotą komandos pavadinimą ir abiejų jos narių vardus ir pavardes.

Lygiomis teisėmis, kartu su visais varžybų dalyviais, dalyvauja ir garbės svečiai, kuriuos savo nuožiūra kviečia varžybų organizatoriai.

Klubo ,,Vienam gale kablys“ nariams, kaimo turizmo sodybos “Karpynė” ir UAB “Norvelita” darbuotojams bei jų šeimų nariams, varžybose dalyvauti kaip dalyviams draudžiama.

   VI. Prizinis fondas, nugalėtojų išaiškinimas, varžybų taisyklės:

·   Varžybų dalyviai gaudo karpius, amūrus, karosus ir lynus. Kitos sugautos žuvys į varžybų įskaitą neįtraukiamos.

· Varžybų vietoje 2013-07-15 dieną 17.00 val. organizatorių atstovai, dalyvaujant vandens telkinio šeimininkams, audito firmos „Gaudera“ bei žiniasklaidos atstovams, pažymi ir paleidžia į vandenį 13 specialiais žetonais pažymėtus karpius: vieną “BTA-KIA-KARPĮ”, pažymėtą ,,BTA-KIA” ženklu, du “SIDABRINIUS-KARPIUS” , pažymėtus vienodais “sidabriniais” ženklais ir dešimt “BRONZINIŲ-KARPIŲ“, pažymėtus vienodais “bronziniais” ženklais.

· Apie žuvų pažymėjimą, jų rūšį ir dydį, žymėjimo pavyzdžius ir įleidimą į vandens telkinį yra surašomas aktas, kurį pasirašo audito kompanijos ir organizatorių atstovai.

· Apie žymėtų karpių paleidimą varžybų vietoje informuojama žiniasklaidos priemonėse.

· Nuo žuvies paleidimo dienos iki varžybų pradžios vandens telkinyje yra skelbiamas moratoriumas ir ši teritorija yra saugoma.

· Kiekvienos komandos sugautų žymėtų ir nežymėtų žuvų kiekis neribojamas.

· Už kiekvieną sugautą žymėtą žuvį išmokamas, įteikiamas žemiau nurodytas piniginis prizas ar daiktinis prizas.

· Prizai sumokami vietoje, sekretoriate, pateikus asmens dokumentą (pasas, vairuotojo pažymėjimas), po varžybų uždarymo.

· Prieš sektorių burtų traukimą yra parduodamas VIP sektorius. Komanda, nusipirkusi VIP sektorių, turi teisę pasirinkti bet kurį sektorių, esantį aplink vandens telkinį. 

Prizai:

1. Sugavus ,,BTA-KIA-KARPĮ” komanda gauna  pagrindinį prizą automobilį  KIA AUTOMOBILĮ.

2. Nepagavus ,,BTA-KIA-KARPIO’’ – pagrindinis prizas neįteikiamas.

3. Nepagavus „BTA-KIA-KARPIO“, varžybų uždarymo metu iš visų dalyvavusių komandų burtų keliu bus išrinkta komanda, kuriai bus įteiktas paguodos prizas - 2013 Lt. Paskelbus komandą - nugalėtoją ji privalo iš karto prisistatyti organizatoriams su dalyvio kortelėmis. Komandai neatvykus, burtai traukiami dar kartą, kol atsiras komanda, dalyvaujanti varžybų uždaryme.

4. Už kiekvieną sugautą “SIDABRINĮ-KARPĮ” komanda gauna-piniginį prizą - 1000 Lt.

5. Už kiekvieną sugautą “BRONZINĮ-KARPĮ” komanda  gauna-piniginį prizą – 200 Lt.

6. Komanda, sugavusi daugiausiai žuvų pagal svorį (į bendrą kiekį įeina ir žymėtos žuvys) gauna vertingą prizą, taurę, diplomą už I vietą.

7. Vertingus prizus ir atitinkamo laipsnio diplomus gauna komandos, užėmusios II ir III vietas.

8. Komanda, pagavusi didžiausią karpį, apdovanojama prizu ir specialiu diplomu.

Varžybų dienotvarkė:

· Dalyvių registracija: 2013-07-20 (šeštadienį) nuo 8.00 iki 9.00 val.

· DYNAMITE BAITS pašarų pristatymas 2013-07-20 (šeštadienį) nuo 9.00 val. – 10.00 val.

· Burtu traukimas 10.00 val.

· Komandos įleidžiamos į joms skirtus žūklės sektorius nuo 10.30 val.

· Jaukinimo pradžia – 11.50 val. (geltona raketa).

· Startas-12.00 val. (žalia raketa).

· Koncertas ir pramogos – nuo 18.00 val.

· Finišas -2013-07-21 (sekmadienį) 12.00 val. (raudona raketa).

· Finišas -2013-07-21 (sekmadienį) 12.00 val. (raudona raketa).

Varžybų taisyklės:

1.  Kiekviena varžybose dalyvaujanti komanda žvejoja tik jai skirtame žūklės sektoriuje.

2.  Komanda žvejoja ne daugiau kaip dviem meškerėmis (plūdinėmis arba dugninėmis).

3.  Meškerės gali būti tik su vienu vienšakiu kabliuku. Atsarginių meškerių skaičius neribojamas, bet vienu metu užmestos gali būti tik dvi.

4.  Galima naudoti tik natūralios kilmės (gyvulinius ir augalinius) masalus bei jaukus. Jauko kiekis neribojamas.

5.  Komandos nariai gali laisvai judėti po jai skirtą žūklės sektorių. Bristi į vandenį draudžiama.

6.  Užkibusi žuvis turi būti ištraukta komandos sektoriaus ribose.

7. Neregistruotiems varžybų dalyviams ar žiūrovams žvejoti varžybų vietoje draudžiama.

8. Varžybų metu žiniasklaidos atstovai (fotografai ir tele bei kino operatoriai) įeiti į žūklės sektorių gali tik gavę tame sektoriuje žvejojančios komandos narių sutikimą.

9. Varžybų metu sugautos žuvys atsargiai atkabinamos ir įleidžiamos į žvejybinius tinklelius, kurie turi būti įmerkti į vandenį. Žvejybiniai tinkleliai negali būti trumpesni nei 2 metrai.

10. Nuo pagavimo iki svėrimo karpiai turi būti laikomi tik tinkleliuose.

11. Sugautos žuvys sveriamos kas 4 val. Paskutinis laimikių svėrimas vyksta po finalinio signalo (raudonos raketos). Svėrimo metu dalyvauja komandos nariai ir 2 teisėjai. Pasvertos žuvys iš karto paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

12. Sužalotos arba negyvos žuvys, kurios negali būti paleistos, įskaiton neįrašomos.

13. Teisėjas bet kuriuo varžybų metu gali pareikalauti dalyvio ištraukti iš vandens meškerę ir patikrinti kabliukų skaičių bei naudojamą masalą. Prieš varžybas ir jų metu teisėjas turi teisę patikrinti žūklės sektoriuje esančius komandos narių daiktus (kuprines, žvejybines dėžes, atsargines meškeres).

14. Pasibaigus varžyboms komandos sutvarko žūklės sektorių, kuriame žvejojo varžybų metu.

15. Po finalinio signalo ištraukti žvejybinius tinklelius iš vandens galima tik gavus teisėjo leidimą.

16. Žuvys, ištrauktos po finalinės raketos, turi būti iškart paleistos atgal į vandenį ir į varžybų įskaitą neįtraukiamos (netgi ir tuo atveju jeigu ir užkibo dar prieš finalo signalą).

17. Sugavus pažymėtą karpį (tiek “BTA-KIA karpį”, tiek “Sidabrini”, tiek “Bronzini”), komanda iš karto praneša apie tai kaimyninių sektorių žvejams ir tuojau pat pakviečia arčiausiai esančius teisėjus užfiksuoti pagavimo faktą. Iki ateinant teisėjui  žymėtos žuvies nukabinti nuo kabliuko negalima.

18. Varžybų pabaiga skelbiama atskiru signalu (raudona raketa). Po jo žvejoti draudžiama ir dalyviai privalo nedelsiant ištraukti meškeres iš vandens.

19. Varžybų dalyvis (komanda)  įspėjamas arba  diskvalifikuojamas, jei:

1)  Meškeriojo ar turėjo žūklės sektoriuje varžybų nuostatus neatitinkančių žvejybos įrankių.

2)  Vienu metu žvejojo trimis ar daugiau meškerių.

3) Žvejojo meškere, turinčia daugiau nei vieną kabliuką.

4) Žvejojo prieš startą arba pasibaigus varžyboms.

5) Pagauta žuvis buvo ne žvejybiniame tinklelyje.

6) Turėjo ne varžybų metu pagautos žuvies.

7) Pasibaigus varžyboms nesutvarkė savo žūklės sektoriaus.

8) Pažeidė kitus šių varžybų nuostatus.

20. Diskvalifikuotoms komandoms startinis mokestis negražinamas.

21. Diskvalifikavus vieną komandos narį, diskvalifikuojama ir komanda.

22. Diskvalifikuota komanda netenka teisės į visus varžybų prizus, numatytus skyriuje “Prizai”.

23. Kilusius ginčus nagrinėja Teisėjų kolegija. Galutinį sprendimą priima varžybų komisaras.

24. Varžybų rezultatai skelbiami ir nugalėtojai apdovanojami ne veliau kaip per tris valandas nuo varžybų pabaigos.

25. Visi varžybų dalyviai sutinka su sąlyga, kad varžybų metu padarytos fotonuotraukos ir filmuota medžiaga gali būti, organizatorių nuožiūra, panaudota žiniasklaidos priemonėse arba reklaminiais tikslais.

26. Žurnalistų akreditacija vyksta kartu su dalyvių registracija.

27. Šie nuostatai skelbiami masinės informacijos priemonėse.

Kontaktinis telefonas: 8-673-20384

karpis

Šiuolaikinė dugninė meškerė: ritės pasirinkimas

Tikriausiai iškart norėtųsi pasakyti, kad šiam žūklės būdui ritės kokybė ne ypač svarbi, todėl šioje vietoje nėra būtinybės pernelyg išlaidauti ir pirkti pačias brangiausias rites. Juo labiau, jei žvejo jame tik savaitgaliais. Pagrindiniai dalykai, kuriais turi pasižymėti gera ritė fideriui, mano nuomone, yra šie: tinkamas, proporcingas meškerės galingumui jos dydis, patvarumas ir trauka, preciziškas stabdžio darbas bei normalus tiek pinto, tiek monofilamentinio valo vyniojimas. Pageidautina – kiek greitesnis valo vyniojimas (bet jokiu būdu ne traukos sąskaita), kuris, jei metama toli, padeda sutaupyti laiko permetinėjant meškerę.

Apie ritės dydžio ir koto galios proporcijas esame rašę praėjusiame numeryje, bet galiu priminti bendras rekomendacijas – pikeriams ir light fideriams paprastai naudojamos 2500–3000 dydžio ritės, medium fideriams 3000–4000, heavy – 4000–5000, extra ar super heavy – 5000–6000 dydžio ritės. Aišku, tai tik rekomendacijos – kai kuriais atvejais tikslui pasiekti galimi ir įvairūs „nukrypimai“. Pavyzdžiui, pats ant vieno savo heavy klasės fiderio tikslingai dedu labai galingą, big pit tipo 6000 dydžio ritę, kadangi vienu rankenėlės apsisukimu ji suvynioja per metrą valo ir turi beveik neribotą trauką – varžybose greičiau permetimų metu susukdamas valą laimi laiko ir įgyji privalumą prieš lėčiau tai darančius kolegas. Tačiau žvejojant savo malonumui to nerekomenduoju – per didelė ir sunki ritė labiau sveria ranką ir mažina iš žūklės gaunamą pasitenkinimą.

rrite1

Ritės dydį, tikriau jos būgnelio plotį, kažkiek riboja toks dalykas kaip pirmo (žiūrint nuo ritės) žiedelio skersmuo. Jeigu jis mažas, o būgnelis labai platus – valas, vyniodamasis nuo ritės plačios amplitudės spirale, smarkiai trinasi į žiedelio kraštus ir kažkiek „trumpina“ metimą, o tas gaudant dugnine daugeliu atvejų yra nepageidautina. Tačiau ši problema pasitaiko retai,– pastaruoju metu įrankių gamintojai su retomis išimtimis tą supranta ir deda kiek didesnius žiedus.

Ritės trauką sunkiau nusakyti žodžiais – dažniau tiesiog žvejybos metu pajunti, kokius svorius tavo ritė traukia lengvai, o kokie jai jau yra riba. Vienas iš patarimų toks – ieškodami fideriui ritės, nesivaikykite ričių su dideliu perdavimo santykiu –1:5,8, 6 ar 7, nes fizika yra fizika: laimi greitį – prarandi jėgą. Daugeliu atvejų tokių ričių traukos galia nėra didelė. Labai lėtos ritės, pavyzdžiui, 1:4, nors itin galingos, taip pat nelabai tinka, nes lėtai vynioja valą, ir daug laiko sugaišite ištraukinėdami šėryklę. Dugninei meškerei, sakyčiau, pačios tos yra 1:4,8–5,5 perdavimo ritės.

Kitas dalykas, su kuriuo daugelis meškeriotojų ir žinomų žvejybinių autoritetų įpratę sieti ritės galingumą, yra gamintojų nurodoma maksimali ričių stabdžių galia (nuo kokios jėgos stabdžiai prasisuka, kad ir kiek būtų užveržti), matuojama kilogramais. Kuo ši galia didesnė, tuo esą atsparesnė apkrovimams ir pati ritė. Nors pats negalėčiau teoriškai susieti šių abiejų parametrų.

Viena svarbiausių ritės savybių – stabdžių užveržimo preciziškumas. Kuo jis didesnis, t. y. kuo jautriau gali nureguliuoti ritės stabdžius – tuo geriau, kadangi dažniausiai prisieina gaudyti 0,10–

0,12 mm skersmens pavadėliais, o retkarčiais nusiploninti net iki 0,08 mm. Be to, fiderinis kotas, ypač galingesnis, kad ir koks kokybiškas būtų, taip gerai neamortizuoja žuvies smūgių, kaip, sakysim, ilga sportinė meškerė (teleskopinė meškerė be ritės), todėl ritės stabdžiams tenka didelis žuvies pasipriešinimo krūvis.

Kas geriau – priekiniai ar galiniai stabdžiai? Šis klausimas man primena populiarųjį klausimą apie tai, kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis. Sakyčiau, kas kam patogiau, tas tą tegul ir naudoja. Abu ričių tipai turi savų privalumų ir trūkumų. Jeigu lygintume vienodos klasės ir parametrų rites – priekiniai ričių stabdžiai dėl didesnio stabdomųjų diskų lietimosi ploto paprastai pasižymi didesniu preciziškumu, o pati ritė paprastai būna bent 20–30 % lengvesnė už analogišką su galiniu stabdžiu. Rites su galiniu stabdžiu kiek paprasčiau reguliuoti. Tiesa, kai kurios jų (rodos, tik vieno gamintojo) turi tokį įdomų dalyką kaip momentinį stabdžio reguliavimą – ritės gale esančią svirtelę, kurią pasukus kairiau ar dešiniau galima akimirksniu atleisti ar užveržti stabdžius. Kas prie šios sistemos įpranta – nenori į rankas imti kitų ričių.

Feeder-Rod-Reel-Set-300x291

Aš pats esu priekinio stabdžio šalininkas. Kai įpranti – stabdį susireguliuoti traukiant žuvį tikrai nėra sudėtinga, o mažesnis svoris leidžia ant to paties koto užsisukti didesnio dydžio, platesnį būgnelį turinčią ritę, nesugadinant bendro koto–ritės balanso.

Dabar tarp dugninės mėgėjų populiarėjančios, iš karpių žūklės atėjusios ritės dviguba stabdžių sistema (vadinama baitrunner) gaudant mūsų minimu šiuolaikiniu aktyviu fideriu kažkokių didelių privalumų neduoda, nes visada žvejojame fiksuodami valo ilgį, t. y. užkišdami jį už ritės kilpelės. Be to, meškerę visada laikome šalia savęs, galų gale, žvejojame plonais pavadėliais – netikėtai užkibęs didelis karpis ar ūsorius greičiau numuš pavadėlį, nei nutrauks meškerę į vandenį. Kitas dalykas – kokybiškos ritės su baitrunner sistema paprastai kiek daugiau sveria ir daugiau kainuoja. Bet kita vertus, „laisvo būgnelio sistema“ gaudant fideriu nė kiek netrukdo, o tą pačią ritę sėkmingai galima panaudoti žvejojant karpius ar upėje šapalus. Ji pravers ir tada, kai norime nuo meškerės pasitraukti toliau.

Gerai, kai ritė turi kelis būgnelius, į kuriuos gali susivynioti skirtingą valą. Manyčiau, bent 2  būgneliai būtini, iš kurių vienas turi būti metalinis, leidžiantis naudoti pintą valą. Gerai, kai būgnelių kraštai dengti titano nitridu ar kita tvirta ir slidžia medžiaga.

Kitas svarbus dalykas – iš kokios medžiagos yra padaryta būgnelio auselė, už kurios tvirtinamas valas. Jai tenka didžiausias krūvis. Geriausia, kai ji metalinė ir neturi aštrių kraštų. Plastmasinės, ypač pigesnių ričių, dažnai neatlaikiusios smūgių nulūžta. Per varžybas ir gaudant su bičiuliais savo malonumui teko tokių vaizdų matyti ne vieną.

Straipsnyje sąmoningai neminėjau kažkokių konkrečių ričių gamintojų vardų ir modelių. Apie juos geriausia pasiskaityti internete, Lietuvos ir užsienio žvejų forumuose. Ypač patariu atkeipti dėmesį į neigiamą informaciją – jeigu ritės modelis turi kažkokių problemų, paprastai jos „išlenda“ ne vienam meškeriotojui, ir tą galima išsiaiškinti.

Pagal feedercup.info

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea