Ledo grąžtai ir peikenos

Antradienis, 24 Sausis 2012 11:12

Parašė Paulius Banys

Peikena

Ledo grąžtas

Na štai, pagaliau pakalbėsime ir apie patį populiariausią eketei lede padaryti įrankį ledo grąžtą. Išties, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo lyg ir aišku ir paprasta, ir nelabai ką čia papasakosi. Tačiau pasidomėjus naujovėmis, prisiminus seniau naudotus grąžtus, formas, savybes, efektyvumą ir pan., mes rasime daug idomios ir naudingos informacijos. Tad apie viską nuo pradžių.

Ledo grąžtų pagrindiniai skirtumai išryškėja peilių, jų formų, tvirtinimo konstrukcijomis, taip pat pjaunančiųjų galvučių formomis. Išskirti galėtume penkis grąžtų tipus pagal peilių ir pjaunančiųjų briaunų įvairovę:

A – šaukšto formos

B – pusiau sferinis

C – žiedinis

D −,,stiklinės“ tipo

E – sraigtinis

Pats populiariausias yra paskutinysis variantas. Kiti, galbūt kitiems žvejams pirmą kartą matomi, nėra tokie populiarūs žvejų tarpe. Netgi galime teigti, jog visi kiti likusieji jau gali pretenduoti į antikvarinių daiktų muziejų, nes pamatyti juos naudojant žvejų yra gan sunkus atvejis. Kartais dar galime pamatyti kokį vietinį senolį žveją naudojant ne sraigtinį grąžtą, o vieną iš jau minėtųjų. Tad truputėli apie kai kuriuos pakalbėsiu.

Šaukšto tipo grąžtai labiausiai tinka naudoti esant pirmledžiui ir per atlydžius, kai ledas tampa minkštas ir purus. Tokio grąžto našumas nėra didelis, o ledo atraižas esančias eketėje dėl šaukštą primenančios pjaunamosios briaunos formos išsemiaime pačiu grąžtu. Toks ledo grąžtas, kaip matote paveiksliuke, neturi peiliukų, todėl ,,šaukšto“ kraštai visuomet turi būti itin aštrūs, nes jie atlieka pagrindinį gramdymo darbą. Truputėlį didesnį našumą turintys yra pusiau sferiniai grąžtai. Tačiau jie kelia daugiau problemų, nes nuolat reikia iškrapštyti ledą, užstrigusį loveliuose. Na, o patys populiariausi ir našiausi yra sraigtiniai ledo grąžtai, kurie ir puikuojasi mūsų žūklės parduotuvėse. Būtent apie šio tipo grąžtus ir pakalbėsiu plaučiausiai.

Toks ledo grąžtas dėl sraiginių briaunų eketę išvalo pats, tiek gręžimo metu, tiek ištraukiant jį iš eketės. Esminis tokio tipo grąžtų skirtumas tas, jog jie turi atskirai prisukamus peiliukus arba peilių galvutes.

Kaip matome 4 paveikslėlyje, nuo paties grąžto galime nuimti tik visą peilių galvutę. Tai suteikia šiek nepatogumo transportuojant grąžtą, o žvejo dėžeje esanti atsarginė galvutė užima daug vietos.

Pradininkai tokios peilių konstrukcijos buvo suomių gamintojai. Peilių galvutės esti dviejų spalvų: raudona ir mėlyna. Raudona reiškia tai, jog peiliai užgrūdinti tik pjaunančios peilio plokštumos briauna visu paviršiumi. Mėlynos spalvos galvutė peiliai gaminami iš legiruoto instrumentinio plieno, kas reiškia, jog peiliai tarnaus žymiai ilgiau. Kolkas toks peilių tvirtinimo būdas buvo tik ant suomiškų grąžtų.

Kam teko susidurti su skandinavų šalių gaminamais ledo grąžtais, žino, jog šių šalių firmos gamino grąžtus, kurie ledą pjaudavo sukant juos pagal laikrodžio rodyklę. Teko net ir man apsigauti, kai su draugo grąžtu pabandžiau išgręžti eketę. Grąžtas lėkė man iš rankų su daug nemalonių žodžių jam, o pasirodo, jog klydau pats, ir apsigavau. Vėliau, plečiant savo rinką Rytų Europoje, pradėta gaminti ir mums įprastus, prieš laikrodžio rodyklę sukamus grąžtus.

Švediškus ledo grąžtus tikriausiai galime vadinti vienais geriausių (na, bent jau taip teigia dauguma žvejų norėdami pasigirti, kokius stebuklingus grąžtus jie turi). Pastarieji grąžtus gamina tiek su nuimama peilių galvute, tiek vien nuimamais peiliais. Patartina perkant skandinaviškus grąžtus įsigyti ir atsarginius peiliukus ar peilių galvutes kitokio skersmens eketėms gręžti. Svarbu nepamiršti, jog uždėję siauresnius peilius ar galvutę nei yra grąžto skersmuo, sugadinsite įrankį ir ledo nepagręšite. Tiek šis, tiek kiti gamintojai gamina įvairaus diametro ledo grąžtus skirtingo pobūdžio žūklei. Beje, skandinaviški ledo grąžtai pasižymi ir didesne kotų ilgio įvairove, komplekte būna prailgintuvai, o naujesni grąžtų modeliai turi slankiojančias it teleskopas rankenas, kurių pagalba žvejys gali susireguliuoti įrankio ilgį į jam patogiausią. Tokie grąžtai stabilūs, tvirti, transportavimo metu neišklera ir ilgai tarnauja žvejui.

Šiuo metu patys populiariausi Lietuvos rinkoje rusiški ledo grąžtai. Šie grąžtai turi atskirai prisukamus peiliukus, kuriuos visuomet galime lengvai pakeisti tiek žvejyboje, tiek namie. Vertėtų apie šiuos grąžtus pakalbėti plačiau, kadangi didžioji dalis žvejų juos ir naudoja, nes jie nėra brangūs, o savo darbą atlieka puikiai. Galbūt labiau kalbėsiu ne apie patį grąžtą, bet apie peiliukus, nes svarbiausias dalykas grąžte yra būtent jie.

Šiems grąžtams peiliai nėra kažkuo įpatingi ir labai sudėtingos konstrukcijos. Peiliukai gaminami iš grūdinto plieno, todėl yra kieti, labai aštrūs, tačiau labai neatsparūs smūgiams. Dažnai žvejai nesuvokdami ką daro, eidami grąžtu remiasi į ledą kaip kokia lazda, ir tiesiog nuskaldo peilių kampus, sutrupina patį peiliuką, atsiranda mikro įtrūkimų. Taip pat negalima rusiškais grąžtais gręžti senų ekečių. Svarbu pabrėžti, kad labai svarbūs yra pačių peiliukų smaigaliai, nes jiems nuskilus, peiliukas nebesminga ir nebepjauna ledo, o jį gramdo, todėl gręžimas tampa sunkus ir lėtas, netenkama našumo. Peilių formų esama įvairių, jų naudojimas priklauso ir nuo ledo storio, ir struktūros. Esant šlapiam ledui, ypač pavasarį, naudojami dantyti peiliukai (matyti nuotraukoje), nes pro dantelių esančius tarpus ledo košelė lengviau pasišalina ir taip nestringa peiliai lede. Sferiniai, lenkti peiliai tinka ir tokiam, ir tokiam ledui, priklausomai nuo jų kokybės. Kitų formų peiliukai labiau tinka sausam ledui, tačiau kartais jų forma turi įtakos tam, jog jie būtų universalūs. Vieni peiliai būna nugaląsti vienokiu kampu, kiti kitokiu, nors ir tie ir tie gerai kabina ledą, arba priešingai, neima nei vieni. Paprastai peilių kampas svyruoja nuo 25^o iki 35^o laipsnių Čia didelės reikšmės turi metalas, iš kurio peiliukas pagamintas. Jei metalas kietas, geros kokybės, peilis pagaląstas profesionaliai, pasvirimo kampas gali būti ir statesnis, peiliukas puikiai pjaus ledą. Nuožulnesnio kampo peiliai yra neatsparesni smūgiams, juos galąsti sunkiau, bet jei pagaminti iš gero metalo, eketės gręžimas teiks daug malonumo. Ir nereikia įsivaizduoti, jog skirtingų peiliukų pasvirmo kampas labai skiriasi ir būna lengvai pastebimas. Tikrai ne. Keli laipsniai plika akimi gali būti net nepastebimi, tačiau jaučiami tik gręžiant. Žinoma, dar labai daug kas priklauso ir nuo paties grąžto, jo pagrindo, prie kurio sukame peiliukus, pasvirimo kampo. Kartais nutinka taip, jog naudojant originalius grąžto peiliukus, grąžtas gręžė puikiai, tačiau uždėjus kitus peilius gręžti tampa sunku, grąžtas stringa ir neina jo pasukti, arba priešingai, išvis įrankis nebegręžia ir tik slidinėja ledu. Taip nutinka dėl to, jog grąžtų esama įvairių diametrų, ir nusipirkus siauresniam grąžtui pritaikytus peiliukus, padidėja tarpas tarp peilių smaigalių, todėl ledas būna ne kiek gręžiamas, o tarsi skaldomas ir laužiamas, todėl sukti grąžtą tampa sunku. Viskas gali įvykti ir atvirkščiai, kai nusipirkti peiliukai bus pritaikyti platesniam grąžtui ir tarpelis tarp jų pasidarys labai mažas. Tuomet peiliukai kabins per mažai ledo, bus lengva sukti grąžtą, tačiau eketės išgręžimas užtruks ilgokai. Kadangi jau kaip minėjau tokio tipo grąžtai yra populiariausi, tai neišvengiamai atsiranda ir jų klastočių, taip pat ir peiliukų. Grąžtai atrodo identiškai, tačiau gręžimas skiriasi kaip diena nuo nakties. Todėl įsigijant grąžtą reikia gerai jį apžiūrėti, nes kiekviena firma turi savo firminį logotipą, kuris būna išspaustas kurioje nors grąžto vietoje. Na, o peilių klastočių yra daug, tik laimei, kad jie ir nekainuoja daug. Tokie peiliai greit atšimpa, nuskilinėja. Dar anksčiau parduotuvėse buvo galima įsigyti liaudyje vadinamųjų ,,leningrado“, ,,staliningrado“grąžtų. Tiek jų, tiek dabartnių grąžtų peiliukai tinka vienas kitam, tiek, kad ant skirtingų grąžtų skiriasi peilių pasvirimo kampas. Kai kurie žvejai šią problemą norėdami išspręsti pakiša įvairaus storio tarpines tarp grąžto pagrindo ir peilio priekio. Tuo dar dažnai ir skiriasi patys grąžtai: pats pagrindo pasvirimo kampas, prie kurio sukame peiliukus, būna prastai apskaičiuotas, todėl nors uždėjus super kokybiškus peiliukus, grąžtas vistiek negręš. Tame ir išryškėja paties grąžto kokybė. Minėtasis sprendimo būdas šiek tiek tokioje situacijoje padeda, bet dėl padidėjusios peiliuko apkrovos ne į tam skirtą vietą jie greičiau atbunka ir nutrupa. O paties grąžto mechaniškai pakoreaguoti beveik neįmanoma. Kiti žvejai bando, virina, šlifuoja, persrėgia skyles varžtams, tačiau tokia korekcija labai sudėtinga ir dažnai baigiasi pralaimėjimu. Tiksliai nusakyti, koks turi būti pasvirimo kampas sunku, nes skirtingiems modeliams ir diametrų grąžtams jis skiriasi.

Kai kurie žvejai peiliukus galandasi patys, tačiau neturint praktikos ir gerų įgudžių peiliai tik sugadinami. Rusiškiems grąžtams peiliukai brangiai nekainuoja, o nusipirkus originalius, jie tarnaus ilgai, tad paprasčiausiai po kelių sezonų juos geriausia nusipirkti naujus, o niekam tikusių peilių ir galast neapsimoka. Tačiau jei norite vistiek pasgaląsti patys peiliukus, tam geriausiai tinka smulkus ir plataus diametro šlifavimo diskas. Peiliuko nuožulnujį kraštą, t.y. aštriąją briauną reikia lėtais, sukamaisiais judesiais trinti į diską nuolat drėkinant. Geriausia būtų susikonstruoti kokias mini staklikes, nes laikant peiliuką rankoje galite nevienodai jį išgaląsti, pakeisti aštrumos kampą, kas turėtų neigiamos įtakos tolesniam peiliuko darbui. Žinoma, visuomet galite žūklės parduotuvėje paklausti dėl tokios teikiamos paslaugos, ir pardavėjai tikrai jums padės, nes kai kuriose parduotuvėse peiliukai yra galnadami iškart vietoje ir brangiai nekainuoja. Kita kalba eina apie skandinaviškus peiliukus. Jų galandimas yra gan sudėtingas, nes peiliukai yra lenktos formos, o metalas, iš kurio daromi peiliai, labai kietas. Tad galąsti tokių peilių pačiam nepatariu, nes sugadinus juos, nauji kainuotų gan nemažai. Geriau, kaip minėjau, kreiptis į žūklės parduotuves. Teko matyti nedidelį įrankėlį tiesiog žvejyboje pagaląsti tokiem peiliam. Tai tų pačių skandinavų išradimas, bet tokiu įrankiu išgalandimas būna tik laikinas ir nepilnas, o nemokant juo gerai naudotis ir peilių sugadinimas.

Ir pabaigai pateiksiu piešinuką, kuriuo iliuostruojama, kaip vandenyje sklinda garso bangos kertant ledą peiken ir gręžiant grąžtu. Taip pat trumpai patarsiu, kaip prižiūrėti grąžtą, kad jis ilgiau tarnautų. Kaskart po žvejybos nepalikite grąžto kažkur numesto, bet jį gerai išdžiovinkite. Peiliukus, norint apsaugoti nuo rudijimo, sutepkite tepalu. Galite ir ne tepalu, puikiai tam tinka ir kiekvieno vyro garaže esantis WD 40 purškaliukas ar paprastas maistinis aliejus. Na, ir žinoma transportavimo metu ar taip pasidėjus kur jau išdžiūvusį gražtą ant jo peilių uždėkite apsaugą, o jei jos neturite, tai bent švelniai apvyniokite kokiu audeklu. Ir viskas, tiek tos priežiūros. Na, o kokį įrankį išsirinkti, jau pačio žvejo ir jo piniginės storio reikalas...

Raudona spalva žymi aktyviusias ir labiausiai žuvį bandančias bangas. Geltona spalva nuspalvinta zona yra pereinamoji, kurioje susilpnėja virpesiai ir kai kurios žuvys jų nebebijo. Mėlyna spalva nuspalvinta zona, kurioje žuvis nebsibaido virpesių. Čia tik bendroji schema, tinkanti 2 m. gyliui. kai kurie veiksniai gali skirtis nuo dugno reljefo, jo kietumo ir ant jo esančių kliuvinių.